- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- I-9472-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03144-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui A. D., atsakovės atstovui Dmitrijui Michailovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. skunde (b. l. 1–2) prašo: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) direktoriaus 2015-04-23 nutarimą Nr. 62-167; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-05-18 sprendimą Nr. 2S-2179; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, jo naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2015-04-15 6.30 val. per pusryčius pareigūnė liepė jam parašyti pasiaiškinimą, kodėl pareiškėjas nesilaiko dienotvarkės, tačiau negalėjo paaiškinti, kokios dienotvarkės nuostatos jis nesilaikė. Dėl pareigūnės veiksmų jis pateikė skundą. Vėliau iš būrio viršininko sužinojo, kad jam surašytas tarnybinis pranešimas dėl nepaklotos lovos ir nepaklusimo pareigūnės nurodymams pakloti lovą. Pareigūnės tarnybinis pranešimas yra išgalvotas. Ūkio darbus atliekantis nuteistasis, kuris patvirtino, kad buvo nevykdomas reikalavimas pasikloti lovą, nesibaigus tyrimui, buvo paleistas į laisvę. Be to, minėtas nuteistasis prie jo kameros būna apie 6.30 val., o tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas lovos nepasiklojo 7.15 val. Ši aplinkybė patvirtina, kad minėtas nuteistasis negalėjo matyti, ar pareiškjo lova paklota. Tyrimas buvo šališkas, jo metu nebuvo apklausti būrio viršininkas, kitas kameroje buvęs nuteistasis. Lukiškių TI-K direktorius skirdamas nuobaudą neatsižvelgė į jo paaiškinimus. Jis kali nuo 2014-01-21 ir kiekvieną rytą pasikloja lovą. Kalėjimų departamentas nagrinėdamas jo skundą dėl nutarimo panaikinimo nevertino skunde pateiktų motyvų, be to, nurodė, kad jis 7.15 val. dar ir miegojo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į skundą (b. l. 19–22) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad suimtieji ar / ir nuteistieji supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis. Pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, buvo supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais, įspėtas dėl minėtų teisės aktų pažeidimo. Nors A. D. buvo supažindintas su visomis vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarkės reikalavimais, vis tiek jas pažeidė, nors ir žinojo, kokios gali būti šių reikalavimų nevykdymo pasekmės, t. y. 2015-04-15 apie 7 val. 15 min. gyvenamojoje kameroje Nr. 100 miegojo miegui neskirtu laiku, miegamoji vieta buvo nesutvarkyta. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja, pastebėjusi, kad A. D. pažeidė bausmės atlikimo reikalavimus, pareikalavo atsikelti ir susitvarkyti savo miegamąją vietą, tačiau A. D. į prižiūrėtojos reikalavimus nereagavo. Tokiais veiksmais jis pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus (laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus), Pataisos įstaigų vidaus darbo tvarkos taisyklių 73.6 p. (tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vielas) bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109 patvirtintos dienotvarkės reikalavimus. Už tai pareiškėjui Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 62-167 buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. 2015-04-15 pareiškėjas dėl įvykusio pažeidimo raštu pasiaiškinti atsisakė, bet žodžiu paaiškino, kad vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis nustatytų elgesio taisyklių atsisako. Kadangi A. D. atsisakė pasiaiškinti raštu, buvo surašytas protokolas Nr. 57-114. 2015 m. balandžio 20 d. nuteistasis įteikė rašytinį paaiškinimą. Vertindamas A. D. bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, Lukiškių TI-K direktorius rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, paties A. D. atsisakymu pasiaiškinti raštu bei vėliau įteiktu pasiaiškinimu, taip pat kita surinkta medžiaga. Įvertinęs visas aplinkybes, Lukiškių TI-K direktorius nuteistajam paskyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, Lukiškių TI-K pareigūnai laikėsi teisinio reglamentavimo. A. D. skunde nepagrindžia neturtinės žalos atsiradimo fakto, nenurodo, kuo ta žala pasireiškė, tik pateikia abstrakčius nusiskundimus. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai darė jam tiesioginę įtaką ir tai jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita, todėl jis turėtų būti taip pat atmestas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 44–47) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad išnagrinėjęs su skundu susijusią dokumentinę medžiagą nustatė, kad Lukiškių TI-K 2014 m. balandžio 15 d. apie 7 val. 15 min. kameroje Nr. 100 pareiškėjas miegojo lovoje ne miegui skirtu laiku. Miegamoji vieta buvo nepaklota. Pareiškėjas į pareigūno reikalavimus atsikelti ir susitvarkyti miegamąją vietą nereagavo. Pasiaiškinti raštu atsisakė, o žodžiu teigė, kad vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis nustatytų taisyklių atsisako. Minėtais veiksmais jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintas nuostatas nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžia žalos dydį ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą neturtinę žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekia, kad būtų atlyginta žala, todėl privalo įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais apie savo išgyvenimus. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 62-167, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus – už tai, kad jis 2015 m. balandžio 15 d. d. apie 7.15 val. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, t. y. gyvenamojoje kameroje Nr. 100 miegojo miegui neskirtu laiku, į daugkartinius reikalavimus keltis ir susitvarkyti miegamąją vietą nereagavo, taip pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto reikalavimus. Pareiškėjas taip pat teismo prašė panaikinti Kalėjimų departamento 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 2S-2179 (kuriuo ginčijamas Lukiškių TI-K nutarimas paliktas galioti) bei priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
BVK 110 straipsnio (jame nurodytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos) 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Šios BVK nuostatos yra specialiosios, todėl, jas aiškinant, turi būti vadovaujamasi BVK bendrosiomis normomis, kuriose yra atskleistas santykiuose tarp nuteistųjų ir pataisos namų administracijos vyraujantis teisėtumo principas (5 str.) bei nurodytos bendrosios nuteistųjų pareigos (12 str.). BVK 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal BVK 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal jo 2 dalį – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šios nuostatos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo (Bausmių vykdymo kodekso) normomis. Tai, be kita ko, reiškia, kad BVK 110 straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti nustatytas įstatymo, turi būti jam žinomas ir suprantamas arba turi būti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas. Pagal šioje byloje skundžiamame atsakovo nutarime nurodytą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktą, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamąją) ir pasivaikščiojimo vietas.
Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamente buvo gautas pareiškėjo 2014 m. balandžio 26 d. skundas, kuriame skundė Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 62-167 skirtą nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Išnagrinėjus su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatyta, kad Lukiškių TI-K 2014 m. balandžio 15 d. apie 7 val. 15 min. kameroje Nr. 100 pareiškėjas miegojo lovoje ne miegui skirtu laiku. Miegamoji vieta buvo nepaklota. Pareiškėjas į pareigūno reikalavimus atsikelti ir susitvarkyti miegamąją vietą nereagavo, pasiaiškinti raštu atsisakė, o žodžiu teigė, kad vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis nustatytų taisyklių atsisako.
Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 57 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje pareikštus reikalavimus grindė vien tik savo paaiškinimais. Pagal ABTĮ 57 straipsnio nuostatas proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimai yra vienas iš faktinių duomenų nustatymo priemonių. Proceso šalis, be kitų savo teisių, turi teisę dalyvauti tiriant įrodymus, pareikšti savo nuomonę dėl atitinkamų įrodymų (ABTĮ 52 str. 2 d., 57 str. 4 d.), tačiau proceso šalių pozicija dėl įrodymų teismui nėra privaloma. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą nuodugniu, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas iš esmės grindžiamas liudytojų pareigūnų J. T. ir J. S. parodymais, jais teismas neturi pagrindo netikėti. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 15 d. d. apie 7.15 val. gyvenamojoje kameroje Nr. 100 miegojo miegui neskirtu laiku, į daugkartinius reikalavimus keltis ir susitvarkyti miegamąją vietą nereagavo. Šiuos raštu išdėstytus paaiškinimus minėti pareigūnai patvirtino ir kaip liudytojai apklausti teismo posėdyje, jų parodymai nuoseklūs, vienas kitą papildantys, išsamūs, todėl pagrindo jais netikėti nėra. Faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas nustatytu metu nebuvo pasiklojęs lovos ir taip pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto reikalavimus.
Teismui nepavyko apklausti pareiškėjo prašomo liudytojo M. M., nes jis į posėdį kviečiamas neatvyko, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokias turinčias reikšmės bylai aplinkybes šis liudytojas gali patvirtinti, be to, byloje surinkta pakankamai pareiškėjui inkriminuotą teisės pažeidimą patvirtinančių įrodymų.
Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka
reglamentuojama BVK 143 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skiriant nuobaudas,
atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į
nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto
pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda paskirta direktoriaus nutarimu, t. y. pagal BVK 143
straipsnio 7 dalies reikalavimus. Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. nutarime Nr. 62-167 aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K direktorius ginčijamu 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 62-167 pagrįstai ir teisėtai paskyrė pareiškėjui nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Kalėjimų departamentas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2S-2179 pagrįstai ir teisėtai paliko galioti Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 62-167.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Norint konstatuoti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų, t. y. dėl jam nagrinėjamoje byloje ginčijamu nutarimu paskirtos nuobaudos. Pažymėtina, kad teismui nenustačius Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 62-167 ir Kalėjimų departamento 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 2S-2179 panaikinimo pagrindų, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento veiksmų buvimo fakto, kaip būtinos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsirasti sąlygos. Taigi teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą, kadangi ginčijami sprendimai negalėjo daryti tiesioginės įtakos nurodomos neturtinės žalos atsiradimo aplinkybėms, t. y. nuobaudos paskyrimą lėmė paties pareiškėjo neteisėti veiksmai – pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas ir administracijos reikalavimų nevykdymas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjo A. D. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.