- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-2949-656/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-02011-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- G. B., E. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei „Registrų centras“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovams G. B. ir E. B., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas patikslintu ieškiniu (t.1 b.l.126-129) prašė: 1) nustatyti ribą tarp jam, M. J., nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pagal faktinį žemės sklypų naudojimą, t. y. pagal G. M. IĮ „G. M.“ 2009-11-26 sudarytame žemės sklypo plane pažymėtų taškų 1, 2, 3, 4, 5, 6 koordinates, kurios yra: taško Nr. 1 koordinatės – X 6063102.04 ir Y 590491.12, taško Nr. 2 koordinatės – X 6063098.89 ir Y 590494.06, taško Nr. 3 koordinatės – X 6063097.34 ir Y 590495.72, taško Nr. 4 koordinatės – X 6063096.16 ir Y 590497.55, taško Nr. 5 koordinatės – X 6063090.03 ir Y 590507.33, taško Nr. 6 koordinatės – X 6063084.20 ir Y 590516.29; 2) įpareigoti atsakovus laikytis nustatytos žemės sklypų ribos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo M. J. atsakovams G. B. ir E. B. 2000 Lt atstovavimo teisme išlaidų ir 1000 Lt būtinųjų išlaidų, iš viso 3000 Lt. Priteisė iš ieškovo M. J. valstybei 41,88 Lt teismo (pašto) išlaidų. Teismas nustatė, kad 1996-04-19 ieškovas įsigijo gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, ūkinį pastatą, kiemo statinius – lauko tualetą, tvorą, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini)bei tais pačiais metais kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto valdybos žemėtvarkos tarnybos Naujosios Vilnios seniūnijos valdybą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo, tačiau žemės sklypo privatizavimo sutartis su ieškovu nėra sudaryta. Ieškovo naudojamo žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika. Atsakovams G. B. ir E. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai: 100.60 m² ploto gyvenamasis namas, 386.46 m² ploto gyvenamasis namas, pirtis, garažas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai – lauko tualetas, tvora, šulinys, kiemo aikštelė. Atsakovų žemės sklypas suformuotas pagal 2001-09-17 atliktus kadastrinius matavimus, žemės sklypo planas įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Žemės sklypas įsigytas nuosavybėn 2002-05-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Kitos atsakovų žemės sklypo dalies įgijimo pagrindas – 2010-12-27 dovanojimo sutartis. Teismas konstatavo, jog ieškovas, siekdamas žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad jo reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti. Ieškovas savo reikalavimą nustatyti žemės sklypo ribą grindžia tuo, kad, sudarant atsakovų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, buvo pažeistas Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“, nes atsakovams buvo parduotas ne faktiškai jų naudotas žemės sklypas, o didesnis; be to, ieškovas nedalyvavo sudarant žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Žemės reformos įstatymo nustatyta, kad valstybinė žemė ne žemės ūkio veiklai parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 Vyriausybė patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau - Taisyklės), pagal kurias asmenys gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Parduodant atsakovams namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Taisyklių 12.4 punktas numatė, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės sklypą, turėjo pateikti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 32.1.1 punktas numatė, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jei anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, žemės sklypo vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Šių nuostatų 32.1.1.6 punktas numatė, kad jeigu žemės sklypo ribos netikslinamos (neatstatomos), - žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nerašomas. Tai reiškia, kad nustatant atsakovų žemės sklypo ribas, turėjo būti derinamos gretimų žemės sklypų ribos iš esmės taip pat, kaip tai buvo nustatyta Žemės ūkio ministerijos 1993-03-31 įsakymu Nr. 174 patvirtintoje Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikoje, t. y. nustatant atsakovų žemės sklypo ribas turėjo dalyvauti gretimų sklypų savininkai (naudotojai) tam, jog nekiltų jų interesų konflikto ir nebūtų pažeisti kurio nors iš žemės naudotojų teisėti interesai. Teismas pripažino, kad 2001-09-17 atsakovų žemės sklypo planas, nustatantis iš esmės ribą tarp valdų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), turėjo būti suderintas ir su faktiniu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju, t. y. ieškovu, kuriam tuo metu nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys ant faktiškai naudojamo žemės sklypo. Dėl šio pažeidimo tuo metu veikęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyrius neteisėtai ir nepagrįstai atliko Miesto plėtros departamento gamybinės grupės 2009-09-17 parengto 1500 kv. m žemės sklypo kadastrinių matavimų plano suderinimą, 2002-05-16 įsakymu leido atsakovams pirkti žemės sklypą bei 2002-05-28 sudarė su atsakovais valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, bylos nagrinėjimo metu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nenurodė ir nepateikė duomenų, kad miesto plėtros departamento gamybinė grupė 2001-09-17 rengdama 1500 m² žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, nustatydama žemės sklypo kadastro duomenis, atliko sklypo paženklinimo darbus, t. y. paženklino sklypą riboženkliais ar atstatė sunaikintus riboženklius, kaip tai numatyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 32.1.1 punkte. Tačiau vien nurodyti teisės aktų pažeidimai nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus, nes nepriklausomai nuo gretimo sklypo naudotojo (ieškovo) pozicijos, pagal Žemės reformos įstatymo normas ir Vyriausybės nutarimu patvirtintą Tvarką atsakovai turėjo teisę pirkti 1500 m² ploto žemės sklypą, kurio dydis buvo nustatytas pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis, atsižvelgiant į jų faktiškai užimamo žemės sklypo ribas. Tai, kad iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovai faktiškai naudojosi netgi didesnio ploto, negu jiems buvo parduota, žemės sklypu, patvirtina atsakovų namų valdos (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos kortelės duomenys, iš kurių aiškiai matyti, jog faktiškai naudojamas atsakovų su bendrasavininkais žemės sklypo plotas buvo 1832 m² , tuo tarpu leista pirkti buvo 1500 m² ploto žemės sklypą. Teismas padarė išvadą, kad pagal 2001-09-17 planą atsakovų žemės sklypas yra tokio dydžio, koks priklauso jiems nuosavybės teise, žemės sklypo ribos atitinka pirminius sklypo dokumentus, atsakovų namų valda neviršija nuosavybės teise priklausančio ploto.
Teismas pažymėjo ir tai, kad ribų pakeitimas pagal ieškovo pasiūlytą planą reikštų jo sklypo padidėjimą, nes jis siūlo ribą „pastumti“ į atsakovų sklypą, paimtos sklypo dalies niekaip nekompensuojant atsakovams, kas prieštarautų kasacinio teismo formuojamai praktikai, kad, sprendžiant žemės sklypų savininkų ginčus, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas sklypo plotas. Ieškovo pateikto 2009-11-26 G. M. individualios įmonės „G.M.“ parengtame plane faktinio naudojimo ribos nubrėžtos pagal paties ieškovo nurodytą vietą, tačiau neatitinka faktinio naudojimo, nors, sau prieštaraudamas, ieškovas paaiškinimuose nurodė, kad prašo nustatyti šalių sklypus skiriančią ribą pagal faktinį naudojimą. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, kad šioje byloje konstatuoti ieškovo teisėtų interesų pažeidimai, sudarant atsakovų sklypo planą, nesudaro pagrindo nustatyti žemės sklypų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)ribą pagal ieškovo pateiktą G. M. IĮ „G. M.“ 2009-11-26 sudarytą žemės sklypo planą, nes jame užfiksuotos ribos neatitinka faktinio naudojimo, be to nustačius sklypo ribas pagal šį planą atsakovų žemės sklypo plotas sumažėtu, ko negali būti neginčijant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių. Atmetus pirmąjį ieškinio reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir antrojo reikalavimo, nenustačius, jog atsakovai būtų nesilaikę esamos žemės sklypų ribos. Teismo nuomone, ieškovas savo interesus galėtų ginti per nuostolių atlyginimo institutą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą (t. III, b.l. 30-34).
1. Nustatant sklypo ribas teismas neįvertino aplinkybės, kad lyginant su techninės apskaitos kortelių duomenimis, sumažėjo ieškovo naudojamas sklypo plotas, buvo 803 kv.m., o dabar 681 kv.m. Vilniaus miesto valdybos 1997-12-18 d.sprendimu Nr.2055V “Dėl privačių namų valdų ribų nustatymo Naujosios Vilnios seniūnijoje” buvo nustatytas apelianto naudojamo namų valdos žemės sklypo plotas - 740 kv.m. ir ribos.
2. Teismo sprendimo teiginys, kad „atsakovų namų valda neviršija nuosavybės teise priklausančio ploto” neatitinka tikrovės, nes iš ieškovų į bylą pateikto žemės sklypų plano matyti, kad atsakovai yra apsitvėrę tvora ir valdo 1756 kv.m., o ne 1500 kv.m. žemės plotą.
3. Nesutiko su teismo išvadomis, kad ieškovai nori pasididinti savo sklypą atsakovų sąskaita, nekompensuojant atsakovams. Ieškovų vertinimu, jų pasiūlytu variantu atsakovų iš valstybės įsigytas sklypo plotas (1500 kv.m.) nepasikeistų, tik nežymiai pasikeistų jo konfigūracija.
4. Nesutiko su teismo išvada, jog planas, kurio pagrindu prašoma nustatyti sklypų ribas, parengtas vienašališkai ieškovo iniciatyva, nesuderintas su visais gretimų sklypų savininkais, t.y. neatlikus visos pagal esamą teisinį reglamentavimą nustatytos procedūros. Nurodė, kad surašant 2011-01-31 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą buvo kviesti ir dalyvavo kaimynai V. D. ir G. U., o su atsakovais vyksta ginčas dėl ribos, todėl plano derinimas su atsakovais neįmanomas.
5. Teismo išvada, kad sklypų faktinio naudojimo ribą žymi betoninis stulpelis, esantis 0,70 cm atstumu nuo atsakovų garažo sienos, patvirtina tą faktą, kad registruota atsakovų sklypo riba ties Akacijų gatve daugiau nei 4 metrais (4,83 m 2009-11-26 IĮ„G.M.” plane ) šioje vietoje perkelta į ieškovų sklypą.
6. Teismas po įvykio vietos apžiūros privalėjo įpareigoti ieškovą arba Nacionalinę žemės tarnybą pateikti besiribojančių žemės sklypų planą, kuriame būtų nustatytos sklypų tikslios ribos koordinatės, ir sprendimu nustatyti sklypų ribą, o ne atmesti ieškinį, pareiškus, kad ieškovo 2009-11-26 G. M. individualios įmonės ,,G.M.” parengtame plane faktinio naudojimo ribos nubrėžtos pagal paties ieškovo nurodytą vietą, tačiau neatitinka faktinio naudojimo.
7. Nesutiko su teismo išvada, jog nėra pagrindo ieškinio tekinti ir nustatyti sklypo ribas pagal ieškovo pateiktą planą, nes tokiu atveju sumažėtų atsakovų sklypo plotas. Ieškovo nuomone, „atstačius” ribą tarp sklypų, atsakovams tereikėtų tik pakeisti savo sklypų planus, nekeičiant sklypo ploto. Kadangi atsakovų sklypas yra kraštinis, ginčas tarp kaimynų galėtų būti išspręstas teismui pakeičiant atsakovų sklypo ribą besiribojančią su ieškovo sklypu, t.y. atstatant per daugelį metų susiformavusią faktinę sklypų ribą. Tai galima būtų padaryti atsakovų valdomo 2,56 aro viršpločio sąskaita.
8. Nesutiko dėl priteistų 1000 Lt išlaidų už žemės sklypo kadastrinius matavimus dydžiu, kadastrinius matavimus atsakovai atliko privatizuodami sklypą, o ne bylinėdamiesi. Tokios išlaidos yra neproporcingos ir nepagrįstos, todėl negalėjo būti priteistos.
Atsiliepimas
Atsakovai G. B. ir E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (t. III, b.l. 42-43).
1. Nesutiko su apeliacinio skundo teisginiu, jog teismas konstatavo, jog rengiant kadastrinių matavimų planą buvo pažeistas 2002 m. balandžio 15 d. LR Vyriausybės nutarimas. Minėtas nutarimas negalėjo būti pažeistas, nes planas parengtas 2001-09-17.
2. Nesutiko su apeliacinio skundo teiginiu, jog patenkinus ieškinio reikalavimus atsakovų sklypo plotas nesikeis. Tai neatitinka tikrovės. Be to, žemės sklypo planas yra sudedamoji žemės sklypo pikimo – pardavimo sutarčių dalis, todėl jų nenuginčijus, negalimas ir sklypo plano keitimas.
Šalies argumentai
3. Apeliantas nurodė, kad teismas privalėjo nustatyti terminą jo pateikto plano trūkumams pašalinti, taip pat turėjo įpareigoti jį arba Nacionalinę žemės tarnybą pateikti besiribojančių žemės sklypų planą, o ne atmesti ieškinį. Atsakovų nuomone, tokie teismo veiksmai rodytų teismo šališkumą.
4. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai priteisė 1000 litų būtinųjų išlaidų. Atsakovų nuomone, būtinąsias išlaidas teismas priteisė pagrįstai. Dėl pareikšto ieškinio buvo rengiami keli planai, kurie buvo teikti į bylą, taip pat matininkas vyko į teismo posėdį, kuomet buvo atliekama vietos apžiūra, jo metu atliko papildomus matavimus ir visas šias išlaidas apmokėjo atsakovai, vėliau pateikdami sąskaitą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (t. III, b.l. 48-50).
1. Apeliacinio skundo argumentas dėl teismo teiginio - atsakovų namų valda neviršija nuosavybės teise priklausančio ploto - neatitinka tikrovės.Teismas, atmesdamas ieškinį, teisingai argumentavo, jog nepriklausomai nuo gretimo sklypo naudotojo (ieškovo) pozicijos, pagal Žemės reformos įstatymo normas atsakovai turėjo teisę pirkti 1500 kv. m ploto žemės sklypą, kurio dydis buvo nustatytas pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis, atsižvelgiant į jų faktiškai užimamo žemės sklypo ribas. Namų valdos sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), skirtas 1500 kv. m plotas, tačiau ieškovas savo patikslintu ieškiniu neginčijo 2001-03-22 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr.531V „Dėl privačios namų valdos <...> ribų nustatymo Naujosios Vilnios seniūnijoje”.
2. Dėl apelianto nepritarimo Teismo išvadai, jog ieškovas nori pasididinti savo sklypą atsakovų sąskaita, „pastumiant” ribą į atsakovų sklypą.Teismas teisingai pažymėjo, jog ribų pakeitimas pagal ieškovo pasiūlytą 2009-11-26 G. M. individualios įmonės „G.M” parengtą planą reikštų jo sklypo padidėjimą, nes jis siūlo ribą „pastumti” į atsakovų sklypą, paimtos sklypo dalies niekaip nekompensuojant atsakovams.
3. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas privalėjo ieškovą įpareigoti pateikti besiribojančių žemės sklypų planą, kuriame būtų nustatytos sklypų tikslios ribų koordinatės. 1997-12-18 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 2055 buvo nustatytos ieškovo sklypo ribos bei sprendimo 9 punkte numatyta, kad savininkas turi parengti sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus, tačiau šis veiksmas nebuvo atliktas. Tuo tarpu atsakovų žemės sklypo planas įregistruotas VĮ „Registrų centras”, sudarytas teisingai, nepažeidžiant kadastrinių matavimų nuostatų, suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos skyriumi. Todėl apelianto teiginys, jog Teismas privalėjo įpareigoti ieškovą pateikti besiribojančių žemės sklypų planą su nustatytomis sklypų tiksliomis ribų koordinatėmis visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje vietos apžiūros metu nustatyta faktinė aplinkybė, kad faktinio naudojimo ribą žymi betoninis stulpelis, esantis 0,70 cm atstumu nuo atsakovų garažo sienos, patvirtina tą faktą, kad registruota atsakovų sklypo riba ties Akacijų gatve daugiau nei 4 metrais (4,83 m 2009-11-26 IĮ„G.M.” plane ) šioje vietoje perkelta į ieškovo naudojamą sklypą.
Ieškovas kaip teisinį ieškinio pagrindą nurodo CK 4.45 str., kuris nustato žemės sklypo savininko teisę ginčo atveju keiptis į teismą dėl sklypo ribų nustatymo. Ieškovas nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas, bet yra tik faktinis naudotojas, todėl neturi reikalavimo teisės CK 4.45 str. pagrindu reikšti ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį. Ieškovas faktiškai savo teisę reikšti ieškinį grindžia valdymo teise, tačiau ši teisė kaip savarankiška teisė ieškovui taip pat nesuteikta.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir išvadomis. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). Atsakovų žemės sklypų viešame registre nustatytos ribos, konfigūracijos, posūkių taškai taip pat yra nekilnojamojo turto kadastro duomenimis (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2str.), todėl šie duomenys laikytini teisingi, kol jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas neginčija viešame registre esančių žemės sklypų duomenų, nors iš esmės galima pripažinti, kad jie nesutinka su viešame registre įregistruotomis sklypų ribomis, tačiau tokiu atveju jie turi tai ginčyti įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas, atmesdamas ieškinį, teisingai argumentavo, jog nepriklausomai nuo gretimo sklypo naudotojo (ieškovo) pozicijos, pagal Žemės reformos įstatymo normas atsakovai turėjo teisę pirkti 1500 kv. m ploto žemės sklypą, kurio dydis buvo nustatytas pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis, atsižvelgiant į jų faktiškai užimamo žemės sklypo ribas. Namų valdos sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), skirtas 1500 kv. m plotas 2001-03-22 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr.531V „Dėl privačios namų valdos <...> ribų nustatymo Naujosios Vilnios seniūnijoje”, tačiau ieškovas savo patikslintu ieškiniu neginčijo šio sprendimo. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ribų pakeitimas pagal ieškovo pasiūlytą 2009-11-26 G. M. individualios įmonės „G.M” parengtą planą reikštų jo sklypo padidėjimą, nes jis siūlo ribą „pastumti” į atsakovų sklypą, paimtos sklypo dalies niekaip nekompensuojant atsakovams, kas prieštarautų kasacinio teismo formuojamai praktikai, kad sprendžiant žemės sklypų savininkų ginčus, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas sklypo plotas; nė vienas performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto; priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-539/2005; Nr. 3K-3- 6/2010; kt.) 1997-12-18 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 2055 buvo nustatytos ieškovo sklypo ribos bei sprendimo 9 punkte numatyta, kad savininkas turi parengti sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus, tačiau šis veiksmas nebuvo atliktas. Tuo tarpu atsakovų žemės sklypo planas įregistruotas VĮ „Registrų centras”, sudarytas teisingai, nepažeidžiant kadastrinių matavimų nuostatų, suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos skyriumi. Todėl apelianto teiginys, jog Teismas privalėjo įpareigoti ieškovą pateikti besiribojančių žemės sklypų planą su nustatytomis sklypų tiksliomis ribų koordinatėmis nepagrįstas.
Kolegija iš dalies sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu dėl nepagrįstų atsakovo 1000 Lt būtinųjų išlaidų už žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes ieškovo pateiktas 2011-04-14 žemės sklypo planas atliktas Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenų (plano) pagrindu ir matininko naujai buvo tik pavaizduota ginčijama riba. Ieškovo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (CPK 93 str. 3 d.). Atsakovų 1000 Lt būtinosios išlaidos, kurios priteisiamos iš ieškovo, mažinamos 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovams iš ieškovo 2000 Lt atstovavimo teisme išlaidų ir 500 Lt būtinųjų išlaidų, iš viso 2500 Lt.