Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo ieškovo A. Š. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovo J. P. priteista A. Š. 724,05 Eur turtinei žalai bei 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, valstybei priteista 357,55 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tuo pačiu nuosprendžiu ieškovui A. Š. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

J. P. su bendrovės veikla susijusius visus klausimus sprendė vienas, neinformuodamas A. Š. kaip akcininko. Apeliantas negalėjo daryti poveikio, nes jam nebuvo žinomi J. P. bendrovės vardu sudaromi sandoriai, apie juos nebuvo pranešama. Apie akcininkų susirinkimus nei raštu, nei žodžiu taip pat nebuvo pranešama. Apeliantas dirbo objektuose Palangoje, o J. P. bendrovę valdė vienas. Taigi nors ir turėdamas ¼ dalį akcijų, jis negalėjo daryti bendrovės valdymui jokios įtakos.

Kita vertus, net ir sutinkant su teismo vertinimu, jog apeliantas galėjo daryti kažkokią įtaką valdant bendrovę, toks žymus neturtinės žalos sumažinimas neatitinka įstatymo nuostatų ir nėra satisfakcija už jo patirtus praradimus. Teismas nurodė, kad dėl J. P. veiksmų apeliantas jautėsi prislėgtas ir nusivylęs. Tačiau, be viso to, jis negalėjo vykdyti pareigų savo vaikams, susidarė jų išlaikymo įsiskolinimas, apeliantas tapo nepasitikintis, neramus, nebuvo tikras dėl rytojaus, nes jautė, jog bendrovėje ne viskas vyksta gerai. Pasidomėjęs sulaukdavo atsakymo, kad viskas tvarkoje, nėra ko rūpintis.

Taigi teismas nepakankamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, taip pat apelianto pateiktus įrodymus dėl neturtinės žalos.

Apeliantas dirbo įmonėje, jam buvo gerai žinoma įmonės situacija. Jis žinojo, kad įmonė patyrė nuostolių dėl kitų bankrutavusių įmonių, iš UAB ,,xxx“ dideles sumas prisiteisė Latvijos įmonė A/S „xxx“, buvo prarasta dalis įmonės technikos. Be to, pats ieškovas, dirbdamas statybos objekte, paliko darbus jų nebaigęs ir išėjo iš įmonės. Apeliantas prisiteisė iš įmonės darbo užmokestį, todėl atsakovo veiksmai jokiu būdu neturėjo įtakos faktui, kad apeliantas nemokėjo išlaikymo vaikams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, suteikianti teismui galimybę sumažinti atlyginamos žalos dydį, atsižvelgus į žalą padariusio asmens sunkią padėtį. Iš J. P. BUAB ,,xxx“ žalai atlyginti priteista 788 743,13 Lt, valstybei – 11 887,43 Lt. Taip pat išieškomas išlaikymas dukroms po 200 Eur kas mėnesį. Šiuo metu jo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra apie 1 000 Eur. Atskaičius mokesčius ir sumas pagal antstolio vykdomuosius patvarkymus, jam išmokama apie 290 Eur. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl iš gaunamo atlyginimo turi gyventi. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, dar daugiau didėtų išieškojimo suma, todėl atsakovas neišgyventų, nes beveik visas darbo užmokestis būtų išieškomas. Tai reikšmingos aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti, priteisiant neturtinės žalos dydį.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu būtent taip ir padaryta.

BPK 113 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio nagrinėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad, civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva procesas tęsiamas pagal

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) taisykles. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, teismas jau nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, be to, jis negali ieškinio atmesti.

Dėl šios priežasties apeliacine tvarka nagrinėjama ne civilinė byla, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet baudžiamoji byla, tik pagal Civilinio proceso kodekso taisykles.

Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pagal ieškovo A. Š. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė neturtinės žalos atlyginimo bendrąsias nuostatas, tačiau ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo ryškų sumažinimą motyvavo, neįvertinęs visų baudžiamosios bylos aplinkybių, todėl sprendimas keičiamas.

Neturtine žala suprantami asmens dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas ir kita neturtinė žala, kurios pasireiškimo formų nebaigtinis sąrašas pateiktas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Išvardinti vertybiniai kriterijai yra bendrieji teisės principai. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies. Civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.

Kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą teisiškai reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kalto asmens interesus, siekiant teisingos bei protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-699/2016). Nukentėjusiajam priteisiama piniginė kompensacija nėra dar viena bausmė žalą padariusiam asmeniui.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo ieškovui priteista 400 Eur suma nėra nei socialinio teisingumo, nei teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Teismas formaliai teisus, kad ieškovas A. Š. UAB ,,xxx“ irgi užėmė vadovaujančias pareigas, dalyvavo bendrovėje priimant sprendimus ūkiniais, finansiniais klausimais ir turėjo galimybę ginti bendrovės interesus, t. y. iš dalies ir nuo jo priklausė bendrovės veiklos sėkmė.

Tačiau teismas neįvertino daugelio baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui. Direktoriaus pavaduotojas gamybai A. Š. pagal darbo pobūdį daug laiko turėjo praleisti objektuose, o ne bendrovės būstinėje, taigi nepaneigta, jog jis nežinojo tikrosios padėties įmonėje, viską realiai spręsdavo direktorius J. P.. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodyta: J. P. vienasmeniškai priiminėjo sprendimus; byloje nepateikti akcininkų susirinkimų protokolai, todėl neaišku, ar sandorius svarstė akcininkų susirinkime ir, jei taip, kas už juos balsavo.

Be to, būtent atsakovas J. P. pripažintas kaltu dėl didelės vertės – 788 743,13 Lt – bendrovės turto pasisavinimo; atsakovas J. P. pripažintas kaltu suklastojęs 2008 m. birželio 13 d. akcininkų sprendimą Nr. 2 dėl 1 100 000 Lt paskolos jam suteikimo; jis, o ne ieškovas A. Š. nuteistas už tai, kad sąmoningai blogai valdė įmonę ir tai nulėmė jos bankrotą.

Visa tai rodo, jog ieškovas A. Š. kaip verslo partneris patyrė ne tik turtinės žalos, reiškusios bendro verslo žlugimą, bet ir realios neturtinės žalos, kuri pasireiškė pasitikėjimo verslo partneriu praradimu, neužtikrintumu dėl rytojaus ir nebūtinai turi būti siejama su įrodymais dėl pablogėjusios sveikatos, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.

Kita vertus, teisus ir atsakovas J. P., atsikirtime į apeliacinį skundą nurodęs, kad ieškovo nevykdymas savo pareigų vaikams ir dėl to susidaręs išlaikymo įsiskolinimas neturi būti siejamas su patirta neturtine žala.

Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas ieškovui A. Š. neturtinės žalos atlyginimas turi būti didinamas iki 4 000 Eur. Toks žalos atlyginimo dydis reiškia šioje nutartyje minėtą nukentėjusiojo bei kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą ir atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kita sprendimo dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti:

iš atsakovo J. P. priteisti ieškovui A. Š. 4 000 (keturis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitos sprendimo dalies nekeisti.