Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-12-12 · Civilinė byla Nr. 2-3288-855/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
2-3288-855/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02441-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Pareiškėjas
L. P.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3288-855/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02441-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 34.1., 34.2., 34.4.;113.1.; 114.9.1.; 114.9.2.; 114.9.3.; 114.11.;116.4.; 128.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Andželai Višumirskajai, dalyvaujant pareiškėjai L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą, suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notaras T. P. V. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po savo motinos J. T., mirusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad pareiškėjos motina J. T. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 1992-04-15 pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Mirus motinai, pareiškėja su tėvu kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau pablogėjus tėvo sveikatai, paveldėjimo dokumentų nesutvarkė, po tėvo mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti: naudojosi ir rūpinosi butu, jį tvarkė, saugojo, remontavo, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo. Nors po tėvų mirties bute liko gyventi jos broliai A. T. ir L. T., tačiau jie butu nesirūpino, neišlaikė, girtuokliavo, ir mirė. Jokių kitų įpėdinių ar suinteresuotų asmenų nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybė nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų po J. ir J. T. mirties, todėl neprieštaraus pareiškėjos reikalavimui, į teismo posėdį neatvyko.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras T. P. V. atsiliepime nurodė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t.y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t.y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėja L. P. yra J. T., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (b.l. 6-12). Kiti J. T. ir J. T. vaikai – sūnūs A. T. ir L. T. mirė atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14). Kaip paaiškino pareiškėja, ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, po J. T. mirties Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) -jame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla, kadangi dėl palikimo priėmimo kreipėsi tuomet dar gyvas sutuoktinis J. T. bei dukra L. P., nors paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti (b.l. 19, 44). Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad po motinos J. T. mirties pareiškėja L. P. jau priėmė palikimą vienu iš CK numatytų būdų – kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, todėl nėra pagrindo ir prasmės nustatyti palikimo priėmimo kitu būdu – faktiniu valdymu – fakto, tad šioje dalyje pareiškimas atmestinas.

Po J. T. mirties Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (b.l. 44). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos tėvui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su motina priklausė butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-22). Pareiškėja paaiškino, kad tiek po motinos, tiek po tėvo mirties faktiškai naudojosi ir valdė minėtą butą, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo visus komunalinius su butu susijusius mokesčius, butą remontavo, t.y. elgėsi su butu, kaip su savo nuosavybe. Kaip matyti iš buto atsiskaitymo knygelės, J. T. vardu nuo pat jo mirties buvo mokami mokesčiai už butui suteiktas paslaugas (elektrą, vandenį ir kt.) (b.l. 23-39, 53-63), už šias paslaugas, kaip paaiškino pareiškėja, mokėjo ji pati, nes bute likę gyventi broliai nedirbo, girtuokliavo, buto neišlaikė, o vėliau ir mirė. Netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Byloje apklausti liudytojai M. J. ir J. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, buvo pareiškėjos tėvų kaimynai, šiame name ir dabar gyvena, matė, kad pareiškėja nuolat lankydavosi tėvų bute po jų mirties, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už paslaugas. Duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po J. T. mirties būtų faktiškai perėmę jo turėtą turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu, byloje nėra. Pareiškėjos broliai į notarą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo nei po motinos, nei po tėvo mirties nesikreipė, taip pat nesikreipė į teismą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktų nustatymo, šiuo metu abu yra mirę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo tėvo J. T. mirties jo dukra L. P. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjo turtą, t.y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą šioje dalyje tenkina (1964 m. CK 587 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po savo tėvo J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko