- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-16
- Bylos Nr.
- N-502-723-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nutarimo T. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnas 2006 m. gegužės 9 d. T. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis, būdamas UAB „Tigrela“ generaliniu direktoriumi (darbdaviu), leido dirbti UAB „Tigrela“ priklausančiame medžio apdirbimo ceche, adresu (duomenys neskelbtini) k., B. I. , gyv. (duomenys neskelbtini) k., pagalbinės darbininkės pareigose nuo 2005-05-02 iki 2005-11-30, esant darbo sutartiems požymiams, nesudaręs su ja nustatyta tvarka rašytinės darbo sutarties. Rašytinė darbo sutartis su B. I. buvo sudaryta 2005-12-01, todėl jos darbas UAB „Tigrela“ iki tos datos laikytinas nelegaliu. B. I. dirbo pagalbine darbininke (pvz., ji dažė dailylentes, langus, duris, dėliojo lentas pagal užsakymus) pagal penkių darbo dienų savaitę nuo 8 iki 17 val. Į dieną jai buvo mokama 15 Lt. Protokole nurodyta, kad T. V. , faktiškai leidęs B. I. dirbti nuo 2005-05-02 iki 2005-11-30 be sudarytos darbo sutarties, pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).
T. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2005-05-02 iki 2005-11-30 jis dirbo generaliniu direktoriumi UAB „Tigrela“. Tuo laiku priimti į darbą žmogų siūlydavo vadybininkas G. Z. . Taip pat darbus duodavo darbininkams ir kontroliuodavo darbuotojų darbą taip pat G. Z. . 2005 m. vasarą jis liepė G. Z. pasiūlyti B. I. susipažinti su darbo specifika ir kad pastaroji pateiktų dokumentus. Jis kelis kartus B. I. matė bendrovės teritorijoje, bet nematė, kad ji dirbtų. Gal G. Z. bendrovės ceche jai ir davė kažkokį darbą, bet apie tai jis nieko nežinojo. Tikėtina, kad nuo 2005 m. gegužės mėnesio B. I. dirbo ceche kelias dienas. G. Z. jis nedavė nurodymo, kad B. I. dirbtų be darbo sutarties. B. I. parašo darbo sutarčių registravimo žurnale nėra dėl to, kad žurnalas buvo bendrovės ofise Vilniuje. Pirminį darbo apskaitos žiniaraštį pildo G. Z. . Apie B. I. patirtą traumą jam nieko nežinoma. Jis negali pasakyti, kad B. I. patyrė traumą darbo vietoje.
Liudytojas A. O. parodė, kad darbo inspekcija gavo iš UAB „Grafobal“ elektroninį pranešimą apie B. I. nelegalų darbą UAB „Tigrela“ (toliau – ir bendrovė). Jis, atlikdamas darbo inspekcijos darbuotojo funkcijas, pastebėjo, kad B. I. prašymas priimti į darbą surašytas 2005-09-12, o viza priimti į darbą uždėta 2005-12-01. Darbo sutarčių registracijos žurnale nėra B. I. parašo, kad jai buvo įteikti darbo sutartis ir darbo pažymėjimas. G. Z. jam parodė pirštinių išdavimo sąrašą už 2005-2006 m. Sąraše buvo B. I. vardas. Jam prašant, bendrovės gamybos vadovas G. Z. nepateikė šio sąrašo kopijos. Jis surašė 2006-05-05 patikrinimo aktą. Patikrinimo metu G. Z. ir T. V. neigė, kad per 2005 m. gegužės mėnesį – 2005-12-01 B. I. dirbo bendrovėje.
Liudytoja B. I. parodė, kad 2005 m. birželio mėnesį UAB „Tigrela“ dirbo jos brolis Bo. I. . Ji, atėjusi į bendrovę, dėl įdarbinimo kalbėjo su G. Z. . Pastarasis jai sakė, kad priims į darbą. Kai ji kalbėjo su G. Z. dėl įdarbinimo, atrodo, bendrovėje T. V. nebuvo. Ją iš karto G. Z. nuvedė dirbti. G. Z. pasakė, kad ji porą savaičių padirbs, o po to pažiūrės, ar ji tinka darbui ir tada spręs dėl įdarbinimo. Ji be sudarytos su ja darbo sutarties dirbo bendrovėje nuo 2005-05-01 iki 2005 m. žiemos, darydama įvairius darbus: nešiojo lentas, dažė, valė, klijavo. Per tą laiką G. Z. vis žadėjo, kad su ja sudarys darbo sutartį, žadėjo mokėti po 15 Lt per dieną. Po to, G. Z. sakė, kad pažiūrės kiek mokės. Ji pasirašydavo už pirštinių išdavimą, nes liepdavo G. Z. . Kokius darbus reikėjo atlikti, kartais sakydavo G. Z. , o kartais T. V. . Už atliktus darbus jai ir per brolį Bo. I. G. Z. mokėdavo 15 Lt per dieną. Kai 2005 m. rugsėjo mėnesį ji bendrovės ceche klijavo medienos produkciją, nukrito geležis, kuri pataikė į galvą. Ji patyrė traumą. G. Z. ją nuvežė į ligoninę, kur susiuvo žaizdą. Po kiek laiko, tiksliai neprisimena, gal tai buvo 2005 m. rugsėjo-spalio mėnesį, ji kalbėjo dėl įdarbinimo su T. V. . 2005-09-12 G. Z. kabinete ji pati parašė prašymą ją priimti bendrovėje į darbą. Darbo sutartis su ja buvo sudaryta tik 2005-12-01, kurią ji pasirašė 2006 m. vasario mėnesį, jos atleidimo iš darbo dieną.
Liudytoja K. K. parodė, kad ji kaip profesinės mokyklos-Bukiškių žemės ūkio mokyklos pedagogė buvo UAB „Tigrela“ lentpjūvėje. Lentpjūvėje kalbėjo su B. I. . Iš pastarosios išvaizdos buvo matyti, kad B. I. dirbo, nes pastarosios plaukai buvo pilni medienos drožlių. B. I. buvo pavargusi ir suprakaitavusi. Ceche ji B. I. priminė, kad liko išlaikyti tik vieną kvalifikacinį egzaminą. Ji, teismo posėdyje pažiūrėjusi į T. V. , parodė, kad tas asmuo, kuris ceche pakvietė B. I. , nebuvo T. V. . Darbo inspekcijos darbuotojui prašant, ji parašė 2006-05-04 pranešimą.
Liudytojas G. Z. parodė, kad 2005 m. vasarą UAB „Tigrela“ dirbo Bo. I. . Pastarasis jo paprašė priimti bendrovėje į darbą Bo. I. sesę B. I. . Jis be darbo sutarties leido dirbti bendrovėje B. I. . Pastaroji padirbo bendrovėje vieną su puse dienos ir dingo. Po to, vėl atėjo į bendrovę. Nuo 2005 m. gegužės mėnesio B. I. dirbo kelias dienas. Per šias dienas pastaroji dėdavo dailylentes, valė patalpas, dažė lentas. Niekas neliepė jam B. I. leisti prie darbo. Apie tai, kad bendrovės ceche jis leido dirbti B. I., T. V. nežinojo. T. V. apie B. I. prašymą įdarbinti sužinojo iš jo tik 2005 m. lapkritį. Iš pradžių jis parodė, kad su B. I. jokių atsiskaitymų jis nevykdė, o po to parodė, kad už B. I. atliktą darbą jis mokėdavo Bo. I. po 25 Lt už dieną. Pagal sudarytą darbo sutartį B. I. pradėjo dirbti nuo 2005 m. gruodžio mėnesio. Darbo sutarčių registravimo žurnalą pildė T. V. , o pagal pareigybinę instrukciją privalėjo jis pildyti.
Liudytojas S. K. parodė, kad UAB „Tigrela“ nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2006 m. sausio mėnesio kiekvieną dieną be sudarytos darbo sutarties dirbo B. I. . Ji dirbo įvairius darbus, t. y. dažė, dėliojo ir nešiojo lentas, valė patalpas. Jis vieną kartą matė, kad B. I. buvo kruvina. Darbovietėje G. Z. kartu su T. V. buvo kas dieną.
Liudytoja G. P. parodė, kad ji 2005 m. gegužės mėn. – 2005-12-01 dirbo UAB „Tigrela“. Ji šioje bendrovėje porą kartų matė B. I. . Per 2005 m. gegužės mėnesio – 2005-12-01 ar dirbo UAB „Tigrela“ B. I. ir jeigu taip, tai ar pagal darbo sutartį ar ne, ji parodyti negali.
Liudytojas M. J. parodė, kad dirba UAB „Tigrela“ apie 2 metus. Jis gal ir matė per 2005 m. gegužės mėnesį – 2005 m. lapkričio mėnesį bendrovės ceche B. I. bet tiksliai negali parodyti. Per 2005 m. gegužės mėn. – 2005-12-01 ar dirbo UAB „Tigrela“ B. I. ir jeigu taip, tai ar pagal darbo sutartį, ar ne, jis parodyti negali.
Liudytojas L. R. parodė, kad 2006-04-19 dirbo UAB „Grafobal Vilnius“ darbų saugos inspektoriumi. Pradinio instruktavimo metu B. I. jam pasakė, kad dirbo UAB „Tigrela“ be sudarytos darbo sutarties. Apie šią gautą iš B. I. informaciją jis elektroniniu paštu pranešė darbo inspekcijai. Nuo 2006 m. balandžio mėnesio iki šiol B. I. dirba UAB „Grafobal Vilnius“ išpakuotoja. Jis mano, kad, pranešus apie nelegalų darbą UAB „Tigrela“, B. I. jam meluoti neturėjo jokio teisinio pagrindo.
Liudytojas Bo. I. parodė, kad B. I. yra jo sesuo. B. I. dirbo UAB „Tigrela“ apie metus laiko neoficialiai, kur direktoriumi buvo T. V. . B. I. dirbo UAB „Tigrela“ ir dėl darbo tarėsi su G. Z. . Priimti į darbą UAB „Tigrela“ sutiko G. Z. , nes jis buvo šalia, kai B. I. su G. Z. šnekėjo dėl darbo. Pastarasis B. I. į darbą priėmė. Jis netarpininkavo tokiam sutikimui. Sesuo dirbo kas dieną: dažė ir nešiojo lentas, dėliojo medienos produkciją. Už atliktą darbą, B. I. pats G. Z. mokėdavo savaitės gale tiesiogiai po 15 ar 20 Lt už dieną. G. P. kartu dirbo su B. I. Iš B. I. jis sužinojo, kad, pastarajai dirbant, atsitiko nelaimingas atsitikimas. Dirbo UAB „Tigrela“ ir S. K. . Iš G. Z. jis negaudavo 25 Lt už B. I. atliktą darbą.
Liudytojas K. M. parodė, kad dirbo UAB „Tigrela“, kur darbus paskirdavo G. Z. . Šioje bendrovėje žiemos metu dirbo ir B. I. .
II.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant T. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, numatytos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Teismas nurodė, kad atmeta T. V. parodymus, kad per 2005-05-02 – 2005-11-30 laikotarpį B. I. nelegaliai nedirbo UAB „Tigrela“. Teismas konstatavo, kad T. V. parodymai prieštarauja kitiems įrodymams.
Teismo vertinimu, liudytojos B. I. parodymai, kad ji per šį laikotarpį nelegaliai šioje bendrovėje dirbo, atitinka tikrovei, nes jie patvirtinami liudytojų K. K. , S. K. , Bo. I. parodymais. Nepriklausoma nuo T. V. ir su pastaruoju neturinti jokių santykių pedagogė K. K. parodė, kad pagal B. I. išvaizdą ji suprato, kad pastaroji dirbo šios bendrovės ceche. Teismo vertinimu, nėra jokių teisinių pagrindų netikėti K. K. parodymais. Apie tai, kad B. I. nelegaliai dirbo ceche, iš dalies patvirtino liudytojas G. Z. . Nelegalus darbas netiesiogiai įrodytas ir kita bylos medžiaga (b. l. 7-9, 10, 11, 12, 13-15, 17-19, 33-34).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad bendrovė įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo generalinį direktorių. Generalinis direktorius priima į darbą darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis (Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 2 ir 3 dalys, 2001-11-27 UAB „Tigrela“ įstatų 7.1, 9.1-9.4, 9.7 punktai). Generalinis direktorius, esant darbo santykiams, savo teisę priimti į darbą darbuotojus gali darbo reglamentu (įsakymu ir pan.) perleisti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Iš 2005-01-26 bendrovės dviejų akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 05/01 teismas nustatė, kad UAB „Tigrela“ 2005-01-26 generaliniu direktoriumi buvo išrinktas T. V. . Iš įmonės vadovo pareiginės instrukcijos Nr. 7 teismas nustatė, kad T. V. yra darbdavys, t. y. šios bedrovės generalinis direktorius, galintis sudarinėti darbo sutartį su darbuotojais.
Pagal ATPK 41³ straipsnį įmonės vadovo atsakomybė atsiranda, kai yra surinkti įrodymai, kad jis padarė šį pažeidimą ne tik veikimu, bet ir neveikimu, t. y. nepakankamai atlikdavo darbo kontrolę. Teismas nurodė, kad įmonės vadovas pagal ATPK 41³ straipsnį turėjo žinoti, kad įmonėje dirbamas nelegalus darbas, duoti žodinį pavedimą įmonės pavaldiniams nelegalų darbą organizuoti su darbuotojais, nesiimti jokių priemonių darbo santykius įforminti, nors privalėjo įforminti pagal galiojančius įstatymus, įmonės įstatus, įmonės vadovo pareigybinę instrukciją, įmonėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką. Pavaldinių įmonės darbuotojų pagal ATPK 41³ straipsnį atsakomybė atsiranda, kai yra surinkti įrodymai, kad jie, turėdami įmonės vadovo sutikimą ar pavedimą, atlikinėjo aktyvius veiksmus, leidžiant ir organizuojant įmonėje nelegalų dirbą.
Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad bendrovėje aktyviais veiksmais leido B. I. atlikti nelegalų darbą ne T. V. , o G. Z. , šios bendrovės gamybos direktorius, pažeisdamas 2003-07-21 gamybos direktoriaus pareigybinės instrukcijos Nr. 3; 8, 19, 23 punktų reikalavimus. G. Z. šiuo nutarimu negali būti baustinas, nes pagal ATPK 41³ straipsnį jam nesurašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad byloje yra objektyvių požymių T. V. kaltinti, kad pastarasis per 2005-05-02 – 2005-11-30 padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnyje neveikimu, t. y. nesiėmė jokių priemonių B. I. darbo teisinius santykius įforminti, nors kaip darbdavys privalėjo šiuos santykius įforminti. Tačiau teismas nurodė, kad negali keisti kaltinimo iš veikimo (pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalies subjektyvus požymis), į neveikimą, nes dėl neveikimo požymio nepasisakyta protokole ir nebuvo priimtas T. V. naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. nebuvo pakeistas kaltinimas. Teismas nurodė, kad negalima bausti T. V. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už neveikimą, jeigu jis nėra traukiamas dėl neveikimo administracinėn atsakomybėn ir nebuvo apklaustas dėl pakeisto kaltinimo. Priešingu atveju, jeigu T. V. nubausti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už neveikimą, be surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai bus neteisingai T. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes bus pažeistos T. V. teisės į gynybą – suformuluoti savo teisinę poziciją ir apsiginti nuo pakeisto kaltinimo ir tame tarpe į teisingą teismą.
III.
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole iš tiesų nurodyta, kad T. V. „leido“ dirbti nelegalų darbą. Tačiau „leisti“ dirbti nelegalų darbą galima tiek neteisėtais aktyviais veiksmais, tiek neteisėtu neveikimu. Apelianto manymu, žodis „leido“ pats savaime nesuponuoja konkrečios veikos formos. Administracinio teisės pažeidimo protokole veikos forma nesukonkretinta kaip neteisėtas veikimas.
Atsiliepimas
T. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o nutarimą palikti nepakeistą. T. V. nurodo apie B. I. nelegalų darbą nieko nežinojęs, niekada neleidęs jai dirbti, neįvykdęs ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo požymius apibrėžia Darbo kodekso 98 ir kituose straipsniuose įtvirtintos teisės normos. Nelegalus darbas, kaip administracinis teisės pažeidimas, objektyviai pasireiškia realiai darbuotojo dirbamu darbu, darbdavio ir darbuotojo santykiams turint darbo sutarties požymius, tačiau nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių. Už nelegalų darbą atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, leidęs (leidę) dirbti nelegalų darbą (Darbo kodekso 98 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnio 3 dalis).
ATPK 260 straipsnis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti pažeidimo esmę. Nagrinėjamu atveju matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo, kurio padarymu T. V. kaltinamas, esmė suformuluota iš esmės tinkamai, kaltinimas padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą atitinka protokole nurodytas veikos faktines aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės, kad B. I. realiai dirbo UAB „Tigrela“ priklausančiame medžio apdirbimo ceche nuo 2005-05-02 iki 2005-11-30, jos ir bendrovės santykiai turėjo darbo sutarties požymius, tačiau nebuvo laikytasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, o darbdavio atstovas, bendrovės generalinis direktorius T. V. faktiškai leido B. I. dirbti. Šio kaltinimo pagrįstumas, t. y. ar B. I. bendrovėje dirbo nelegaliai, ar T. V. leido B. I. nelegaliai dirbti ir, jei taip, kokia forma (aktyviais veiksmais ar neveikimu), turėjo būti įvertintas bylos nagrinėjimo metu (ATPK 284 straipsnis).
Apskųstajame nutarime teismas priėjo išvados, kad byloje yra objektyviųjų požymių T. V. kaltinti ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo, padarymu, nes jis nesiėmė jokių priemonių įforminti B. I. darbo teisinius santykius, t. y. pažeidimą padarė neveikimu. Tačiau, priėjęs tokios išvados, teismas, prieštaraudamas pats sau, bylos teiseną nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, nesant T. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas, priimdamas tokio turinio nutarimą, aprašomojoje-motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kokių konkrečių ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo požymių T. V. veikoje nėra, todėl vertintina, kad nutarimas nepagrįstas.
Iš teismo nutarimo motyvų matyti, kad bylos teisena buvo nutraukta dėl to, kad, teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo suformuluotas kaltinimas, jog T. V. pažeidimą padarė neveikimu. Tačiau, kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas buvo suformuluotas tinkamai. Žodis „leisti“ tiek bendrine lietuvių kalbos prasme, tiek prasme, kuria yra vartojamas minėtose Darbo kodekso nuostatose, nesuponuoja vien tik aktyvaus veiksmo, bet gali talpinti savyje ir neveikimą. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, byla negali būti nutraukiama, o turi būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai, kad būtų pašalinti protokolo trūkumai.
Kadangi teismo nutarimas nepagrįstas, jis naikintinas, byla grąžintina nagrinėti iš naujo teismui, siekiant išaiškinti aplinkybes, numatytas ATPK 284 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.