- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-178-159/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15593-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- UAB „Autorika“
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-178-159/2011
Teisėjas Ramūnas Girevičius (Proceso Nr. 2-06-3-15593-2009-5)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N UTARTIS
2011 m. kovo 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Thyssen Krupp Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1539-740/2010 pagal ieškovės UAB „Thyssen Krupp Baltija“ ieškinį atsakovei UAB „Autorika“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, DK UAB „PZU Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Thyssen Krupp Baltija“ patikslintu ieškiniu prašė teismą priteisti iš atsakovės UAB „Autorika“ 1 674,93 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-08-04 atsakovė atliko ieškovės automobilio Mercedes-Benz C 220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono cheminio valymo darbus, jų metu vandeniu apipylė ir sugadino automobilio garso aparatūrą. Dėl įrenginio programavimo, AGA bloko ir garso įrenginio „Verstaerker“ keitimo padaryta 4 268,52 Lt žala (tiesioginiai nuostoliai). Atsakovės civilinės atsakomybės draudikas – trečiasis asmuo DK UAB „PZU Lietuva“ – atlygino dalį žalos – 2 593,59 Lt, todėl siekiant įgyvendinti visišką nuostolių atlyginimo institutą, reikalauja iš atsakovės priteisti likusią nuostolių dalį, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–4, 31).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovei UAB „Thyssen Krupp Baltija“ priteisė iš atsakovės UAB „Autorika“ 300 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą – 300 Lt – nuo bylos iškėlimo teisme –2009-12-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 429,01 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nustatė, kad 2009-08-04 atsakovė atliko ieškovės automobilio „Mercedes-Benz“ C 220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono cheminio valymo darbus, jų metu drėgme buvo paveikta ir sugadinta automobilio garso aparatūra. Už sugadintos technikos remontą ir keitimą ieškovė sumokėjo 4 268,52 Lt su PVM (b. l. 11–18). Atsakovė savo civilinę atsakomybę yra apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu (draudimo liudijimas BCA Nr. (duomenys neskelbtini). Draudikas ieškovei 2010-01-19 išmokėjo 2 593,59 Lt draudimo išmoką, kurią sudaro ieškovės įsigytos garso aparatūros ir darbų kaina, atėmus 20 proc. garso aparatūros nusidėvėjimo, atėmus 300 Lt besąlyginę išskaitą ir pridėtinės vertės mokestį. Sprendime konstatavo, kad ginčo atveju ieškovės nuostolius sudaro turto sužalojimas ir su jo atkūrimu susijusios išlaidos. Atsakovė privalo kompensuoti sugadinto turto nuostolius, tačiau ne daugiau nei sugadinto turto vertė. Atsakovė turi pareigą kompensuoti ne naujo turto įsigijimo kainą, o jau naudoto ir atitinkamai nudėvėto turto – detalės – sugadinimą. Žala apskaičiuojama nuo sugadintų detalių vertės, sumažintos nusidėvėjimo laipsniu, esančiu žalos kilimo metu. Trečiasis asmuo pagrįstai ir visiškai (neįskaitant franšizės) atlygino realius ieškovės nuostolius, susijusius su turto sugadinimu ir turto atkūrimu į pradinę padėtį, todėl atsakovei nėra pareigos atlyginti ieškovei jos ieškinyje nurodomų nuostolių (b. l. 91–93).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Thyssen Krupp Baltija“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-22 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai patenkinti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose 3K-3-215/1999, 3K-3-481/2000. Mano, kad šių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl nurodytose kasacinio teismo nutartyse pateikti išaiškinimai neturi precedentinės galios nagrinėjamoje byloje. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šios teisės normos nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. CK 6.254 str. 1 d. nurodoma, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka visiškai žalai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. CK 6.249 str. 1 d. nurodoma, kad tiesioginius nuostolius sudaro turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos. Ieškovė byloje įrodė, kad patirtas išlaidas dėl atsakovės padarytos žalos sudaro 4 268,52 Lt su PVM. Ieškovė nėra draudimo sutarties, sudarytos atsakovės, šalis, todėl jai neturi būti taikomos šios draudimo sutarties sąlygos. Atsakovei gavus apmokėjimą iš draudimo kompanijos pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jai kilo pareiga sumokėti trūkstamą sumą, kurios ieškovei neatlygino draudimo kompanija (b. l. 98–100).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Autorika“ prašo teismo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir priėmė pagrįstą sprendimą. Žala padaryta ne didesnio pavojaus šaltinio, tačiau atsakovės darbuotojams atliekant automobilio valymo paslaugą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio, ir nepagrįstai vadovaujasi CK 6.270 straipsnio nuostatomis. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad automobilio garso aparatūrą būtinai reikėjo keisti į naują, t. y. nepateikė įrodymų, kad esamos sugadintos aparatūros negalima buvo sutaisyti, kad ji buvo neremontuotina (b. l. 106).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, DK UAB „PZU Lietuva“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad apeliantės skundas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (b. l. 109–112).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, kad 2009-08-04 atsakovė atliko ieškovės automobilio „Mercedes-Benz“ C 220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono cheminio valymo darbus; kad jų metu drėgmės buvo paveikta ir sugadinta automobilio garso aparatūra; kad už sugadintos technikos remontą ir keitimą ieškovė sumokėjo 4 268,52 Lt su PVM (b. l. 11–18); kad atsakovė savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu (draudimo liudijimas BCA Nr. 104503) (b. l. 52–59); kad draudikas ieškovei 2010-01-19 išmokėjo 2 593,59 Lt draudimo išmoką, kurią sudaro ieškovės įsigytos garso aparatūros ir darbų kaina, atėmus 20 proc. garso aparatūros nusidėvėjimo, atėmus 300 Lt besąlyginę išskaitą ir pridėtinės vertės mokestį (b. l. 33, 34, 46–50). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 300 Lt nuostolių atlyginimo (besąlyginę išskaitą), t. y. tą nuostolių dalį, kurios nekompensavo draudikas, nes toks nuostolių atlyginimas iki galo įgyvendina visiško nuostolių atlyginimo institutą (CK 6.251 str. 1 d., 6.254 str. 2 d.). Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovės likusią 1 374,93 Lt sumą, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais.
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju turi būti taikomas CK 6.270 straipsnis ir teigia, kad žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio, nes žala padaryta ne didesnio pavojaus šaltinio, o atsakovės įmonės darbuotojams atliekant automobilio valymo paslaugą, t. y. atsakomybė kildintina CK 6.264 str. pagrindu – samdančio darbuotojus asmens atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojų kaltės dėl to, kad darbuotojai nepakankamai atidžiai ir rūpestingai suteikė paslaugą ieškovei (CK 6.716 str. l d., 6.718 str.). CK 6.254 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir jeigu draudimo atlyginimo nepakanka visiškai žalai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovė turi pareigą kompensuoti ne naujo turto įsigijimo kainą, o jau naudoto ir atitinkamai nudėvėto turto – detalės – sugadinimą, ir kad žala apskaičiuojama nuo sugadintų detalių vertės, sumažintos nusidėvėjimo laipsniu, esančiu žalos kilimo metu, ir teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose 3K-3-215/1999, 3K-3-481/2000. CK 6.249 str. 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. nukentėjusiajam asmeniui privalo būti atlyginta jo patirta žala, jis turi būti grąžintas į padėtį, buvusią įvykio dieną/, priešingu atveju, nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų.
Kaip nustatyta, 2009-08-04 įvykio metu, kada buvo aplietas bei sugadintas ieškovei UAB „ThyssenKrupp Baltija“ priklausančio automobilio garso stiprintuvas, minėtas turtas nebuvo naujas. Atsižvelgiant į tai, kad apgadintas turtas turi būti atkurtas į iki įvykio buvusią būklę, apskaičiuojant draudimo išmoką dėl 2009-08-04 įvykio, naujai įsigytam garso stiprintuvui pagrįstai buvo pritaikytas 20 procentų nusidėvėjimas, apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu (2000-04-17 Nr. 120 ir 2000-04-14 Nr. 101) patvirtinta „Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija“ ir pagrįstai kompensavo aparatūros programavimo ir keitimo išlaidas (b. l. 16, 33–34.).
CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad automobilio garso aparatūrą būtinai reikėjo keisti į naują, t. y. nepateikė įrodymų, kad esamos apgadintos aparatūros nebuvo galima sutaisyti, kad ji buvo neremontuotina. Tokiu būdu konstatuotina, kad pati ieškovė neįrodė atsiradusios žalos dydžio (CK 6.259 str. 2 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jo keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.