Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-399-425/2014

2014 m. gegužės 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1891-400/14 pagal V. J. ieškinį atsakovei AB „Panevėžio energija“, tretiesiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybei ir antstoliui Sauliui Ramanauskui dėl nekokybiškai teikiamų paslaugų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei turto arešto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337str.1d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. J. Panevėžio miesto apylinkės teismui 2014-02-17 pateiktu ieškiniu bei 2014-03-06 pateiktu ieškiniu prašė teismą:

1. priteisti iš atsakovės AB „Panevėžio energija“ V. J. 38 250 Lt permoką už suteiktas paslaugas;

2. priteisti iš atsakovės AB „Panevėžio energija“ V. J. 10 000 Lt neturtinės žalos;

3. prijungti civilinės bylos Nr. L2-5613-837/2013 medžiagą prie šio ieškinio nagrinėjimo; 4. panaikinti antstolio S. Ramanausko patvarkymą dėl turto arešto vykdomojoje byloje Nr. 0102/13/02375;

5. patvirtinti UAB „Panevėžio butų ūkis“ ir AB „Panevėžio energija“ solidarios atsakomybės faktą;

6. išreikalauti ir pateikti finansinius dokumentus nuo 1980m. vasario mėnesio už šildymą, karštą vandenį ir cirkuliacinę šilumą;

7. išreikalauti iš atsakovės AB „Panevėžio energija“ pokalbių su ieškovu audio įrašus;

8. pripažinti, kad UAB „Panevėžio butų ūkis“ ir AB „Panevėžio energija“ sutartys sudarytos nesąžiningai;

9. atleisti V. J. nuo teisinių išlaidų ir žyminio mokesčio mokėjimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba.

Kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą (jei reiškiamas turtinis reikalavimas), įvardyti reikalavimą (ieškinio dalykas), nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas), nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, taip pat nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių, taikos sutarties sudarymo ir bylos vedimo per advokatą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai. Jeigu ieškovas negali pateikti konkrečių įrodymų, turi būti nurodytos priežastys, kodėl negalima pateikti šių įrodymų bei pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo.

Ieškovo V. J. pateiktas ieškinys neatitiko CPK 135 str. reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas 2014-02-26 nutartimi pagrįstai nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, o 2014-03-18 nutartimi ieškovo V. J. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui, padaręs išvadą, kad ieškovas neištaisė 2014-02-26 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai nustatė ieškinio trūkumus bei netikslumus, kurie reikšmingi nustatant bylos nagrinėjimo ribas bei būtini atsakovams atsikertant į pareikštus reikalavimus, todėl teisėtai ir pagrįstai įpareigojo ieškovą per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus.

Pirmosios instancijos teismas 2014-02-26 nutartimi padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo tiek pradinis, tiek antrą kartą pateiktas iš esmės analogiškas ieškinys, iš esmės neatitinka CPK 135 str. reikalavimų, nes iš ieškinio turinio neaišku, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašydamas priteisti turtinę bei neturtinę žalą, ieškovas V. J. turi pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą priteisti turtinę bei neturtinę žalą, kas nagrinėjamu atveju pateikiant ieškinį nebuvo padaryta. Ieškiniuose, atskirajame skunde teigiama, kad žala atsirado kaip nekokybiškai teikiamų paslaugų išdava, verčianti kęsti šaltį, kas žemina žmogaus garbę ir orumą, bei valdiškos įstaigos padarytą žalą. Apeliantas rekomenduoja tai išbandyti asmeniškai, kad būtų suprantama labiau (b.l. 28). Iš ieškovo teismui pateiktų procesinių dokumentų negalima suprasti kam padaryta žala: ar S. J. ar V. J., ir kuo konkrečiai būtent tokio dydžio žala buvo padaryta ir pasireiškė. Ieškovas prašomą priteisti 38 250 Lt žalos sumą grindžia reikalavimu grąžinti 14 280 Lt už cirkuliacinę energiją nuo 1980m., t.y. už 34 metus bei 23 970 Lt už nuo 1980m., t.y. už 34 metus suteiktą šiluminę energiją butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) , kuris priklausė S. J.. 10 000 Lt patirtą moralinę žalą ieškovas argumentuoja patirtu žeminančiu šalčiu, kuomet lauke buvo 15 laipsnių šalčio, o kambaryje buvo tik 11 laipsnių šilumos, o atsakovą AB „Panevėžio energija“ piktybiškai nereaguojant į vartotojo pastabas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau neaišku, kokios aplinkybės ir kokie įrodymai tai patvirtina, nes byloje yra tik ieškovo teiginiai apie jam padarytą žalą.

Pirmosios instancijos teismas 2014-02-26 nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumą - sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 str.), tačiau ir šio trūkumo apeliantas nepašalino. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis, būdamas bedarbis, pagal CPK 83 str. 4 d. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 84 str. numato žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, o ne atleidimą nuo žyminio mokesčio. Atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sietinas su ieškovo turtine padėtimi (CPK 83str.3d.), tačiau ne su jo darbo santykiais. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų apie savo turtinę padėtį bei prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ar atidėjimo, todėl vien žyminio mokesčio nesumokėjimas buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui konstatuoti ieškovą nepašalinus teismo nutartyje nustatyto ieškinio trūkumo.

Ieškovo apelianto prašymai išreikalauti rašytinius įrodymus (CPK 199str.), t.y. norminius aktus iš Panevėžio visuomenės sveikatos centro, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos yra aiškiai nepagrįsti, nes prašoma informacija apie LR galiojančias minimalius asmens poreikius higienai ar šiluminės energijos ir karšto vandens kainodaros sudarymo principus yra viešai skelbiami internetinėje erdvėje ir nėra jokių trukdžių ieškovui V. J. su prašomais išreikalauti norminiais aktais susipažinti asmeniškai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovui nagrinėjamoje byloje 2014-02-17 teismui pateikus ieškinį popieriniu formatu (b.l. 3-7), vadovaujantis Teisėjų tarybos 2011-11-08 nutarimo Nr. 13P-145-(7.2) „Dėl bylų ir su teismo procesu susijusios informacijos tvarkymo vien elektronine forma“ 1.2p., ieškovo inicijuota byla nagrinėjama popieriniu formatu ir tai nėra elektroninė byla.

Ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo AB „Panevėžio energija“ 14 280 Lt už nuo 1980m., t.y. už 34 metus pateiktą cirkuliacinę energiją bei 23 970 Lt už nuo 1980m., t.y. už 34 metus suteiktą šiluminę energiją butui, adresu: (duomenys neskelbtini) , kuris priklausė S. J., motyvuojant bute žiemos metu buvus apie 11 laipsnių šilumos, gali būti vertinamas ir kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, už ką gali būti paskirta ieškovui iki 20 000 Lt piniginė bauda (CPK 95str.2d.), tačiau įvertinus, kad ieškovas V. J. yra bedarbis, piniginė bauda nagrinėjamu atveju neskirtina, atkreipiant į tai ieškovo apelianto dėmesį.

Virš aptartais motyvais ir padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2014-03-18 nutartimi ieškovo ieškinį laikyti nepaduoti ir grąžinti ieškovui, kadangi ieškovas neištaisė teismo 2014-02-26 nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų (CPK 115str.3d.).

Atskirojo skundo motyvai pripažintini nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi, atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014m. kovo 18d. nutartį palikti nepakeistą.