- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- N-444-2938-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas paskyrė S. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 4 dalį 100 litų baudą. Nuobauda paskirta už tai, kad S. P., 2009 m. rugsėjo 28 d. vairuodamas dviratį, važiuodamas šaligatviu, prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per kelią važiavo nenulipęs nuo dviračio, atsitrenkė į automobilį, sugadino dviratį ir automobilį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 65, 66 ir 130 punktų reikalavimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi S. P. skundą patenkino iš dalies - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimą pakeitė, paskirdamas S. P. įspėjimą.
Teismas įvertino S. P., nukentėjusiojo A. G., liudytojo T. S. paaiškinimus, administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 12), tarnybinį pranešimą (b. l. 13), eismo įvykio vietos schemą (b. l. 14), vadovavosi KET 9, 65, 66, 130 punktais. Teismo konstatavimu, S. P. veika kvalifikuota tinkamai. Pareiškėjo bei liudytojo T. S. paaiškinimai (b. l. 16, 17) nepatvirtino, kad S. P. prieš pėsčiųjų perėją nulipo nuo dviračio ir kirto važiuojamąją dalį jį vesdamasis. Versija, kad pareiškėjas eismo įvykio metu dviratį varėsi tarp kojų, įvertinta kaip neįtikinama. Nustatyta, jog S. P. nustatytas neįgalumas (b. l. 6-9), jis naudojasi valstybės garantuojama nemokama teisine pagalba (b. l. 5). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (eismo įvykio aplinkybių, išskyrus situacijos vertinimą, pažeidėjas neginčijo), nuspręsta taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
III.
S. P. apeliaciniu skundu prašo 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantas teigia, kad pagal KET jis buvo pėsčiasis, o ne dviratininkas, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo subjekto ir subjektyvinės pusės (kaltės). Nurodo, kad savo kaltės jis nepripažino, kadangi prie pėsčiųjų perėjos degė raudonas šviesoforo signalas, sustojo ir nulipo nuo dviračio, laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Apelianto teigimu, automobilio vairuotojas pažeidė KET 35 punktą, pagal kurį jis privalėjo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, įžengusiam į ją esant leidžiamam signalui, bei KET 162 punktą, pagal kurį sukdamas sankryžoje jis privalėjo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Apeliantas paaiškina, kad automobilio keleivio sėdynė, esanti dešinėje pusėje nuo vairuotojo, iki automobilio lubų buvo apkrauta daiktais, kurie apsunkino vairuotojui matomumą į pusę, iš kurios jis įžengė į pėsčiųjų perėją vesdamasis dviratį. Apeliantas paaiškina, kad jis yra neįgalus (jam nustatytas 20 % darbingumas, jis turi 1 invalidumo grupę dėl patirtos traumos), neturėjo galimybės surasti daugiau liudytojų, nes jie įvykio vietoje nepasiliko. Apeliantas nurodo, kad jo ir liudytojo T. S. paaiškinimai buvo nuoseklūs (pagal juos S. P. dviratį vedė per pėsčiųjų perėją, o automobilio vairuotojas jo nepraleido). Policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodė, kad liudytojas T. S. jiems atvykus buvo įvykio vietoje. Apelianto teigimu, nesilaikyta ATPK 250, 256, 257, 284, 286 straipsnių reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
S. P. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 131 straipsnio 4 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad <...> asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, <...> nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 100 iki 150 litų.
Apeliantas neigia padaręs pažeidimą, nurodo, kad jis buvo pėsčiasis, o ne dviratininkas, kad automobilio vairuotojas pažeidė KET 35 punktą, pagal kurį jis privalėjo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, įžengusiam į ją esant leidžiamam signalui, bei KET 162 punktą, pagal kurį sukdamas sankryžoje jis privalėjo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Apeliantas paaiškina, kad vairuotojui buvo apsunkintas matomumas į pusę, iš kurios jis įžengė į pėsčiųjų perėją vesdamas dviratį. Apeliantas nurodo, kad jis yra neįgalus, kad jo ir liudytojo T. S. paaiškinimai nuoseklūs.
Nors S. P. neigia pėsčiųjų perėjoje nenulipęs nuo dviračio, iš policijos pareigūno A. D. tarnybinio pranešimo (b. l. 13) matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino, pamatęs degantį žalią šviesoforo signalą, nenulipdamas nuo dviračio važiavęs per pėsčiųjų perėją ir atsitrenkęs į pravažiuojantį automobilį. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ant šaligatvio buvo matyti dviračio stabdymo žymės, kad praeivių teigimu S. P. žmona ieškojo asmenų, kurie galėtų paliudyti S. P. naudai už pinigus. Tačiau liudytojas T. S. neigė, jog S. P. važiavo per pėsčiųjų perėją dviračiu, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis.
Pažeidimo padarymą patvirtina tik policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, betarpiškai pažeidimo padarymą nustatęs policijos pareigūnas nebuvo apklaustas, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz. nutartis byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Konstatuotina, jog atsakomybėn patrauktam asmeniui ginčijant pažeidimo padarymą, tam, kad visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustinas policijos pareigūnas A. D..
Išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.