Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui V. D. , tretysis asmuo O. D. , išvadą teikianti institucija Zarasų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė G. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 42-44) prašydama priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymą - po 500 Lt periodinių išmokų per mėnesį iki ji taps visiškai darbinga, pradedant mokėti nuo 2008-11-12, bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki bylos išnagrinėjimo priteisti jai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis per mėnesį po 500 Lt.

Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi (b.l. 45) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo V. D. po 150 Lt periodinių išmokų per mėnesį ieškovės G. D. išlaikymui iki bylos išnagrinėjimo. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė yra iš dalies darbinga, gauna 540 Lt pensiją, ieškovę padeda išlaikyti jos motina O. D. , kuri gauna 604 Lt mėnesines pajamas, atsakovas V. D. išlaiko nepilnametį sūnų, gauna nedideles pajamas, ieškovė nedirba, tačiau mokosi Vilniaus verslo ir teisės kolegijoje, nuomojasi butą Vilniuje, jai atlikta operacija, todėl reikalingas tolimesnis gydymas, - sprendė, kad išlaikymas, iki bus išnagrinėtas ieškovės ieškinys ir priimtas sprendimas byloje, yra tikslingas. Teismas manė, kad išlaikymas po 150 Lt per mėnesį yra pakankamas pilnamečiam vaikui išlaikyti.

Atskiruoju skundu (b.l. 52) atsakovas V. D. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodo, kad jis pats yra neįgalus iki gyvos galvos, jo darbingumas sudaro 50 procentų, tačiau dėl lėšų trūkumo dirba, gali padėti darbą surasti ir ieškovei, tačiau mano, jog ieškovė dirbt nenori, kadangi byloje nėra duomenų, jog ji ieško darbo. Atsižvelgdamas į paminėtą bei į tai, jog ieškovė iš dalies darbinga, gauna neįgalumo pensiją, apeliantas sprendžia, jog teismas nepagrįstai pritaikė šioje byloje laikinąją apsaugos priemonę.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 64-65) ieškovė G. D. prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2010-06-28 nutartį palikti nepakeistą bei atskirąją skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad jai nustatytas invalidumas nuo 9 metų, atsakovui žinoma, kad ieškovė baigė vidurinę mokyklą, šiuo metu mokosi neakivaizdiniu būdu Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje ir kadangi ji mokosi kiekvieną šeštadienį, dėl savo sveikatos būklės jai sunku kiekvieną savaitę važinėti į Vilnių, todėl ji priversta nuomotis Vilniuje butą. Ieškovei nustatytas mikrocistis, todėl ieškovei reikalingas specifinis gydymas, jai pastoviai reikia vartoti vaistus ir vitaminus. Atsakovas nepateikė neįgalumo pažymėjimo, nors nurodė, kad jis neįgalus iki gyvos galvos.

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad yra iškelta civilinė byla dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo V. D. pilnametei dukteriai G. D. (gimusi 1990-04-08). Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo po 500 Lt mokamų periodinių išmokų per mėnesį iki ieškovė taps visiškai darbinga, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo po 150 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų ieškovei iki bylos išnagrinėjimo.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato CK 3.65 str. Pagal šią įstatymo normą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas Šiuo atveju nors ieškovė yra pilnametė, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ji yra netekusi 60 procentų darbingumo. Taigi kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą (CK 3.196 str. 2 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko (šiuo atveju neįgalaus pilnamečio vaiko) interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Atskirąjį skundą apeliantas grindžia tuo, jog jis yra neįgalus, jo darbingumas sudaro 50 procentų darbingumo, tačiau dėl lėšų trūkumo dirba. Pažymėtina, jog apeliantas nepateikė įrodymų, jog yra neįgalus (CPK 174 str.). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybes, jog atsakovas išlaiko nepilnametį sūnų, gaunas nedideles pajamas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Visiškai netaikyti laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimo, nėra pagrindo, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto dukra yra iš dalies darbinga (b.l. 5), jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ji niekur nedirba (b.l. 8), neturi nekilnojamojo turto (b.l. 9), jos gaunama šalpos pensija neįgaliajam sudaro 540 Lt (b.l. 10), ji studijuoja Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje (b.l. 21-22), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išlaikymas iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje yra tikslingas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, o apelianto skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti arba pakeisti (CPK 329, 338 str.).

Netenkinus atskirojo skundo iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. D. 12 Lt (dvyliką litų) 85 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.