- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-13
- Bylos Nr.
- AN2-177-380/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00199-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.9.3Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje (ANK 629 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. V. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria A. V. skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. sausio 11 d. nutarimas, kuriuo A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį paskirta 30 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. sausio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. V. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį paskirta 30 Eur nuobauda už tai, kad 2017-09-07 18.21 val., (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje paliko transporto priemonę (duomenys neskelbtini) stovėti ant šaligatvio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.5 papunktį.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakyta tenkinti A. V. skundą paliekant institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą. Atskiruoju skundu A. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo pateikti elektroninėje teismų sistemoje procesinius dokumentus susipažinimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog jo skundas dėl institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, buvo pateiktas elektroninėje sistemoje, taip pareiškiant pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroniniu būdu, nurodžius gavėjo elektroninio pašto adresą. Bylos nagrinėjimo dieną jam paskambino teismo sekretorė ir informavo, kad vyksta bylos nagrinėjimo posėdis, ir pasiteiravo, ar jis galės atvykti. Pareiškėjas pranešė, jog tokios galimybės neturi, todėl paprašė teismo posėdį atidėti paskiriant kitą bylos nagrinėjimo laiką, o teismo šaukimą ir nepateiktą bylos medžiagą susipažinimui patalpinti pareiškėjo paskyroje elektroninėmis priemonėmis. Pareiškėjas nurodo, jog jis informavo, jog pakartotinai siųsti šaukimą paštu, jo deklaruotu ar kitu gyvenamosios vietos adresu, yra netikslinga, nes tuo adresu jis negyvena ir nuolatinės gyvenamosios vietos, kurią galėtų deklaruoti, neturi dėl šeimoje vykstančių skyrybų proceso. Teismas išnagrinėjo pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą jam nedalyvaujant, prieš tai nepateikęs procesinių dokumentų priemonėmis, kuriomis jis yra pareiškęs norą juos gauti, iš anksto tinkamai nepranešęs apie posėdžio laiką ir vietą bei neišaiškinęs jo procesinių teisių ir pareigų, neįspėjęs dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pateiktame atsiliepime į A. V. atskirąjį skundą nesutinkama su šiuo skundu ir prašoma jį atmesti kaip nepagrįstą paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog, pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo atstovui, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje situacijoje toks prašymas nebuvo pateiktas, apie dalyvavimą teismo posėdyje asmens pakartotinai buvo pasiteirauta telefonu. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, nes procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.
Skundas tenkintinas.A. V. ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri priimta išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą A. V. nesuteikiant galimybės dalyvauti procese, šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Pirmiausiai pažymėtina, jog A. V. savo skundą apygardos teismui yra padavęs kaip atskirąjį skundą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad A. V. skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, kuriuo administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta iš esmės pasisakant dėl A. V. kaltės bei paskirtos administracinės nuobaudos teisingumo, bet nesuteikiant galimybės jam dalyvauti bylos nagrinėjime teismo posėdyje, apygardos teismui paduotas atskirasis skundas yra nagrinėjamas kaip apeliacinis skundas taikant apeliacinio skundo nagrinėjimo procesines taisykles. Skunde A. V. nurodė, jog jo skundas dėl institucijos administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo buvo paduotas elektroninėje sistemoje pareiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroniniu būdu. Jis negavo iš teismo procesinių dokumentų priemonėmis, kuriomis jis yra pareiškęs norą juos gauti, teismas jam iš anksto tinkamai nepranešęs apie posėdžio laiką ir vietą, neišaiškinęs jo procesinių teisių ir pareigų, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą jam nedalyvaujant. Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) yra nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones (37¹ straipsnio 3 ir 4 dalys). ANK 574 straipsnyje yra nustatyta, jog procesiniai dokumentai (skundai, prašymai, paaiškinimai ir kt.) teismui, administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką. Kai procesinis dokumentas teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatymo nustatytais būdais. ANK 622 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal ANK 624 straipsnį, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu. Skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi būti, be kita ko, nurodyta skundą paduodančio asmens prašymai, įskaitant asmens pageidavimą siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis paduodamame skunde turi būti nurodytas skundą paduodančio asmens ar jo atstovo elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. ANK 573 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo šaukimų, pranešimų, skundų, nutarimų (nutarčių) kopijų (nuorašų) ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmens elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 21 punkte yra nustatyta, jog atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, be kita ko, vadovaujantis ANK 573 straipsnio 4 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje (Ši nuostata netaikoma baudžiamosiose bylose, kurios nėra Teisėjų tarybos nurodytos kaip baudžiamosios bylos, nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, taip pat administracinių nusižengimų bylose įteikiant procesinius dokumentus Administracinių nusižengimų registro tvarkytojams, kuriems procesiniai dokumentai įteikiami per Administracinių nusižengimų registro ir LITEKO integracinę sąsają). Šio įsakymo 22 punkte yra nustatyta, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įstatymui suteikiant teisę asmeniui naudotis elektroninių ryšių priemonėmis ir šia įstatymo suteikta galimybe pasinaudojus, A. V. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, kadangi jam tinkamai ir laiku nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Taip pat buvo gautas A. V. žodinis prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kai bylos nagrinėjimo dieną jam paskambino teismo sekretorė ir informavo apie tą dieną (skambučio darymo dieną) įvyksiantį teismo posėdį, o A. V. dalyvauti tą dieną teismo posėdyje neturėjo galimybės. Teismas, nagrinėdamas bylą, nesiaiškino, kodėl neatvyko A. V. į teismo posėdį, ar adresatas turėjo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, ar jis buvo informuotas apie teismo posėdį tokiu būdu, kokiu jis pagrįstai galėjo tikėtis naudodamasis elektroninių ryšių priemonėmis suteiktomis galimybėmis. Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reguliavimą bei A. V. skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas surengė žodinį bylos nagrinėjimą užtikrinant A. V. procesinį dalyvavimą teisme, kad jis galėtų pateikti teismui argumentus dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. A. V. administracine tvarka nubaustas už tai, kad gatvių sankryžoje paliko transporto priemonę stovėti ant šaligatvio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.5 papunktį, kuriame nustatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio, taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (2017 m. birželio 30 d. redakcija), sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas A. V. kaltę pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nustatė: administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, išrašais iš įvykių registro, fotonuotraukomis, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, A. V. parodymais, liudytojo M. S. parodymais bei kita bylos medžiaga. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiomis teismo išvadomis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gauti du pranešimai dėl ant šaligatvio palikto stovinčio apdaužyto automobilio, kuris trukdo praeiti (b. l. 7–8, 15–16, 40–41). Automobilis buvo rastas toje vietoje, kurioje jam pagal Kelių eismo taisykles sustoti ir stovėti yra draudžiama. Ši aplinkybė yra užfiksuota byloje esančiose fotonuotraukose (b. l. 19–20, 38–39), tai patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 17, 35), išrašai iš įvykio registro (b. l. 7–8, 15–16, 26–27, 31–32), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 18), leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 11), liudytojo M. S. parodymai (b. l. 106–107). Šios aplinkybės neginčija ir A. V. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino tai, kokiomis gi aplinkybėmis nagrinėjamas automobilis atsirado toje vietoje, kurioje, pagal Kelių eismo taisykles, jam stovėti yra draudžiama. 2017 m. rugsėjo 7 d. 13.36 val. policijos komisariate buvo užregistruotas eismo įvykis – susidūrė automobilis (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini) šio eismo įvykio metu buvo nulenktas kelio ženklas. Pranešėjo skambučio pradžios laikas – 13.34 val. (b. l. 31–32). 2017 m. rugsėjo 7 d. 18.21 val. policijos komisariate buvo užregistruotas pranešimas, jog prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro ant šaligatvio stovi automobilis (duomenys neskelbtini) apdaužytas, trukdo praeiti (b. l. 7–8). Tad A. V. vairuojamas automobilis po kilusio eismo įvykio taip pat buvo apgadintas. Tai patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 12–13, 19, 38). Išraše dėl eismo įvykio yra nurodytas A. V. paaiškinimas, jog po eismo įvykio automobilis buvo nevažiuojantis, o jam skubiai reikėjo vykti į darbą. Automobilį paliko įvykio vietoje, bet prieš tai įsitikino, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, kad automobilis nekelia pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaro kliūčių jų eismui. Taip pat paskambino telefonu policijos pareigūnui registravusiam eismo įvykį ir informavo jį apie susidariusią situaciją. Po darbo apie 23 val. atvykęs į įvykio vietą automobilio nerado (b. l. 26–27). Išraše iš įvykio registro prie papildomos informacijos apie patikrinimą yra žyma, jog automobilis eismui netrukdo, automobilis yra po eismo įvykio, savininkas juo pasirūpins, automobilis trukdo praeiti (b. l. 7–8). Nagrinėjamo įvykio aplinkybės leidžia teigti, jog automobilis draudžiamoje stovėti vietoje pagal Kelių eismo taisykles A. V. buvo pastatytas dėl to, kad prieš tai buvo kilęs eismo įvykis, kuris buvo registruotas. Po šio eismo įvykio automobilis buvo apgadintas. Šį automobilį vairavęs A. V. iš karto negalėjo pasirūpinti tuo, kad automobilis, kuris po įvykio buvo nevažiuojantis, būtų nugabentas iš įvykio vietos ar pašalintas iš įvykio vietos. A. V. dėjo pastangas tam, kad šios transporto priemonės lokalizacija netrukdytų kitiems eismo dalyviams. A. V. informavo policijos pareigūnus apie susidariusią situaciją ir jis grįžo į įvykio vietą tam, kad galėtų pasirūpinti automobiliu. Nors A. V. tuoj pat ir negalėjo pasirūpinti automobilio nugabenimu iš įvykio vietos po kilusio eismo įvykio registruoto 13.36 val., tačiau jis sugrįžo į įvykio vietą apie 23.00 val. tam, kad tuo pasirūpinti. Nors A. V. ir negalėjo tuoj pat pasirūpinti automobilio nugabenimu iš įvykio vietos po kilusio eismo įvykio, tačiau jis apie susidariusią situaciją pranešė policijos pareigūnams ir pasirūpino, kad automobilis netrukdytų eismo dalyvių būtent pačiam saugumui, nors galbūt ir buvo sukelti tam tikri judėjimo nepatogumai pėstiesiems, kurie vis dėlto buvo trumpalaikiai ir pateisinami toje situacijoje, kuri susidarė po įvykusio eismo įvykio. Šios aplinkybės neleidžia traktuoti A. V. veiką kaip pavojingą veiką užtraukiančią administracinę atsakomybę. Jo veiksmai nebuvo nukreipti į tai, kad būtų piktybiškai pažeistos Kelių eismo taisyklės, paliekant automobilį stovėti draudžiamoje stovėti vietoje. A. V., pastatydamas automobilį uždraustoje vietoje, neturėjo tyčios pažeisti Kelių eismo taisykles, bet pastatė todėl, kad įvyko eismo įvykis, po kurio jo vairuojamas automobilis buvo apgadintas ir jis negalėjo tuoj pat po įvykio pasirūpinti automobilio nugabenimu iš įvykio vietos, bet prieš tai jis ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad šis automobilis netrukdytų kitų eismo dalyvių saugumui. Kartu pažymėtina, jog policijos pareigūnai, priverstinai nuveždami transporto priemonę, laikėsi teisės aktuose nustatytos tvarkos. Jie neturėjo duomenų apie tai, kada konkrečiai A. V. ketino grįžti ir pasirūpinti automobiliu, kuris buvo paliktas stovėti draudžiamoje stovėti vietoje, jie taip pat mėgino susisiekti su automobilio savininke, kaip to reikalauja Lietuvos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-1124 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo nuostatos, tačiau jiems tai padaryti nepavyko. Policijos pareigūnai pagrįstai nuvežė A. V. paliktą automobilį, tačiau priverstinio automobilio nuvežimo pagrindo buvimas nagrinėjamoje situacijoje nereiškia A. V. tyčios pastatyti automobilį toje vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles stovėti yra draudžiama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje A. V. veiksmus negalima traktuoti kaip pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. A. V. veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių, pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutartis, o taip pat ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimas yra panaikinami administracinio nusižengimo byloje, kurioje A. V. yra nubaustas už tai, kad 2017-09-07 18.21 val., (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje paliko transporto priemonę (duomenys neskelbtini) stovėti ant šaligatvio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.5 papunktį, nes A. V. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. sausio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes A. V. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutartis neskundžiama.