- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- 1S-34-134/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
dalyvaujant asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė motinai A. R., močiutei N. M. Š.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo Š. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, režimo pakeitimo ir ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi Š. S., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., 145 str. 1 d., 286 str. uždraustas veikas nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą ir Š. S. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeitė į stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis ir priverčiamąją medicinos priemonę pratęsė.
Šalies argumentai
Skundu Š. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
Skunde Š. S. teigia, kad priverstinai besigydydamas ligoninės stacionare, laisvai naudojosi mobilaus ryšio telefonu ir bendravo su savo mergina. Sužinojęs, kad pastaroji nori su juo nutraukti santykius, buvo labai susikrimtęs, dėl ko paūmėjo psichikos būklė iš to sekė neadekvatus elgesys, tiek dėl savęs žalojimo, tiek dėl gydymo režimo nesilaikymo. Jis nurodo, kad gydymo įstaiga, žinodama, kad jis uždraustas veikas padarė dėl savo pablogėjusių tarpusavio santykių su mergina, leido toliau kontaktuoti su akivaizdžiai neigiamą sveikatai įtaką darančiu asmeniu, neužkirto jam kelio frustruotis išoriniais poveikiais, nesuteikė būtinos psichologo pagalbos. Apeliantas nurodo, kad emocijos demonstravimas reaguoti į aplinkinius reiškinius yra natūrali žmogaus būklė, todėl iš asmens, kuris serga psichine liga, reikalauti absoliutaus idealaus, ne emocianalaus elgesio yra neteisinga. Nurodo, kad gydymo įstaiga vietoj to, kad pašalintų psichikos būklės paūmėjimo šaltinį bei suteiktų reikiamą psichologo pagalbą, paprašė teismo taikyti griežtesnį gydymą. Mano, kad sustiprintas gydymas turėtų daugiau neigiamos reikšmės, galinčiu pasireikšti ilgesniu priverstinio gydymosi stacionare laikotarpiu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BK 405 str. 1 d. nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas numato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą : asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančios 2015 m. lapkričio 26 d. komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 599 matyti, kad Š. S. stebimu laikotarpiu buvo autoagresyvus 3 kartus (puodelio šuke bei sudaužęs lempą persipjovė kaklo odą, sudaužė kito ligonio puodelį), dėl ko buvo aktyviai stebimas, fiksuoti faktai, kai neišgeria vaistų. Pokalbio metu įsitempęs, piktas, į klausimus atsako neprasmingai. Išvadoje nurodyta, kad jo asmenybė egocentriška, demonstratyvi, pokalbio metu nebendradarbiaujantis, neadekvačių emocijų, mąstymas paralogiškas, nekritiškas, išlieka pavojingas sau – išlieka išreikštas socialinis pavojingumas bei psichozinė būklė, jam taikytas intensyvus stebėjimas stebėjimo palatoje: 2015-11-02 – 2015-11-16 po suicidinio bandymo, 2015-11-17 – 2015-11-23 dėl kvailiojančio elgesio, padriko, nelogiško mąstymo, kintančios, dažnai pakilios nuotaikos ir intensyvus stebėjimas keistas į individualų stebėjimą (stebimas miegant, ribojama galimybė pasilikti vienam, neleidžiama turėti daiktų, kuriais galima susižaloti, stebimas vaistų vartojimas, neleidžiama išeiti už skyriaus ribų – užimtumo veikla ribojama), po suicidinio bandymo pasikartojimo 2015-12-12 skiriamas intensyvus stebėjimas, todėl rekomendavo pratęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą ir gydymą iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis keisti į stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė apylinkės teisme sutiko su komisijos išvada ir ją palaikė, ji nurodė, kad gydant Š. S. bendro stebėjimo sąlygomis personalas negali užtikrinti jo nuo savęs žalojimo, nes yra mažiau personalo nei sustiprinto režimo sąlygomis. Be to, 2015-12-22 psichiatrijos ligoninės gydantys gydytojai pateikė informaciją apie Š. S. būklę po GPK išvadų, kurioje nurodyta, kad jo būklė išlieka nestabili, jis sako, kad nebijo skausmo ir jei panorės, tai ką nors sau pasidarys. Esant tokioms gydytojų psichiatrų komisijos bei gydančių gydytojų išvadoms, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad pablogėjus Š. S. sveikatos būklei, būtina toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, pakeičiant stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į stebėjimą susistiprinto stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė būtinumo taikyti Š. S. nurodytą priverčiamąją medicinos priemonę skundžiamoje nutartyje nurodytomis sąlygomis, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo..
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Š. S., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.