Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-319-791/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-08-02
Bylos Nr.
1-319-791/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-319-791/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27607-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 2 d.AlytusAlytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) staklių operatoriumi, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2017 m. birželio 4 d. apie 23 val. 20 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. M., kuriai jis kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį šoną ir vieną smūgį į dešinį skruostą ir taip sukėlė nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą.

Apklaustas įtariamuoju, A. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog savo kaltę pripažįsta bei paaiškino, kad jis gyvena su I. M., jos tėvais ir keturiais mažamečiais vaikais adresu (duomenys neskelbtini). Su sugyventine I. M. jis sutaria gerai, tačiau kartais jie pykstasi dėl alkoholinių gėrimų vartojimo. 2017 m. birželio 4 d. nuo 9.00 val. ryto iki pat vakaro jis buvo pas savo draugą, kur jie vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau, apie 23 val. 20 min. jis grįžo namo, kur savo lovoje gulėjo jo sugyventinė I. M.. Tuomet jis, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas supykęs ant savo sugyventinės I. M., nes ši neva rašė žinutę kitam vyriškiui, priėjo prie jos ir sudavė jai smūgį delnu į šoną. Tiksliai sugyventinės sužalojimo aplinkybių jis neprisimena dėl neblaivumo. Jis šį savo poelgį vertina neigiamai. Dėl tokio savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi (bylos lapai (toliau – b. l.) 54 – 55).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami įrodymai.

Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017 m. birželio 4 d. apie 23 val. 20 min. į namus sugrįžo neblaivus jos sugyventinis A. M., su kuriuo ji nenorėjo miegoti, todėl nuėjo į svetainės kambarį. Dėl tokio jos poelgio A. M. supyko ir svetainėje jai klojant lovą, kumščiu trenkė jai į kairį šoną. Tuo metu ji stovėjo ir ant lovos tiesė antklodę, tačiau nuo suduoto smūgio ji nukrito ant žemės. Tuo metu kambaryje buvo jos mažametė dukra, kuri norėjo paskambinti į policiją, tačiau iš jos buvo atimtas telefonas, todėl ji šaukėsi namuose esančių namiškių pagalbos. Tuomet į kambarį atėjo jos motina, o A. M. išėjo iš kambario. Išėjus iš kambario jos motinai, į kambarį vėl sugrįžo A. M. ir kumščiu sudavė dar vieną smūgį jai į dešinį skruostą. Po šio smūgio ji išbėgo iš namų ir iškvietė policiją, vėliau ji buvo nuvežta į ligoninę, nes jautė skausmą kairiajame šone. Mušimo metu ji patyrė fizinį skausmą. Tai buvo jau ne pirmas smurto panaudojimo atvejis jos atžvilgiu. A. M. jos atsiprašė, todėl ji jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 26 – 27, 28 – 29).

Protokole-pareiškime I. M. nurodė, jog 2017 m. birželio 4 d. apie 23 val. 30 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo jos sugyventinis A. M., kuris kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairį šoną ir vieną smūgį – į dešinį skruostą (b. l. 1).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. Z. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2017 m. birželio 4 d. apie 23 val. 41 min. nuvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad prieš I. M. smurtavo jos sugyventinis A. M., kuris kaire ranka trenkė jai į kairį šoną. Įvykio vietoje A. M. buvo nustatytas 2,25 promilės neblaivumas. A. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 9 – 12).

Apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto kambaryje (svetainėje), prie lango stovi kampinė sofa-lova, kuri yra paklota ir paruošta miegojimui. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 16 – 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 539/17 (06) nurodyta, jog I. M. kliniškai nustatyta krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Todėl išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (b. l. 33 – 34).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog A. M. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis A. M., jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. A. M. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 72 – 73).

Kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą A. M. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. M. anksčiau teistas du kartus, jis turi neišnykusį teistumą, be to, dar vieną kartą ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas pagal BK 38 straipsnio nuostatas (b. l. 62 – 65, 66, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). A. M. baustas administracine tvarka, dirbantis, nevedęs (b. l. 67 – 68, 70, 71).

A. M. atsakomybę lengvina aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi bei tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, b. l. 39 – 40, 49, 54 – 55). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, b. l. 9 – 12). A. M. skiriama prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė bei nustatomi įpareigojimai.

Kadangi kaltinamojo A. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Verta pažymėti, jog A. M. tokio pobūdžio nusikaltimą padarė jau ne pirmą kartą. Praeityje jis jau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą (b. l. 62 – 65). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, A. M. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 29,78 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusios I. M. gydymo išlaidų (b. l. 39 – 40, 41). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog A. M. savanoriškai atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (b. l. 49).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu) ir galutinę bausmę jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. M. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 4 d. iki 2017 m. birželio 5 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, 5 punktu, A. M. bausmės vykdymo metu įpareigoti:

būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;dirbti arba registruotis Darbo biržoje;per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam A. M., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. M.

Teisėja Vilma Dapkevičienė