Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, Dianai Zarauskaitei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjams advokatams Valerijui Karpovui, Ingridai Maldeikienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2007-02-06 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 187 str. 3 d. 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 63 str. – 40 parų arešto bausmę atliekant areštinėje ir E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 4 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2003-09-15 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d.- 2 m. laisvės atėmimo, BK 47 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2006-11-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1, 4 d.- 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2007-03-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, pritaikius BVK 157 str. 2008-06-11 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai 3 mėn. 19 d. kaltinami padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. ir E. V., veikdami bendrininkų grupėje itin žiauriai nužudė kitą žmogų. Būtent 2008 metų rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytą diena, laikotarpyje nuo 15 val. iki 20 val., vietovėje, esančioje(duomenys neskelbtini), 1200 m atstumu nuo metalinio automagistralės Vilnius – Kaunas _ Klaipėda pėsčiųjų viaduko, abu kaltinamieji, veikdami bendrai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, iš pykčio tyčia sudavė nenustatytos asmenybės vyriškiui ne mažiau 56 smūgius rankomis, kojomis, metaliniu vamzdžiu į galvą, krūtinę, pilvą, nugarą, tuo padarė nukentėjusiajam dešinės pusės 8 ir 9, kairės pusės 3-9 ir 11, 12 šonkaulių lūžius, kairės mentės skeveldrinį lūžį, vidaus organų pažeidimus, ko pasėkoje nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Taip abu kaltinamieji, suvokdami, kad nukentėjusiajam sukelia dideles fizines kančias, skausmą, jį itin žiauriai nužudė.

Šiais veiksmais kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p..

Kaltais padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką M. P. ir E. V. neprisipažino.

Perskaičiuos kaltinamojo M. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( t-2 b.l. 89-92, 96), kuriuose jis neigė kada nors su vyriškiu vardu Darius buvęs Kleboniškio miške, ten gėręs alkoholinius gėrimus ar konfliktavęs, kaltinamasis nurodė, kad tokius parodymus išgalvojo siekdamas išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji kaltais padarius inkriminuojamą nusikaltimą neprisipažino, jų kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas G. N. parodė, kad 2008 metų rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie pietus prie naktinio kiosko jis sutiko neblaivius kaltinamuosius, su jais buvo dar vienas vyriškis vardu Darius, kurio anksčiau nebuvo matęs. Ten vietoje jie nusipirko butelį degtinės ir visi kartu jį išgėrė, po to nusipirko dar degtinės ir visi kartu nuėjo į mišką prie kažkokios buveinės ir ten toliau visi kartu gėrė degtinę. Baigusis alkoholiui tarp vyriškio vardu Darius ir E. V. kilo konfliktas, nes Darius atsisakė duoti pinigų. Kilusio ginčo metu E. V. spyrė nukentėjusiajam (Dariui) į galvą, o šiam nukritus pradėjo spardyti į šonkaulius ir taip įspyrė apie 8-10 kartų. Nuo smūgių Darius susirietė, gulėjo ant pilvo ir prašė baigti. Tuo pačiu metu prie nukentėjusiojo priėjo M. P. ir taip pat pradėjo spardyti D. Jis matė kaip M. P. ir E. V. D. mušė pakaitomis, mušė ne tik kojomis, bet sudavė smūgius ir rankomis į veidą, šonus. Vienu metu kaltinamieji jau buvo nutraukę nukentėjusiojo mušimą, bet po to M. P. paėmė metalinį vamzdį ir vėl pradėjo juo mušti D. Taip sudavė jam apie 10 – 15 smūgių į įvairias kūno vietas, vamzdį pasiėmė ir E. V., kuris taip pat mušė nukentėjusįjį. šio mušimo metu nukentėjusysis aimanavo, bet neužilgo nutilo. Kai kaltinamieji mušė nukentėjusįjį, jis prašė jų baigti, tačiau pastarieji liepė jam nutilti, nes ir jam tas pats bus. Baigus mušti, M. P. ir E. V. nukentėjusįjį paguldė ant juodos spalvos plėvelės ir nuvilko į šalia buvusią duobę, ten jį įmetė, užmetė plėvele ir šalia buvusiais įvairiais daiktais.

Perskaičius liudytojo parodymus (liudytojo apklausos protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas), duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 119-121, 122-124, 129-132), G. N. patvirtino jų teisingumą. Būtent šiuose parodymuose G. N. iš esmės patvirtino tas pačias aplinkybes, tik dar smulkiau ir detaliau nurodė kaltinamųjų atliktus nusikalstamus veiksmus. Šiuose parodymuose jis nurodė, kad konfliktas tarp E. V. ir vyriškio, vardu Darius, kilo dėl to, kad pastarasis atsisakė duoti 20 litų alkoholiui pirkti, po ko E. V. spyrė nukentėjusiajam į galvą, o šiam nukritus, vėl spyrė jam į galvą. Tuo pat metu M. P. gulinčiam Dariui sudavė aštuonis kartus į galvą, o E. V. spardė į pilvą, galvą, taip pat E. V. gal dešimt kartų pašokinėjo nukentėjusiajam ant galvos. Šiuose parodymuose G. N. patvirtino ir tai, kad nukentėjusįjį E. V. ir M. P. mušė pasikeisdami ir metaliniu vamzdžiu, taip suduodami jam per galvą, šonus, kojas atitinkamai apie 15 ir 10 kartų, o be to, M. P. dar apie 10 – 15 kartų pašokinėjo ant nugaros.

Liudytoja M. T. parodė, kad 2009 metais, vasarą, tikslios datos neprisimena, ji buvo užėjusi aplankyti savo dukros, pas kurią tuo metu gyveno ir abu kaltinamieji. Priėjus prie dukters buto durų ji girdėjo kaip tarpusavyje kalbėjosi kaltinamieji, gyrėsi, kad užmušė žmogų, kad jį Kleboniškyje pakišo po geležim, ji aiškiai girdėjo, kaip M. P. su pasididžiavimu paminėjo žodį „žmogžudystė“. Užėjus į buto vidų, ji ten rado girtaujančius M. P., E. V. ir savo dukrą.

Iš liudytojos T. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui ( t. 2, b.l. 8-10), seka, kad nuo 2009 metų vasario mėnesio ji kartu viename bute gyveno su abiem kaltinamaisiais ir kai pastarieji būdavo neblaivūs, iš jų eilę kartų girdėjo pasakojimą apie kažkokį „miškinį“, kad jie jį sumušė, nužudė ir užkasė Kleboniškio miške, kaltinamieji tarpusavyje pykdavosi, kad vienas kito neišduotų policijai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 8-18) seka, kad 2009-12-09, buvo apžiūrėta vieta – aikštelė Kleboniškio miške, kurioje randasi sudegusi pašiūrė, stovi medinis stalas. Toje pačioje aikštelėje, esančioje duobėje, atkasus žemes ir šiukšles, maždaug 40 cm gylyje, buvo rasta į melsvos spalvos plėvelę suvynioti nenustatytos asmenybės žmogaus palaikai (kaukolė, kaulai), bei rūbai.

Iš daiktų pateikimo bei jų apžiūros protokolų (t. 1, b.l. 56, 57-59) seka, kad nukentėjusiojo (nužudytojo) rūbuose buvo surastos, paimtos ir apžiūrėtos dvi sąsiuvinio skiautės, ant kurių užrašyti vardai ir telefonų numeriai. Atlikus šių užrašų ekspertinį tyrimą (specialisto išvada Nr. 11-796(10)) buvo nustatyta, kad popieriaus skiautėse esantį tekstą ir skaičius parašė kaltinamojo E. V. brolis Ričardas.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1280/09 (02) (t. 1, b.l. 26-33) seka, kad įvykio vietoje surastas yra vyro lavonas, kurio biologinis amžius mirties metu buvo apie 45-50 metų. Dėl pilno lavono suirimo mirties priežastis nebuvo nustatyta, o išlikusiuose skeleto kauluose buvo nustatyti švieži, be gijimo požymių dešinės pusės aštunto ir devinto, kairės pusės trečio – devinto ir vienuolikto, dvylikto šonkaulių lūžiai, kairės mentės skeveldrinis lūžis. Taip pat išvadoje konstatuojama, kad minėti sužalojimai buvo padaryti riboto paviršiaus daiktais, mentė ir kairės pusės trečias – devintas šonkauliai, sulaužyti smūgiuojant sunkiu pailgu daiktu.

Tad, vertinant virš paminėtus, ištirtus įrodymus, t.y., pačių kaltinamųjų parodymus, liudytojo G. N. parodymus, kiek tai liečia jų nurodytas aplinkybes apie nusikalstamos veikos padarymo vietą, atliktus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo (nužudytojo) atžvilgiu, panaudotus įrankius, įvykio vietos apžiūros protokolą, kur užfiksuota lavono suradimo vieta, teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje nustatytas nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis, tikėtinas mirties laikas, nėra pagrindo abejoti, kad 2008 metų rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, vietovėje, esančioje Kleboniškio miške, suduodant daugybinius smūgius į galvos sritį, krūtinę, kojas ir tuo padarant gyvybei pavojingus sužalojimus, buvo nužudytas nenustatytos asmenybės vyras. Nors kaltinamieji neigia atlikę nukentėjusiojo atžvilgiu gyvybiškai pavojingus smurtinius veiksmus, nužudymo kaltininku įvardija G. N., tokiu jų aiškinimu teismas nesivadovauja ir laiko tai jų gynybine versija. Kaltinamųjų parodymų neobjektyvumą rodo tai, kad ne vieną kartą apklausiami ikiteisminio tyrimo metu jie išvis neigė, kad kada nors būtų bendravę su nukentėjusiuoju (nužudytuoju) ir jokių aplinkybių, kad pastarąjį būtų mušęs G. N., nenurodė. Kaltinamieji savo parodymus iš esmės pakeitė tik tuomet, kai jų nusikalstamą veiką atskleidė G. N., kai prie nužudytojo buvo rasti vienam iš kaltinamųjų priklausę užrašai. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojo G. N. nurodytomis aplinkybėmis, kuris ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme nuosekliai ir detaliai nurodė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kokiu būdu ir kaip kaltinamieji mušė nukentėjusįjį, kur paslėpė nužudytojo kūną. Šis liudytojas pagrindė ir savo aiškinimą, dėl ko jis, nors ir pavėluotai, pranešė teisėsaugos pareigūnams apie padarytą nusikaltimą.

Be šio, tiesioginio, kaltinamųjų kaltę patvirtinančio įrodymo, M. P. ir E. V. kaltę netiesiogiai patvirtina ir liudytojų T. Ž., M. T. parodymai, kuriais jos patvirtino nevienkartinius kaltinamųjų tarpusavio pokalbius ir ginčus dėl nužudyto žmogaus. Kad šių liudytojų nurodytos aplinkybės yra objektyvios patvirtina ir tas faktas, jog būtent iš kaltinamųjų pokalbių joms tapo žinoma apie nužudytą ir Kleboniškio miške paslėptą („pakištą po geležim“, „pakastą“) žmogų, kurio asmenybės kaltinamieji neįvardino. O kaip nustatyta aukščiau paminėtais įrodymais, nužudytas asmuo buvo rastas paslėptas Kleboniškio miške esančioje duobėje ir apmestas įvairiomis buitinėmis šiukšlėmis. Visos šios aplinkybėms liudytojoms galėjo tapti žinomomis tik tiesiogiai iš kaltinamųjų, todėl manyti, kad jos kaltinamuosius apkalba, nėra jokio pagrindo.

Įvertinus visus virš paminėtus įrodymus, jų visumą, teismas daro išvadą, kad nenustatytos asmenybės vyrą bendrais smurtiniais, tyčiniais veiksmais nužudė abu kaltinamieji. Nustatant nužudymo būdą, teismas taip pat remiasi nuosekliais liudytojo G. N. parodymais, iš kurių seka, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo vykdomas ilgą laiko tarpą su pertraukomis, jis pasireiškė daugybinių smūgių kojomis, rankomis, metaliniu vamzdžiu, šokinėjant ant kūno, sudavimu. Mušimo pasėkoje nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą (liudytojas G. N. girdėjo jo dejavimą), sprendžiant iš panaudoto smurto intensyvumo, bei įvertinant teismo medicinos specialisto nustatytus sužalojimus, darytina išvada, kad nukentėjusiajam buvo padaryta daug kūno sužalojimų ir tokiu būdu gyvybė jam atimta itin skausmingu būdu. Įvertinant šiuos duomenis, nėra pagrindo abejoti, kad abu kaltinamieji suvokė savo atliekamus veiksmus, jų keliamą pavojų kito žmogaus gyvybei ir tuo pačiu suvokė gyvybės atėmimo ypatumą.

Todėl kaltinamųjų M. P. ir E. V. padarytas kito žmogaus nužudymas laikytinas padarytu itin žiauriai ir šie jų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p..

Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį visuomenei, jų atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių buvimą, asmenybes. Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie labai sunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 6 d.), šiuo nusikaltimu sukelti sunkūs, negrąžinami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei. Kaltinamųjų M. P. ir E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaip asmenybės M. P. ir E. V. charakterizuotini neigiamai, jie abu niekur nedirbo, vedė amoralų gyvenimo būdą, girtavo, anksčiau buvo teisti, iš jų E. V. nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, tai rodo šio kaltinamojo didesnį pavojingumą visuomenei. Tad, atsižvelgiant į virš paminėtas aplinkybes, jų visumą, kiekvienam iš kaltinamųjų skirtina itin giežta, baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta, laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį, negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., 297 str., 298 str., 299 str., 301str., 302 str., 303 str., 303 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. ir paskirti jam bausmę šešiolika metų laisvės atėmimo, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. P. suėmimo dienos 2009-12-14. Kardomąją priemonę – suėmimą M. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. ir paskirti jam bausmę šešiolika metų ir aštuonis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d. šią bausmę subendrinti su 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi iš dalies ją pridedant ir tokiu būdu paskirti galutinę subendrintą bausmę šešiolika metų ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. V. suėmimo dienos 2009-12-14. Kardomąją priemonę – suėmimą E. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus dvi kompaktines plokšteles, kuriose užfiksuota įvykio vietos apžiūros fotonuotraukos ir įrašai, rašysenos tyrimo dokumentus, du laiškus, palikti prie baudžiamosios bylos. Piniginę, grunto pavyzdį, saugomus VPK NTV SNTS, mirusiojo drabužius (striukę, liemenę, megztinį, džinsinį švarkelį, bliuzoną, kelnes, sportinius batelius, puskojines, saugomus VTMT Kauno skyriuje, kaip neturinčius vertės, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o M. P. ir E. V. nuo nuorašų įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.