Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-945-1170/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-16
Bylos Nr.
II-945-1170/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01046-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pažeidėjas
V. J.
Kategorijos
  • 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. II-945-1170/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01046-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. J. (V. J.),vertėjai Evelinai Kulik,nedalyvaujant (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) M. K. 2024 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) M. K. 2024 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pripažinta, kad V. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, o būtent – jis, 2024 m. balandžio 14 d., apie 22.21 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punktą. Dėl aptariamo administracinio nusižengimo V. J. buvo paskirta 320 Eur dydžio bauda ir 6 mėnesių trukmės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas (b. l. 12-14).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui V. J. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą, kadangi jis turi teisę vairuoti transporto priemonę, kuri jam buvo išduota (duomenys neskelbtini). Jis kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją, kuri jam suteikė leidimą (duomenys neskelbtini). Kreipimosi metu jis pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, pasą ir leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ko pasėkoje jam buvo suteiktas leidimas. Be kita ko, V. J. manymu jo veiksmai labiau atitinka ANK 431 straipsnio 1 dalyje, bet ne ANK 424 straipsnio 3 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo sudėtį (b. l. 2-4).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad V. J. pateiktą skundą tikslinga atmesti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Anot Institucijos, remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 13 straipsnio 9 punktu, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 m. Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas privalo per 6 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos pilietybės gavimo pakeisti užsienyje (ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad V. J. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris Lietuvos Respublikoje nuolat gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad pastarasis turėjo pakankamai laiko susipažinti su Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais ir nustatyta tvarka pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, prižintina, kad V. J. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje (b. l. 52).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. parodė, kad jis nuolat vairavo automobilį Lietuvos Respublikoje ir jam niekas nepasakė, kad reikia pasikeisti teises. Jam tikrai niekas nepasakė, kad reikia jas pasikeisti. Nei pirmą kartą, nei paskutinį kartą jo neįspėjo. Su juo kartu dokumentus keitė ir (duomenys neskelbtini) pilietis ir jam buvo pasakyta, kad reikia pasikeisti teises, o jam niekas nepasakė, todėl jis ir nekeitė tų teisių. Jis negalvojo apie tai, o kai kreipėsi į transporto departamentą, jie jam taip pat nieko nesakė. Kai jį sustabdė, jis turėjo (duomenys neskelbtini) dokumentą. Jam pareigūnai pasakė, kad jis neturi teisių. Tuo tarpu jis pasakė, kad turi (duomenys neskelbtini) teises. Jie pasakė, kad nesupranta kas čia per teisės. Ten dokumente yra parašyta kada jos išduotos. Teises jis jau (duomenys neskelbtini) metų turi, jas vis atsinaujina (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis turėjo nenuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, ten buvo laikinas leidimas. Nuolatinį leidimą gyventi turi nuo (duomenys neskelbtini) kažkur. Jis lankosi (duomenys neskelbtini), todėl jam yra reikalingos tos šalies teisės. Jis (duomenys neskelbtini) dirbo, taip pat jam ten teko vairuoti automobilį, todėl jam reikalingos tos valstybės vairuotojo teisės. Jis turi įmonę, kuri vykdo pervežimus į Lietuvą, todėl jam reikalingos transporto priemonės teisės. Jis domėjosi ir buvo pasiėmęs tarptautines teises, be to, jam pasakė, kad jos galioja visur. Kažkur prieš 5 metus jis paklausė pareigūno ir jis jam pasakė, kad galima važinėti su tomis teisėmis visur. Visą laikotarpį jį stabdė ir viskas būdavo gerai (b. l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pat už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Įstatymų leidėjas už minėtą administracinį nusižengimą numato baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už minėto straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad V. J. 2024 m. balandžio 14 d., apie 22.21 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nekilo. Minėtos aplinkybės tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu ir skundžiamo Nutarimo priėmimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, neginčijo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J., pripažinęs, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje vairavo skundžiamame Nutarime nurodytą automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų (b. l. 57-58). Be kita ko, ši aplinkybė buvo užfiksuota ir (duomenys neskelbtini) M. P. 2024 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad dėl įtartino vairavimo (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. J. (b. l. 18). Kita vertus, tiek Institucijai teikiant rašytinius paaiškinimus, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde ir teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. nesutiko, kad įvykio vietoje jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Antai, jam jo pilietybės valstybėje – (duomenys neskelbtini) yra išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kuris taip pat galioja Lietuvos Respublikoje, todėl jis teisę vairuoti transporto priemones turėjo tiek įvykio metu, tiek šiuo metu (b. l. 57-58).

Teismas, šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktą poziciją įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir aktualus teisinio reguliavimo kontekste, su ja neturi pagrindo sutikti ir pripažinti, kad V. J. nepadarė jam inkriminuoto ir skundžiamame Nutarime aptarto administracinio nusižengimo.

Lietuvos Respublikos 1991 m. lapkričio 20 d. ratifikuotoje 1968 m. Vienos kelių eismo konvencijos 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šią konvenciją taikančios šalys pripažįsta a) visus nacionalinius vairuotojo pažymėjimus, surašytus atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašytus pažymėjimus, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, b) visus nacionalinius vairuotojo pažymėjimus, atitinkančius šios konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visus tarptautinius vairuotojo pažymėjimus, atitinkančius šios konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžiančius vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita susitariančioji šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams. To paties Vienos konvencijos straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad straipsnio nuostatos neįpareigoja susitariančiųjų šalių: a) pripažinti nacionalinius ar tarptautinius pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti kitos susitariančiosios šalies teritorijoje asmenims, kurie išduodant pažymėjimą paprastai gyveno jų teritorijose arba kurie vėliau apsigyveno jų teritorijose; b) pripažinti pirmiau nurodytus pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti vairuotojams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta išduodant pažymėjimą buvo už teritorijos, kurioje išduotas vairuotojo pažymėjimas, ribų arba kurie vėliau apsigyveno kitoje teritorijoje.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 93 punkte numatyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. To paties įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Pažymėtina, jog vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šių taisyklių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jeigu visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, taip pat jeigu nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais.

Taisyklių 2.4. punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jeigu pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Pirmiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta užsieniečių turimų trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena ilgiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Trečiosios šalies pažymėjimo keitimas į išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą nėra paprasta administracinė dokumentų keitimo procedūra, o reiškia realų asmens (užsieniečio) teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje nustatyta, kad vairavimo egzaminas – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas). Dėl to darytina išvada, kad Lietuvos Respublikoje motorinę transporto priemonę vairuojantis asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus, vairuoja neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, ko neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J., kad pastarasis su Lietuvos Respublika socialiniais ir ekonominio pobūdžio ryšiais yra saistomas jau nuo (duomenys neskelbtini). V. J. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 53). Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro duomenų, V. J. sistemingai nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje vykdė darbinę veiklą ir tą daro iki šiol (b. l. 59-65). Be kita ko, pastarasis nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 53).

Taigi, pripažintina, jog po (duomenys neskelbtini) išduoto leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, V. J. turėjo pastovias darbovietes, taip pat gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, todėl atitiko nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo, išgyvenusio Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip 185 dienas per metus, kategoriją kaip tą numato Taisyklių 2.4 punktas. Nagrinėjamam klausimui aktualu ir tai, kad V. J. šią kategoriją atitiko ir administracinio nusižengimo padarymo metu – 2024 m. balandžio 14 d.

Svarbu pabrėžti, jog per pirmiau minėtą ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje numatytą 6 mėnesių terminą, nuo to momento, kai buvo įgytas nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusas, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas dėl vairuotojo pažymėjimo pasikeitimo nesikreipė. Priešingai, praėjus (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo - (duomenys neskelbtini) – naujas vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), kurio, kaip buvo minėta pirmiau, pastarasis iki bylai aktualus laiko nepasikeitė. Akivaizdu, kad pastarasis bylai aktualiu laiku ir vietoje transporto priemonę vairavo neturėdamas Lietuvos Respublikoje išduoto ir galiojančio vairuotojo pažymėjimo, patvirtinančio jam suteiktą teisę vairuoti transporto priemones, kas atitinka jam inkriminuoto ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Kartu pažymėtina, jog laikotarpis nuo kada asmeniui buvo išduotas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje iki jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, t. y. beveik (duomenys neskelbtini) laikotarpis, buvo pakankamai ilgas tam, kad susipažinti su Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, įskaitant ir teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarką, ir nustatyta tvarka pasikeisti jo pilietybės valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. visų šių veiksmų per minėtą laikotarpį neatliko.

Taigi, bylos nagrinėjimo teisme metu išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. paaiškinimus, juos sugretinus su rašytine bylos medžiaga, byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinus pirmiau aptarto teisinio reguliavimo ir jo taikymui aktualios teismų praktikos kontekste, pripažintina, kad Institucija pagrįstai pripažino, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 22.21 val. V. J., (duomenys neskelbtini), automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kas, kaip buvo minėta pirmiau, visiškai atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Pažymėtina, jog šios teismo išvados nepaneigia tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame V. J. skunde nurodyti argumentai apie jo veiksmų priskirtinumą ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėčiai.

ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytų reikalavimų nevykdymą. Ši norma yra bendroji, numatanti atsakomybę už skirtingo pobūdžio minėtame įstatyme numatytų reikalavimų nevykdymą. Tuo tarpu, atvejai kuomet asmuo vairuoja transporto priemones, neturėdamas teises vairuoti ir tą padaro kartu pažeisdamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į šių atvejų didesnį pavojingumą įstatymų saugomoms vertybėms, yra numatyti atskirame ANK 424 straipsnyje ir vertinami kaip specialioji norma, taikytina nepaisant bendrosios normos egzistavimo. Būtent tokių atvejų didesnis pavojingumas suponuoja būtinybę tokius pažeidimus kriminalizuoti atskiroje normoje, numatančioje ir griežtesnę atsakomybę. Todėl nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė jokio pagrindo V. J. veiksmus vertinti ne pagal Institucijos kvalifikuotą ANK 424 straipsnio 3 dalį, bet pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siūlomą normą.

Apibendrinus pirmiau aptartą, pripažintina, kad Institucija išsamiai, pagrįstai ir teisėtai įvertino esmines bylos aplinkybes sprendžiant V. J. kaltės klausimą pagal inkriminuotą ANK 424 straipsnio 3 dalį, jam paskyrė teisingą, proporcingą bei normos sankcijos minimumą atitinkančią baudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl skundas atmestinas bei skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1, punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. (V. J.) skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) M. K. 2024 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė