Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-04-03 · Civilinė byla Nr. e2-3787-772/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-03
Bylos Nr.
e2-3787-772/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02572-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
E. K., A. K., E. L.
Civilinė byla Nr. e2-3787-772/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02572-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.2; 35.4.; 44.2.4; 113.2; 116.3.; 125.10.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovams E. K., A. K., E. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo priteisti iš atsakovų E. K., A. K., E. L. žalos atlyginimą. Bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Vadovaujantis CPK 427 str. 2 d., byla nagrinėjama rašytinio proceso būdu, atsakovus informuojant po preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 427 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Priimtinas preliminarus sprendimas.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu E. K., A. K. ir E. L. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu R. P. iš E. K., A. K. ir E. L. solidariai priteista 2 038,35 Eur (7 038 Lt) turtinės žalos ir 8 688,60 Eur (30 000 Lt) neturtinės žalos. Teisingumo ministerija 2012 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-2760 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir 2012 m. gegužės 17 d. išmokėjo 4 723,11 Eur (16 308 Lt), t. y. 2 038,35 Eur (7 038 Lt) turtinės žalos, 2 259,04 Eur (7 800 Lt) neturtinės žalos ir 425,74 Eur (1 470 Lt) vykdymo išlaidų.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (2005 m. birželio 30 d. redakcija) buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondą administruoja Fondo administratorius - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos įgaliota institucija. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavęs smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek išmokėjo nukentėjusiems asmenims ar jų sutuoktiniams bei išlaikytiniams. Nuo 2009 m. kovo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijoje šios nuostatos iš esmės nepasikeitė, tik buvo patikslinta, kad įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgrežtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o valstybei šiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Įgaliota institucija (14 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 114 „Dėl įgaliojimų suteikimo atstovauti valstybei įgyvendinant regreso (atgrežtinio reikalavimo) teisę ir išieškant be pagrindo išmokėtas kompensacijas“ atstovauti valstybei įgaliojo Teisingumo ministeriją. Vadovaudamasi išdėstytais teisės aktais, Teisingumo ministerija reiškia ši ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (toliau vadinama - įstatymas) nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu, įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio Įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijos 14 straipsnyje reglamentuota, kad įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Analogiška nuostata yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 punkte; atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgrežtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Teisingumo ministerijos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-2760 buvo konstatuota, kad už žalą, atsiradusią dėl nusikaltimo padarymo yra atsakingi atsakovai. Valstybė atlygindama jų padarytą žalą R. P. išmokėjo 4 723,11 Eur kompensaciją (2 038,35 Eur + 2 259,04 Eur + 425,74 Eur), valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgijo teisę reikalauti 4 723,11 Eur žalos atlyginimo iš atsakovų regreso tvarka.

Civilinė atsakomybė, kylanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais padarymo yra deliktinė civilinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tada, jei yra visos tam būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu yra konstatuota, kad atsakovai atliko kaltus neteisėtus veiksmus - padarė nusikaltimą, dėl kurio, esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui, atsirado žala.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsižvelgiant į paminėtą nuostatą iš atsakovų E. K., A. K., E. L. lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 1 574.37 Eur, priteistina 4 723,11 EUR.

Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Už šį ieškinį mokėtinas 106,00 EUR (vieno šimto šešių EUR) dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 7 p., 80 str. 7 d., 82 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 263, 427, 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovų E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 1 574.37 Eur ieškovui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, į. k. 188604955, Gedimino pr. 30, Vilnius žalos atlyginimą bei 106,00 EUR (vieno šimto šešių EUR) žyminį mokestį valstybės naudai.

Atsakovai per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo privalo įvykdyti preliminarų sprendimą arba pateikti Šiaulių apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kurie turi atitikti CPK 430 str. 1 d. reikalavimus bei bendruosius reikalavimus, nustatytus procesinių dokumentų turiniui, formai, ir turi būti pagrįsti CPK 177 str. nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Išaiškinti atsakovams, jei per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Sprendimo kopiją su ieškinio bei jo priedų kopijomis išsiųsti atsakovams.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo kopiją išsiųsti ieškovui.

Preliminarus sprendimas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjas Jonas Stubrys