- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- eI-2628-342/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01381-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Aivaras Surblys
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimutės Jokubauskaitės ir Remigijaus Armino,
2016 m. spalio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal A. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
pripažinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, KAVPK) 2016-05-25 nutarimą Nr. 30-IL-7787 „Dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo” (toliau – ir Nutarimas) ir jo pagrindu 2016-05-25 pareikštą oficialų perspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Oficialus perspėjimas Lietuvos Respublikos įstatymo vardu” (toliau – ir Įspėjimas) neteisėtais ir juos panaikinti;priteisti pareiškėjui iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo, jog 2016-05-25 buvo iškviestas į KAVPK, kur Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnysis specialistas R. J., vykdydamas KAVPK viršininko pavaduotojo R. V. 2016-05-25 patvirtintą nutarimą, pareiškė pareiškėjui oficialų perspėjimą. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1, 4, 5 straipsniais, dėl to, jog pareiškėjo veiksmai varžo kitų asmenų teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms ir ekonominėms prielaidoms, Lietuvos Respublikos įstatymo vardu pareikalavo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų įstatymų, nevaržyti žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir oficialiai perspėjo, kad jeigu pareiškėjas tiesiogiai ar netiesiogiai savo elgesiu rems organizuotas grupes ar nusikalstamo susivienijimo veiklą, ar jiems priklausys, teiks finansinę ar materialinę paramą, bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, rengiasi padaryti ar padarys nusikaltimus, vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps ar nepraneš teisėsaugos institucijoms apie minėtus nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, tai pareiškėjui bus taikomos Įstatyme numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Akcentuoja, jog su ginčijamu nutarimu nebuvo supažindintas ir nebuvo paaiškinta, kokie pareiškėjo veiksmai ir kokiu būdu kelia grėsmę visuomenės saugumui. Mano, jog nepadarė jokių veiksmų, nurodytų įspėjime, todėl Įspėjimas pareikštas be pagrindo ir ši prevencinė priemonė turi būti panaikinta. Pažymi, jog Įspėjimas suvaržo pareiškėjo kaip žmogaus ir Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves, žemina orumą, todėl pažeidžia Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintus prevencinio poveikio priemonės taikymo principus. Teigia, jog nebuvo ir nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Atkreipia dėmesį, jog dėl darbo pobūdžio Lietuvoje, ypač Klaipėdoje, būna tik epizodiškai: nuo 2011 metų dirba Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” kranto operatoriaus pareigose, todėl paskutinė darbo vieta yra jūroje, naftos platformoje, kuri šiuo metu stovi prie Afrikos (Angolos Respublikos) krantų. Nurodo, jog pagal darbo kontraktus 4 – 5 savaites dirba jūroje, turi tik 45 laisvadienius, kurių metu būna namuose su šeima (gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)). Daro išvadą, jog toks gyvenimo būdas ir veiksmai jokiu būdu nevaržo kitų asmenų laisvių ir teisių bei nesudaro palankių sąlygų atsirasti ir/arba plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms. Pažymi, jog pareiškėjo gaunamos pajamos yra legalios ir pakankamos išlaikyti save, šeimą ir namų ūkį, todėl negalima teigti, kad gaunamas pragyvenimo šaltinis yra kaip nors susijęs su nusikalstamomis veikomis ir pragyvenimu iš jų. Akcentuoja, jog nėra teistas, nėra taikytos jokios prevencinės poveikio priemonės, numatytos Įstatyme. Nurodo, jog pareiškėjo atžvilgiu KAVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnyje, padarymą. Pažymi, jog BK 294 straipsnyje įtvirtinta veika (savavaldžiavimas), remiantis BK 11 straipsniu, nėra priskiriama prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Teigia, jog prisipažino dėl pareikšto įtarimo pagal BK 294 straipsnį (grasinimo S. J.). Atkreipia dėmesį, jog neturėjo ir neturi ketinimo realizuoti grasinimo. Paaiškina, jog apie tai, jog pareiškėjo bendrininkas V. F. KAVPK pareigūnų yra siejamas su nusikalstamo pasaulio atstovais, nežinojo. Akcentuoja, jog KAVPK disponuojama medžiaga apie pareiškėjo galimas sąsajas su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais, jų nariais, kurios pagrindu pagrįstas skundžiamas individualus teisės aktas, yra surinkta kriminalinės žvalgybos, todėl yra slapta bei nebuvo pateikta pareiškėjui. Mano, jog esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu aktyvaus teismo vaidmens įrodinėjimo procese principu, turėtų įpareigoti ar pasiūlyti KAVPK išslaptinti dalį valstybės paslaptį sudarančios informacijos ir pateikti ją kaip įrodymą byloje, taip pat pateikti kitus įrodymus, sudarančius pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Skundą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT), Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatomis.
Pareiškėjas atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti jame išdėstytais pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu nesutinka su pareikštu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Įstatymo 4 straipsnyje numatyti prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindai, t. y. prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Pažymi, jog oficialus perspėjimas nėra bausmė, o yra prevencinė poveikio priemonė, kuri taikoma, siekiant riboti ir mažinti organizuotą nusikalstamumą. Akcentuoja, jog paskyrus minėtą prevencinę poveikio priemonę asmuo nėra pripažįstamas kaltu padarius nusikaltimą, nes šios priemonės tikslas yra neleisti asmeniui padaryti sunkaus (labai sunkaus) nusikaltimo, bei, kita vertus, garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu procesiniais veiksmais gauta duomenų, jog pareiškėjas A. K. ir kiti asmenys, panaudodami psichologinę prievartą bei grasindami panaudoti fizinį smurtą, reikalavo nukentėjusiojo grąžinti skolą. Nustatyta, jog prie galimai padarytos nusikalstamos veikos prisidėjo V. F. ir S. C. Teigia, jog 2015-05-23 kratos metu pas V. F. rastas ir paimtas A. K. ir V. F. išduotas vekselis, revolveris ir šoviniai, o pas A. K. kratos metu rasti du pakvitavimai dėl 27 000 ir 33 000 Eur dydžio sumų grąžinimo, pareiškėjo ir nukentėjusiojo paskolos sutartis, keturi nukentėjusiojo pareiškėjui išduoti vekseliai, narkotinė medžiaga (kanapės). Akcentuoja, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra baigtas. Nurodo, jog kriminalinės žvalgybos duomenimis S. C. ir V. F. siejami su organizuotu nusikalstamumu. Pažymi, jog kriminalinės žvalgybos informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 20 punktu, išslaptinta nebus. Atkreipia dėmesį, jog 2008-03-02 ir 2013-06-14 S. C., o 2016-05-25 ir V. F., vadovaujantis Įstatymu, pareikšti oficialūs perspėjimai. Nurodo, jog taikant oficialų perspėjimą pareiškėjui, buvo patikrinti Įstatymo 4 straipsnyje numatyti prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindai. Mano, jog surinkti duomenys patvirtina, jog oficialus perspėjimas pareiškėjui skirtas teisėtai ir pagrįstai.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, jį atstovauja advokatas.
Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Teismas pažymi, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių įstatymo bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, prašymas nagrinėtinas pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ nustatytas procesines taisykles.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 30-IL-7787 nutarė taikyti A. K. prevencinę poveikio priemonę - oficialų perspėjimą, Lietuvos Respublikos įstatymo vardu, vieneriems metams. Vykdydamas minėtą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-ojo skyriaus vyresnysis specialistas, nurodydamas, kad A. K. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė jam oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui.
Pareiškėjas ginčija šių aktų pagrįstumą bei teisėtumą.
Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas Nr. VIII-353 (toliau – Įstatymas, 2003-04-03 redakcija).
Įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.
Oficialus perspėjimas yra ne represinė, bet prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnio 1 punktas). Pagal Įstatymo 4 straipsnį, nustatantį prevencinių priemonių taikymo pagrindus, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.
Kadangi Įstatymas oficialaus perspėjimo taikymą sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sąlyga, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnis) turi būti patikrinta, ar oficialus perspėjimas buvo paskirtas esant Įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Įstatymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali būti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais. Tokios informacijos turinys nėra viešas. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių vykdomos operatyvinės veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį bei techninį aprūpinimą, operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitinė informacija. Taigi, asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje išvardyti duomenys neturi būti pateikti. Kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis turi patikrinti, ar oficialus perspėjimas yra paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ONUĮ 4 straipsnyje numatyta informacija gali būti gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad oficialiai perspėtas asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.
Tikrinant, ar oficialus perspėjimas pareiškėjui paskirtas esant Įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, teismas sprendžia, jog šiuo atveju vykdant teisingumą turi būti remiamasi valstybės paslaptį sudarančia informacija, todėl susipažinus su atsakovo atstovo teismo posėdyje pateikta kriminalinės žvalgybos informacija, kuria remiantis pareiškėjui buvo pateiktas oficialus perspėjimas ir priimant sprendimą, ši medžiaga vertintina kaip leistinas bei priimtinas įrodymas (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), patvirtinantis pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, jų nariais ir leidžiantis daryti išvadą, jog šis asmuo gali daryti nusikaltimas, kad oficialus perspėjimas paskirtas pagrįstai, o medžiaga surinkta įstatymų nustatyta tvarka.
Pabrėžtina, kad tik tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, įvertinus Europos žmogaus teisių teismo formuojamą praktiką, negali nulemti oficialaus perspėjimo taikymo. Tačiau ginčo atveju pareikšto oficialaus perspėjimo teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomais neįslaptintais viešaisiais duomenimis, kurių pagrindu taip pat galima patikimai vertinti pareiškėjo veiksmus, kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui, spręsti apie jo ryšius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla, o būtent pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. F., panaudodamas psichinę prievartą, grasinimus S. J. ir jo šeimos nariams bei turtui, reikalavo grąžinti skolą. 2016 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį I. L. atsakomybėn pagal laidavimą dvejų metų terminui. Nustatyta, jog prie galimai padarytos nusikalstamos veikos prisidėjo V. F. ir S. C. 2015-05-23 kratos metu pas V. F. rastas ir paimtas A. K. ir V. F. išduotas vekselis, revolveris ir šoviniai, o pas A. K. kratos metu rasti du pakvitavimai dėl 27 000 ir 33 000 Eur dydžio sumų grąžinimo, pareiškėjo ir nukentėjusiojo paskolos sutartis, keturi nukentėjusiojo pareiškėjui išduoti vekseliai, narkotinė medžiaga (kanapės). Nustatyta, jog kriminalinės žvalgybos duomenimis S. C. ir V. F. siejami su organizuotu nusikalstamumu, 2008-03-02 ir 2013-06-14 S. C., o 2016-05-25 ir V. F., vadovaujantis Įstatymu, pareikšti oficialūs perspėjimai. Aptarti duomenys apie asmenų ryšius, jų padarytas nusikalstamas veikas bei įtarimus dėl naujai daromų nusikalstamų veikų, taikytų priemonių nusikalstamų veikų užkardymui apimtis, nagrinėjamu atveju sukuria pakankamas prielaidas byloje sprendžiant dėl prevencinio pobūdžio priemonių taikymo pareiškėjui pagrįstumo pripažinti įslaptintą informaciją leistina įrodinėjimo priemone ir ja remtis. Įslaptinta medžiaga buvo pateikta teisėjų kolegijai susipažinti. Įslaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti imperatyvaus pobūdžio padarinių – reikalavimo asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, atsiradimą. Teisėjų kolegijos vertinta įslaptinta medžiaga nagrinėjamu atveju laikytina kaip papildoma medžiaga, papildanti neslaptus faktinius duomenis, nukreiptus prieš pareiškėją, ir padedanti visiškai užtikrinti teisingumą.
Taigi tiek slaptų, sudarančių valstybės paslaptį, tiek neslaptų, iš viešųjų šaltinių gautų, įrodymų visuma sudaro objektyvų pagrindą konstatuoti, kad 2016 05 25 nutarimas „Dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo“ priimtas teisingai ir oficialus perspėjimas pareiškėjui taikytas pagrįstai ir teisėtai.
Kolegijos vertinimu, aiškinant Įstatymo 5 straipsnio taikymą, atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, taip pat į 5 straipsnio konstrukciją, darytina išvada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs nusikalstami susivienijimai, jų nariai, įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas ir tokių veiksmų teisinė kvalifikacija. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti motyvai, jog kokie jo konkretūs veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves bei skatina organizuotą nusikalstamumą, atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus byloje išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad ginčijama prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas –A. K. paskirta pagrįstai ir teisėtai, jos naikinti nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki 2016 07 01). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 44 straipsnis).
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bei nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.