Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, byloje surašiusios administracinio nusižengimo nutarimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato atstovei A. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-15-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) 2024 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje N. 91-ANR_N-15-2024, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 282 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, A. B. paskirta administracinė nuobauda įspėjimas. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2023 m. liepos 13 d. apie 11 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) neteisėtai važiavo automobiliu Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) per žolinę dangą Nemuno upės apsaugos zonoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 124 punktų reikalavimus.

A. B. teismui pateikė skundą ir prašo panaikint Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2024 m. sausio 29 d. nutarimą. Nurodo, kad yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą kurio nepadarė. Nutarime nurodytu laiku jis iš tiesų buvo (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini) esančio pastato, tačiau skirtingai nei nurodyta nutarime jis per žolinę dangą Nemuno upės apsaugos zonoje nevažiavo.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atsiliepime į A. B. skundą nurodo, kad skundo davėjas A. B. apklausiamas policijos pareigūno paaiškino, kad 2023 m. liepos 13 d. 11 val. 25 min., važiavo aplink pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) įvardindamas, kad tai yra servitutinis kelias, tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad tai yra žolinė danga. Byloje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad A. B. važiavo žoline danga 2023 m. liepos 13 d. Viešais google.maps.lt duomenimis atstumas nuo Nemuno upės iki žvyruoto kelio, esančio prie (duomenys neskelbtini) yra 91,71 m., o Nemuno upės apsaugos zona yra 500 metrų, taigi teritorija yra upės apsaugos zonoje.

Teismo posėdžio metu skundo davėjas A. B. paaiškino, kad su priimtu nutarimu nesutinka, nes nėra objektyvių priežasčių įrodančių jo padarytą administracinį nusižengimą. Nutarime minima, kad neteisėtai važiavo per apsauginę zoną, nėra duomenų, kad automobiliu važiavo 25 metrų atstumu iki apsauginės zonos ir, kad važiavo žoline danga, nes toje vietoje yra nuovaža nuvažiuoti nuo kelio ir jis ja pasinaudojo. Kad yra nuovaža patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) ir (duomenys neskelbtini) seniūnė. Pateikė policijos komisariatui skundą, kad yra sukalti strypai ir jis važiuodamas sugadino automobilio padangą. NŽT nustatė, kad nėra sertifikuoto kelio nuvažiuoti iki vandens telkinio, tačiau pati nuovaža yra, yra objektas (transformatorinė), kuris turi unikalų numerį ir prie kurios galima privažiuoti. Byloje pateikta jo automobilio nuotrauka daryta G. G., pareigūnai neįrodė, kad buvo ant žolinės dangos.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad A. B. važiavo per žolinę dangą, tai įrodyta byloje surinkta medžiaga. Jis pats nurodė nuovažą, tačiau atliekant tyrimą užfiksuota priešingai, objektyvūs duomenys užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kameromis. Skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinio nusižengimo byloje pateikti rašytiniai įrodymai iš kurių matyti, kad A. B. 2023 m. liepos 15 d. parašė pareiškimą Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariatui dėl jam priklausančio automobilio padangos sugadinimo, kuriame nurodė, kad apvažiuodamas sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaip sprogo jo vairuojamo automobilio padanga. Išlipęs iš automobilio pamatė pievoje kyšantį metalinį strypą. Jo manymu, dėl to yra kaltas G. G., nes jis yra sodybos savininkas ir savavališkai servitutiniame keliuke sukalė šiuos strypus.

2023 m. liepos 15 d. liudytojo G. G. apklausos protokole nurodoma, kad buvo atvykęs A. B. ir prašė atlyginti padarytą žalą dėl sugadintos automobilio padangos.

2023 m. liepos 20 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad apžiūros objektas lauko keliukas, esantis (duomenys neskelbtini) netoli sklypo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini). Matosi, kad kairėje pusėje, iš žvyruoto keliuko į pievą, yra paliktos automobilių važiavimo žymės. Paėjus 4 metrus, matosi į žemę, ties automobilių padangų vėžėmis, įkalti du mediniai kuolai. Prie kiekvieno kuolo žemėje įkalti metaliniai kampuočiai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas už Kelių eismo taisyklių 9 ir 124 punktų, pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Pagal Kelių eismo taisyklių 124 punktą, motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.

Skundo davėjas A. B. pripažino, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną nurodytu laiku buvo netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau jis automobiliu per žolinę dangą Nemuno upės apsaugos zonoje nevažiavo.

Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad liudytoja R. P. buvo apklausta policijos pareigūno, ji paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Jai yra žinoma, kad pastatas (buvusi vandens siurblinė), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso G. G.. Dar 2018 m. į seniūniją kreipėsi žvejai, kad pastato savininkas trukdo jiems privažiuoti prie Nemuno upės. Žvejai naudojosi valstybinėje žemėje esančiu lauko keliuku, kuriame buvo sukalti metaliniai strypai trukdantys žvejams privažiuoti prie upės. Tada ji kreipėsi į NŽT, atvykę institucijos atstovai įpareigojo G. G. pašalinti sukaltus kuolus. 2023 m. liepos 15 d. jai paskambino žvejas (tai A. B.) ir informavo, kad įvažiuodamas į lauko keliuką, pradūrė automobilio padangą. 2023 m. liepos 19 d. nuvažiavusi į vietą pamatė, kad lauko keliuke sukalti metalo strypai.

Byloje taip pat pateikti duomenys, kad G. G. dar 2018 m. spalio 24 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Panemunių regioninio parko direkciją (toliau – Parko direkcija). Laiške nurodė, kad prie jam priklausančio pastato žvejai palieka šiukšles, o jam tenka tvarkyti, taip pat žvejai važiuoja per žolę esančią aplink pastatą. Žvejai teigė, kad važinėti žole galima ir jie tai daro eilę metų. G. G. Parko direkcijos specialistų prašė atsakyti ar galima važinėti parko teritorijos žole, kur nėra jokios kelio dangos, Kelių registro duomenimis nuovaža nuo pagrindinio kelio yra skirta privažiavimui tik prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato, o ne prie vandens. 2023 m. spalio 25 d. vyriausiasis inspektorius S. N. elektroniniu laišku informavo G. G., kad situacija Parko direkcijai yra žinoma. Panemunių regioninio parko apsaugos reglamento 26 punkte nurodyta, kad regioniniame parke draudžiama važinėti ne keliais motorinėmis transporto priemonėmis (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates transporto priemones). Nurodė, kad šioje vietoje yra fiksuota teisės pažeidimų, susijusių su važinėjimu ne keliais ir pažeidėjams surašyti protokolai.

2023 m. liepos 15 d. policijos komisariatui rašytame pareiškime A. B. nurodo, kad jis 2023 m. liepos 13 d. važiavo automobiliu ir pasuko iš kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ir apvažiuojant sodybą pievos keliuku pajuto kaip sprogo automobilio padanga, nes pievoje servitutiniame kelyje buvo sukalti metaliniai strypai.

Nors skundo davėjas A. B. teigia, kad įvykio dieną jis važiavo servitutiniu keliu, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad toje vietoje būtų įteisintas servitutinis kelias. Byloje pateikti ir ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo pagrindinio kelio yra žvyruotas keliukas privažiuoti tik prie G. G. priklausančio pastato, tačiau privažiavimo iki Nemuno upės nėra. Pagal byloje surinktą medžiagą sprendžiama, kad žvejai važiuoja žoline danga iki upės ir tai jiems atrodo leistina, nors oficialiai jokio privažiavimo nėra. Teismas sutinka su Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad vietos apžiūros protokole ir foto lentelėse užfiksuota, kad A. B. važiavo žoline danga, google.maps.lt duomenimis atstumas nuo Nemuno upės iki žvyruoto kelio, esančio prie (duomenys neskelbtini) yra 91,71 m., o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d., įsakymo Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5.1 punktą apsaugos zona yra 500 m.

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas policijos pareigūnų kūno kamera, kuris yra neginčijamas įrodymas apie padarytą pažeidimą. Vaizdo įraše aiškiai matyti kaip A. B. nurodo vietą, kur buvo pažeista automobilio padanga. Vieta yra ne ant žvyruoto įvažiavimo, tačiau pievoje. Norint apsisukti pieva važiuoti nėra būtinybės.

Teismas, susipažinęs ir įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundą bei jame nurodytus argumentus, Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo nutarimą, teismo posėdžio metu išklausęs atstovės bei pačio A. B. paaiškinimus, ir visus įrodymus tarpusavyje palyginęs, sprendžia, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl nutarimo nėra pagrindo naikinti.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2024 m. sausio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-15-2024 paskirti A. B. administracinę nuobaudą – įspėjimą, yra teisėtas, todėl naikinti nutarimo nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo netenkinti.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 91-ANR_N-15-2024 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.