Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-09-18 · Administracinė byla Nr. TA-822-74-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. TA-822-74-13Nutartis · 2013-09-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-18
Bylos Nr.
TA-822-74-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00638-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
T. V.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA822-74/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00638-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. V. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą dėl nuobaudos panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, 2013 m. rugpjūčio 13 d. (pagal pašto spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Prašyme nurodo, kad skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą gavo 2013 m. birželio 11 d. ir 2013 m. birželio 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą su prašymu dėl termino atnaujinimo, tačiau per klaidą ant voko buvo nurodytas klaidingas teismo adresas (Sapiegos g. 1), dėl ko minėtas vokas su skundu buvo 2013 m. rugpjūčio 6 d. grąžintas į pataisos įstaigą ir 2013 m. rugpjūčio 9 d. įteiktas pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2013 m. birželio 3 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2013 m. birželio 17 d. Pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiųstas 2013 m. rugpjūčio 13 d. (pašto spaudas ant voko), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pažymėtina, kad spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nedalyvavo skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, dėl ko jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo nuorašas išsiųstas laikantis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų – 2013 m. birželio 4 d. (b. l. 65) ir pareiškėjui įteiktas 2013 m. birželio 11 d. (b. l. 68), t. y. dar nepasibaigus jo apskundimo terminui, sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka. Apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, ant voko nurodant klaidingą adresą, išsiųstas 2013 m. birželio 25 d. (po 14 dienų nuo sprendimo įteikimo pareiškėjui) ir dėl netikslaus adreso 2013 m. rugpjūčio 8 d. (pagal pašto spaudą ant voko) grąžintas įstaigai ir 2013 m. rugpjūčio 9 d. įteiktas pareiškėjui (jo paties teigimu). Pakartotinai pareiškėjas išsiuntė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. rugpjūčio 13 d. (pašto spaudas ant voko).

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis negalima pripažinti nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir neveikė pakankami operatyviai.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. V. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo T. V. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė