Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos Č. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimo, kuria ji pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 159¹ str. 7 d. ir paskirta jai 6000 Lt dydžio bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. V., kapitaliai remontuodama garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus senamiesčio kultūros paveldo vietove pripažintoje teritorijoje, Č. V. 2013-11-27 pradėjo šio neypatingo pastato rekonstrukciją: vietoj sustiprintų pamatų įrengė pamatus su rūsiu po visu pastatu, vietoje 2-o mansardinio aukšto su šlaitiniu stogu pastatė pilnavertį 2-ą aukštą, neturėdama leidimo šiems rekonstrukcijos darbams atlikti. Šiais savo veiksmais Č. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 159¹ str. 7 d.

Teismas nevertino ir nebandė aiškintis Č. V. pateiktus rašytinius dokumentus – įrodymus apie tai, kad jai buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, ėmėsi vykdyti statinio kapitalinį remontą pasitelkusi reikiamą kvalifikaciją turinčius statybos techninį prižiūrėtoją bei statybos rangovą.

Jai nebuvo žinoma, kad statinio rūsio bei perdangos įrengimo darbų atlikimo metu tokiems darbams reikalingas atskiras statybą leidžiantis dokumentas ir statinio rekonstrukcijos techninis projektas, nes statybos darbus vykdantys UAB „Senovė“ atstovai ir statybos techninis prižiūrėtojas jos apie tai neinformavo. Tikina, kad yra parengusi statinio rekonstrukcijos techninį projektą, kuriame yra numatyti statinio rūsio bei antrojo aukšto įrengimas ir artimiausiu metu turėtų gauti statinio rekonstrukciją leidžiantį dokumentą.

Apeliantės manymu, jai turi būti taikomas ATPK 30¹ str. nuostatos atsižvelgiant į jos finansinę padėtį, į lengvinančias aplinkybes – jog su padarytu administraciniu teisės pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailisi; ėmėsi veiksmų rengti statinio rekonstrukcijos projektą, t.y. siekia pašalinti administraciniu teisės pažeidimu padarytą žalą ir mano, kad jos padarytas administracinis teisės pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip ATPK 159¹ str. 6 d. dispozicijoje numatytas pažeidimas, kurio sankcijoje nustatyta 4000 Lt. dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, priešingai, nei nurodo apeliantė, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų.

Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas galimai buvo šališkas, nevertino pateiktų byloje rašytinių dokumentų ir turėjo išankstinį nusistatymą Č. V. atžvilgiu, nes tokių duomenų byloje nėra. Vien tai, kad teismas priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą ir nutarimo aprašomojoje dalyje įvardino kaip „pažeidėja“, nereiškia, kad buvo pažeistos ATPK 257 str. įtvirtintos nuostatos, juolab, kad ir apeliantė nepateikė jokių naujų duomenų, kurie galėtų pakeisti priimto sprendimo padarytas išvadas. Manytina, kad tai yra asmeninė Č. V. nuomonė, pagrįsta subjektyviu faktų interpretavimu, tačiau nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais.

Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo, Č. V. teisingai nurodė, kad leidimo rūsio įrengimui neturėjo, tačiau pradėjo vykdyti statybos darbus ir tikisi netrukus gauti statinio rekonstrukciją leidžiantį dokumentą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas byloje sprendimą vadovaujasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jų visetu ir negali remtis prielaidomis, todėl pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad Č. V. vietoje statinio kapitalinio remonto atliko statinio rekonstravimo darbus tam neturint reikalingų statybą leidžiančių dokumentų. Statybos įstatymo 12 straipsnyje yra nustatytos statytojo (užsakovo) teisės ir pareigos, kai jis privalo: pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus; turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą; organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą ir t.t.

Atsižvelgiant į šio straipsnio reglamentavimą, Č. V. kaip statytoja (užsakovė) turėjo užtikrinti, kad statybos darbai vyktų laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų arba užtikrinti, kad asmenys, kurie vykdo statybos darbus, veiktų teisės aktų nustatytose ribose, todėl jos argumentai, kad jai nebuvo žinoma apie reikalingus statybą leidžiančius dokumentus ir, kad statybos darbus vykdę UAB Senovė“ atstovai ir technikos prižiūrėtojas jos apie tai neinformavo laikytini kaip gynybos pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, tas faktas, kad apeliantė nežinojo, kad rekonstrukcijos darbams atlikti reikalingas leidimas nėra reikšmingas faktas, nes įstatymų nežinojimas, neatleidžia nuo atsakomybės už jų pažeidimą.

Nors apeliaciniu skundu Č. V. kelia bausmės individualizavimo klausimą taikant ATPK 30¹ str. ir 31 str. nuostatas, tačiau aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, kad paskirta nuobauda nėra per griežta ir mažinti nėra teisinio pagrindo.

ATPK 30 straipsnyje yra įtvirtinta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Taip pat teismų praktikoje, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, formuojamas nuostatas administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės neegzistuoja.

Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir dėl jo gailisi, tačiau iš pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad Č. V. kaltės klausimą bando perkelti kitiems asmenims, atlikusiems statybos darbus, todėl teismo manymu pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad lengvinančių aplinkybių byloje nėra, nenustatė ir sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgė į tai, kad pareiškėja siekė pašalinti padaryto pažeidimo rezultatus ir skyrė ATPK 159 str. 7 d. sankcijos numatytą minimalią baudą.

Teismas, pareiškėjos skunde prašymą pritaikyti ATPK 159¹ str. 6 d. nuostatas – neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas, vertina kaip techninę klaidą, nes neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas yra nustatytas šio straipsnio 5 d., bet ne 6 d. kaip nurodo apeliantė.

Teismas laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracinė nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo Č. V. taikyti ATPK 30¹ str. ir 31 str. pagrindų ir paskirti mažesnę baudą nei numatyta įstatyme.

Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, paliktina nepakeistina ir Č. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimo palikti nepakeistą ir Č. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.