Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui N. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), prašymų negauta.

Atsakovo atsiliepimas į ieškinį negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas 2020-10-15 su ieškove sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu atsakovui buvo suteikta 5 550 Eur paskola (5 108,78 Eur paskolos suma ir 441,22 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių terminui. Atsakovas sutartimi įsipareigojo pagal įmokų grafiką grąžinti paskolą, mokėti palūkanas, sutarties administravimo mokestį bei sutarties sudarymo mokestį per 60 mėnesių laikotarpį (iki 2025-10-16), tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, negrąžino nustatytų įmokų ieškovei. Ieškovė elektroniniu paštu 2021-08-04 išsiuntė atsakovui įspėjimą ir paragino sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė nuo 2021-08-19 nutraukė sutartį.

Tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėtinu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, paskolos suteikimo faktą ar paskolos sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gautos paskolos ir kitų sutartų mokėjimų grąžinimą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gautos paskolos negrąžino, sutartinių palūkanų, administravimo mokesčio, sutarties mokesčio nesumokėjo, todėl iš jo priteistina 4 984,86 Eur negrąžintos paskolos, 528,28 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021-02-17 iki sutarties nutraukimo, 229,04 Eur administravimo mokesčio, 419,17 sutarties sudarymo mokesčio ieškovės naudai (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 14,64 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų už mokėjimo pareigos neįvykdymo terminą iki 2021-08-18 CK 6.210 straipsnio pagrindu.

Civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (pelno palūkanos) (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 49 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo priteistina ieškovei 14,64 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2021-08-18).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 188,29 Eur nuostolių atlyginimo (negautų pajamų, kurias sudaro 18 procentų metinės palūkanos, paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos) ir 18 procentų nuostolių atlyginimo (kaip negautas pajamas) už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025-10-16) ir neviršijant 1 888,28 Eur sumos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Šalys susitarė, kad paskolos palūkanų norma yra 18 procentų. Šiuo atveju paskolos sutartyje įtvirtintų palūkanų negavimą (nuostolius/negautas pajamas) lėmė atsakovo neteisėti veiksmai - sutarties neįvykdymas, todėl egzistuoja visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės reikalaujamo negautų pajamų dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai priteisti 188,29 Eur negautų pajamų, kurias sudaro 18 procentų metinės palūkanos, paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos 2021-11-08 ir 18 procentų metines palūkanas (kaip negautas pajamas) už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025-10-16) ir neviršijant 1 888,28 Eur sumos, pripažįstami pagristais ir tenkinami.

CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo priteistina ieškovei 5 procentų procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteistina 186 Eur žyminio mokesčio bei 605 Eur už teisinę pagalbą ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš N. N., gim. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, naudai 4 984,86 Eur negrąžintos paskolos, 528,28 Eur palūkanų, 229,04 Eur administravimo mokesčio, 188,29 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2021-08-19 iki 2021-11-08, 18 procentų dydžio nuostolių atlyginimo (kaip negautas pajamas) už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025-10-16) ir neviršijant 1 888,28 Eur sumos, 419,17 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 14,64 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 8 252,57 Eur sumą nuo 2021-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 186 Eur žyminio mokesčio, 605 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.