Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. birželio 29 d., apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini) namo, vairavo transporto priemonę Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę, išlipęs iš automobilio pakalbėjo su nukentėjusiuoju, bet neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, sėdo į automobilį ir važiuodamas atbulas kliudė dar vieną transporto priemonę, bei iš įvykio vietos nuvažiavo, apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus. Jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu A. K. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 45 Eur bauda, ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinė administracinė nuobauda paskirta 1000 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Apeliaciniu skundu A. K. prašė, administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, administracinę teiseną, pradėtą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti kaip neturinčią administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.Apeliaciniame skunde nurodė, jog su skundžiamu nutarimu nesutinka, kadangi teismas nesilaikė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos procesinių reikalavimų, neištyrė visų bylos aplinkybių, jas vertino netinkamai, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą. Pareiškėjo teigimu, teisme jam nebuvo sudarytos galimybės išsakyti savo poziciją ir duoti paaiškinimus. Teismui nepagrįstai pripažinus 2016 m. gruodžio 16 d. jo neatvykimo priežastį nesvarbia ir išnagrinėjus bylą pareiškėjui nedalyvaujant, buvo pažeistos jo procesinės teisės duoti paaiškinimus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog 2016 m. gruodžio 16 d. jis į bylą pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą forma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo aišku, kad nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. buvo nedarbingas. Pažymą jam išdavė medikai ir jis pats nežinojo kokios formos pažyma turi būti teikiama teismui. Teismas visiškai nepagrįstai pareiškėjo nedalyvavimą teismo posėdyje laikė nesvarbia priežastimi. Tuo buvo užkirstas kelias išsamiai nustatyti visas su A. K. pareikštu administraciniu kaltinimu susijusias aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas vadovavosi tik vienintelio A. G. paaiškinimais, kuris nurodė, kad pareiškėjas vairuodamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį VolvoS60, kurį apgadino. Pareiškėjo įsitikinimu, šių jo parodymų nepatvirtina kita bylos medžiaga, nors teismas ir nurodė kitaip. Būtent teisme jis norėjo paaiškinti, kad po kontakto su VolvoS60 jis išlipo, kalbėjosi su A. G., jokių jo automobilio apgadinimo žymių nematė. Jis nuvažiavo dėl to, kad nei ant vieno automobilio nebuvo apgadinimų požymių. Pareiškėjo pastebėjimu, policijos pareigūnų nubraižyta Eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie eismo įvykį nepatvirtina teismo teiginių. Teismas nesurinko pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, kad A. G. automobilis buvo apgadintas ir A. K. galėjau pastebėti neva tai buvusius apgadinimus.Pareiškėjo nuomone, vertindamas automobilio VW Polo apgadinimą, teismas taip pat savo pozicijos nepatvirtino objektyviais įrodymais. Teismas vėlgi vadovavosi tik A. G. parodymais. Jokių automobilio VW Polo apžiūros duomenų ir apgadinimo žymių nefiksuota. Teisme nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų A. K. veiksmų subjektyviąją pusę, t.y. žinojimą apie eismo įvykį ir tyčinį pasišalinimą iš jo. Pareiškėjo manymu administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nepilnai surinkus įrodymus, todėl gražintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. A. K. teigimu, jo veiksmai įvertinti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotini į Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį. Bylos nagrinėjimo metu A. G. nurodė, kad jam nustatyta 161,78 Eur žala ir tai atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Šio straipsnio 1 dalies sankcija numato tik vieną nuobaudos rūšį - baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir nenumato papildomos administracinės nuobaudos. ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją atitinkančių požymių ANK nenumatyta, todėl administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašė skundą tenkinti dalinai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.Minėto Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. K., apeliaciniame skunde prašė, jo veiką numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl A. K. veikos numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nutraukti pagal ANK 591 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokio pobūdžio apeliacinio skundo motyvai sudaro pagrindą perkvalifikuoti A. K. veiksmus vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.Atsižvelgiant į tai, kad ANK 426 straipsnio tiek 1 dalyje, tiek 2 dalyje, už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numatyta švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta papildoma nuobauda, t. y. nenumatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taip pat į tai, kad pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, ir į tai, kad baudos vidurkis pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį yra daugiau nei dešimt eurų mažesnis už ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, nagrinėjamu atveju A. K. veiksmai turėtų būti perkvalifikuojami pagal ANK 426 straipsnį.Sprendžiant klausimą, pagal kurią ANK 426 straipsnio dalį turėtų būti kvalifikuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti duomenys patvirtinantys, jog apgadintam automobiliui Volvo S60 padaryta žala yra 161,78 Eur t.y. akivaizdžiai mažesnė nei penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, A. K. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.Aukštesnysis teismas pažymi, jog A. K. taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 45 Eur bauda. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse.ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.Atsižvelgiant į tai, kad A. K. 2016 m. birželio 29 d., apie 17.15 val. Kaune, P. Lukšio g. prie 20 namo, vairuodamas transporto priemonę Peugeot 406 ir važiuodamas atbulas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę, išlipęs iš automobilio pakalbėjo su nukentėjusiuoju, bet neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, sėdo į automobilį ir važiuodamas atbulas kliudė dar vieną transporto priemonę, t. y. padarė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1 punktuose numatytus pažeidimus, jo veika kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.Konstatavus aukščiau minėtas išvadas ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusias ANK normas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog teismas nesilaikė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos procesinių reikalavimų, neištyrė visų bylos aplinkybių, jas vertino netinkamai, be to, teisme A. K. nebuvo sudarytos galimybės išsakyti savo poziciją ir duoti paaiškinimus. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė administracine tvarka nubaustas A. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. K. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog A. K. pirmosios instancijos teisme nebuvo sudarytos galimybės išsakyti savo poziciją ir duoti paaiškinimus, be to, teismas visiškai nepagrįstai pareiškėjo nedalyvavimą teismo posėdyje laikė nesvarbia priežastimi. Aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog A. K. be svarbių priežasčių neatvyko į keturis teismo posėdžius. Į du teismo posėdžius neatvyko dėl ligos, tačiau nepateikė nustatytos formos pažymų, patvirtinančių ligą, todėl vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai byla išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbulas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę, išlipęs iš automobilio pakalbėjo su nukentėjusiuoju, bet neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, sėdo į automobilį ir važiuodamas atbulas kliudė dar vieną transporto priemonę, bei iš įvykio vietos nuvažiavo, apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šias aplinkybes patvirtina betarpiškai ištirta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos viso esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti automobilių Volvo ir VW Polo stovėjimo vietos ir padaryti apgadinimai. Automobiliui Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis (b. l. 2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 3), A. G. paaiškinimas (b. l. 5), M. P. paaiškinimas (b. l. 6), VW Polo automobilio registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo poliso kopijos, M. P. vairavimo pažymėjimo kopija (b. l. 11), automobilių nuotraukos (b. l. 12-14), pranešimo ataskaita (b. l. 15), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad A. K. turi galiojančią nuobaudą (b. l. 16-22), žalos sąmata, iš kurios nustatyta, kad automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina 161,78 Eur (b. l. 37-40), kita bylos medžiaga.Nors pareiškėjas A. K. tiek savo 2016 m. rugsėjo 11 d. duotame paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 4), tiek apeliaciniame skunde kategoriškai teigė, jog po kontakto su Volvo S60 jokių minėto automobilio apgadinimo žymių nematė, todėl nusprendė nepildyti eismo įvykio deklaracijos ir iš įvykio vietos išvažiavo, apie tai, kad išvažiuodamas apgadino dar vieną automobilį sužinojo tik atvykęs į policijos įstaigą, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu šie pareiškėjo paaiškinimai yra tik nepagrįsta pažeidėjo gynybinė versija. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais liudytojo A. G., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, duotais parodymais, taip pat jo paaiškinime išdėstytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kad jis dėl kokių tai priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. G. patvirtino tas aplinkybes, kad jam sustojus paskui priekyje važiavusį automobilį, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K., šis pradėjo važiuoti atbuline eiga ir atsitrenkė į jo stovintį automobilį. A. K. siūlė važiuoti į servisą sutvarkyti A. G. automobilį, šiam nesutikus, neužpildęs deklaracijos sėdo į automobilį ir važiuodamas atbuline eiga apgadino dar vieną stovėjusį automobilį, tačiau nesustojo ir pasišalino iš įvykio vietos. Tas pačias aplinkybes A. G. nurodė ir į eismo įvykio vietą iškviestiems pareigūnams. Policijos pareigūnas E. S. tarnybiniame pranešime nurodė, jog nuvykus pagal gautą pranešimą nurodytu adresu pasitiko pranešėjas A. G., kuris paaiškino, kad vairavo Volvo S60 automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini) g., įsuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir sustojo pamatęs priešais stovintį Peugeot 406, kuris ėmė važiuoti atbulas, nes norėjo praleisti iš minėto kiemo išvažiuojantį kitą automobilį, bei atsitrenkė į pranešėjo stovintį automobilį. Po įvykio abu vairuotojai ėmė braižyti eismo įvykio schemą ir patraukė automobilius, kad jie neužtvertų eismo. Peugeot automobilio vairuotojas ėmė siūlyti neforminti įvykio, bet sutvarkyti pranešėjo apgadintą automobilį savo servise. Pranešėjas atsisakė ir norėjo, kad būtų pildoma eismo įvykio deklaracija, tuomet Peugeot vairuotojas sėdo į savo automobilį ir pasišalino. Važiuodamas iš stovėjimo vietos atbulas dar apgadino VW Polo stovintį automobilį, kurio savininko surasti nepavyko. Nesutiktina ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nesurinko pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, kad A. G. automobilis buvo apgadintas. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti automobilių Volvo ir VW Polo stovėjimo vietos ir padaryti apgadinimai. Automobiliui Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis. Byloje esanti žalos sąmata, taip pat patvirtina, kad automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina 161,78 Eur. Priešingai nei teigia pareiškėjas savo skunde iš prie bylos pridėtų nuotraukų taip pat akivaizdžiai matosi tiek automobilio Volvo S60, tiek VW Polo apgadinimai. Tai, kad buvo apgadintas ir automobilis VW Polo patvirtino ir M. P. paaiškinime dėl eismo įvykio, nurodydamas, jog automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, 2016 m. birželio 29 d. apie 21 val. rado apgadintą automobilį – įlenktos dešinės pusės priekinės durelės, taip pat rado už valytuvo užkištą raštelį su telefono numeriu, kuriuo paskambinęs sužinojo kas apgadino jo automobilį. Dėl eismo įvykio jis patyrė materialinę žalą. Taip pat atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, išvažiavo todėl, kad jokių apgadinimų po eismo įvykio nei ant vienos mašinos nematė, o kontakto su automobiliu VW Polo, važiuojant atbuline eiga, iš viso nepajuto. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Aukštesniojo teismo vertinimu yra akivaizdu, jog padaryta žala dviem automobiliams, apgadinimai matomi, abejonių, jog vairuotojas negalėjo nepajusti atsitrenkimo į stovintį VW Polo automobilį nėra, todėl kaltės forma – tyčia nustatyta pagrįstai. Tai, kad A. K. neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio paneigiama, įvertinus kaltininko elgseną po padaryto eismo įvykio, jis išlipęs iš automobilio nenorėjo pildyti eismo įvykio deklaracijos, o siūlė Volvo S60 vairuotojui vykti pas jo draugą į servisą ir sutvarkyti automobilį, tačiau pastarajam nesutikus, sutiko pildyti deklaraciją. Volvo S60 vairuotojui nuėjus į automobilį paimti deklaraciją, A. K. atsisėdęs į savo automobilį, greitai išvažinėjo atbuline eiga ir kliudė dar vieną automobilį - VW Polo, po smūgio atsisuko, bet nesustojo ir nuvažiavo. Šios aplinkybės patvirtina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą vertinant jo dalį dėl inkriminuoto teisės pažeidimo A. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, aukštesnysis teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas pareiškėjas, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad A. K. padarė jam inkriminuotus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl šiuo atveju galutinė administracinė nuobauda A. K. skirtina ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už A. K. veiksmus ANK numatyta atsakomybė yra švelnesnė, nei numatyta ATPK, kuris galiojo pažeidimų padarymų metu, todėl yra pagrindas jo padarytas veikas perkvalifikuoti ir paskirti nuobaudas atitinkamų ANK straipsnių sankcijos ribose. Tokiu būdu, iš naujo spręstinas ir A. K. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. K. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą, buvo paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, nagrinėjamu atveju, nebloginant A. K. teisinės padėties, atsižvelgiant į švelnesnę ANK 426 straipsnio 1 dalies sankciją (lyginant ją su ATPK 130 straipsnio 1 dalimi), A. K. skirtina administracinė nuobauda artima ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkiui. Įvertinus A. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, bei visuomenės interesą, taip pat jo elgesį po eismo įvykio, aukštesniojo teismo įsitikinimu, A. K. paskirtos administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta jam paskyrus ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam minimaliam terminui. Netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės, tokiu būdu dar labiau švelninant A. K. teisinę padėtį, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgtina į tai, jog A. K. anksčiau ne kartą baustas ATPK tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, neigia padaręs jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Aukštesniojo teismo nuomone, A. K. neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad pareiškėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.A. K. veiksmus perkvalifikavus iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, už pavienius administracinius nusižengimus A. K. paskyrus švelnesnes nuobaudas nei jos buvo paskirtos skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, iš naujo spręstinas ir nuobaudų subendrinimo klausimas. Pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą. Tokiu būdu, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. K. skirtina galutinė administracinė nuobauda parenkama nuobaudos, paskirtos pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ribose, t. y. jam skiriama galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 700 Eur (septynių šimtų) eurų bauda su administracinio poveikio priemone – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 3 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą pakeisti:

A. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

A. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 14 Eur (keturiolikos eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą A. K. paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė administracinė nuobauda paskirta 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.