Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Jurgitai Narkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungta MGK byla Nr. 6.11-(7-201/2016) (toliau – MGK byla).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

5. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: VMI 2015-10-14 suformavo žemės mokesčio deklaracijos duomenis, pagal kuriuos UAB „Daisana“ už 2015 m. priskaičiavo 192 Eur žemės mokesčio, pranešimą apie suformuotus žemės mokesčio deklaracijos duomenis 2015-10-18 išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (MGK bylos b. l. 10–12, 16); VMI viršininkas 2016-05-06 sprendimu Nr. (23.31-08)-467-90794 nusprendė iš UAB „Daisana“ išieškoti 201,96 Eur nesumokėto žemės mokesčio ir priskaičiuotų delspinigių (MGK bylos b. l. 8–9); pareiškėja 2016-07-08 prašymu kreipėsi į VMI, prašė panaikinti žemės mokesčio apskaičiavimą (MGK bylos b. l. 7); VMI raštu Nr. (17.5-40)-R4804 (rašte nurodyta ne visa data – 2016-08, tačiau jis pareiškėjai išsiųstas 2016-08-03) pareiškėjai nurodė, kad turimų žemės sklypų žemės mokestis buvo apskaičiuotas pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl panaikinti žemės mokesčio apskaičiavimą nėra pagrindo (MGK bylos b. l. 25–27); pareiškėja 2016-08-23 skundu kreipėsi į MGK, nurodė skundžianti VMI raštą Nr. (17.5-40)-R4804, prašė panaikinti jai apskaičiuotą žemės mokestį ir su tuo susijusias pasekmes (MGK bylos b. l. 64); MGK 2016-09-06 vykusio posėdžio metu (protokolo Nr. PP-248(7-201/2016) konstatavo, kad VMI raštas Nr. (17.5-40)-R4804 yra informacinio pobūdžio atsakymas į pareiškėjos 2016-07-08 paklausimą, todėl jis nėra sprendimas, priimtas mokestiniame ginče, tačiau pareiškėja kelia ginčą dėl VMI apskaičiuoto žemės mokesčio už 2015 m. mokestinį laikotarpį; pranešimas apie suformuotą 2015 m. žemės mokesčio deklaraciją pareiškėjai buvo siųstas 2015-10-18, todėl terminas deklaracijai apskųsti baigėsi 2015-11-07, pareiškėja skundą dėl šios deklaracijos pateikė praleidusi skundo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo padavimo terminą, todėl MGK nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti, išaiškino pareiškėjai teisę teikti prašymą dėl termino atnaujinimo (MGK bylos b. l. 55–56); pareiškėja 2016-10-17 kreipėsi į MGK, prašė atnaujinti skundo dėl žemės mokesčio už 2015 m. deklaracijos padavimo terminą, nes L. G. UAB „Daisana“ nebedirbo nuo 2016-09-14 ir iš jos nebuvo gauta jokia informacija, o A. K. įmonės direktoriumi pradėjo dirbti tik 2016-08-22 pagal nuotolinio darbo sutartį 40 val. per mėnesį po ilgo laiko, kai direktoriaus iš viso nebuvo, todėl įsigilinti į situaciją užima daug laiko (MGK bylos b. l. 61); MGK 2016-12-15 Sprendime Nr. S-267(7-201/2016), įvertinusi pareiškėjos prašymą atnaujinti žemės mokesčio už 2015 m. deklaracijos apskundimo terminą bei su šio termino praleidimu susijusias aplinkybes, konstatavo, kad žemės mokesčio deklaracija pareiškėjai EDS buvo įteikta 2015-10-18, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių, svarbių priežasčių, todėl nusprendė skundo padavimo termino neatnaujinti ir skundą laikyti nepaduotu (MGK bylos, b. l. 115–119).

6. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėja į MGK kreipėsi du kartus, t. y. 2016-08-23 ir 2016-10-17. Pirmuoju atveju skunde MGK nurodė skundžianti VMI raštą (17.5-40)-R4804, tačiau prašė panaikinti VMI 2015-10-14 deklaracija jai apskaičiuotą žemės mokestį už 2015 m. Įvertinusi pareiškėjos 2016-08-23 skundą, MGK 2016-09-06 protokoliniu sprendimu, įtvirtintu protokole Nr. PP-248(7-201/2016) konstatavo, kad VMI raštas Nr. (17.5-40)-R4804 yra tik informacinio pobūdžio atsakymas į pareiškėjos paklausimą, todėl negali būti mokestinio ginčo nagrinėjimo dalyku, o pareiškėja iš esmės skundžia VMI 2015-10-14 suformuotą žemės mokesčio už 2015 m. deklaraciją, kurios apskundimo terminą yra praleidusi, todėl išaiškino pareiškėjai teisę teikti prašymą šį apskundimo terminą atnaujinti. MGK 2016-09-06 protokolo Nr. PP-248(7-201/2016) pareiškėja neskundė, o atsižvelgdama į jame pateiktus išaiškinimus, 2016-10-17 pateikė prašymą atnaujinti VMI 2015-10-14 suformuotos žemės mokesčio už 2015 m. deklaracijos apskundimo terminą. MGK Sprendimu šio pareiškėjos prašymo netenkino. Būtent pastarąjį MGK Sprendimą pareiškėja skundžia šioje byloje bei teismo prašo jį panaikinti, pripažįstant, kad VMI 2015-10-14 suformuotos žemės mokesčio už 2015 m. deklaracijos apskundimo termino praleidimo priežastys buvo svarbios.

7. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo tik dėl MGK Sprendimo, kuriuo ji neatnaujino termino skundui dėl VMI 2015-10-14 suformuotos žemės mokesčio deklaracijos paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja neginčija fakto, kad ji skundą dėl minėtos deklaracijos ir prašymą atnaujinti terminą tokiam skundui paduoti pateikė praleidusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą. Pareiškėjos teigimu, MGK, vadovaudamasi MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi (joje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas), privalėjo jos nurodytas termino skundui dėl VMI 2015-10-14 suformuotos žemės mokesčio deklaracijos paduoti praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir šį terminą atnaujinti. Vadinasi, siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai MGK skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos termino skundui dėl VMI 2015-10-14 suformuotos žemės mokesčio deklaracijos paduoti praleidimo priežastys nėra pakankamai svarbios, ir atsisakė šį terminą atnaujinti.

8. Teismas konstatuoja, kad MGK pagrįstai rėmėsi ne vienoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartyje suformuota Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 34 straipsnio ir 127 straipsnio 2 dalies aiškinimo praktika, pagal kurią pripažįstama, kad: įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios; vertinimas, ar terminas kreiptis teisminės gynybos praleistas dėl svarbių priežasčių, labai priklauso nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių, todėl yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, į tai, ar asmuo, išnykus minėtoms aplinkybėms, kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą; sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, o šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

9. Pareiškėja teigia, kad terminą skundui dėl VMI 2015-10-14 suformuotos žemės mokesčio deklaracijos paduoti praleido dėl to, kad pranešimas apie minėtos deklaracijos suformavimą 2015-10-18 buvo išsiųstas įmonėje jau nebedirbančiam asmeniui – L. G., esamas įmonės direktorius nebuvo susipažinęs su situacija, o su 2016-03-25 EDS deklaraciją peržiūrėjusiu asmeniu – A. Z. – įmonė neturi jokių ryšių.

10. Duomenų apie mokesčių mokėtojus teikimo mokesčių administratoriui procedūras, šių duomenų tikslinimo, taip pat duomenų apie suformuotas deklaracijas teikimo mokesčių mokėtojams tvarką reglamentuoja MAĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimu Nr. 1059 patvirtinti Mokesčių mokėtojų registro nuostatai (toliau – Nuostatai), VMI viršininko 2006-06-09 įsakymu Nr. VA-55 patvirtintos Žemės mokesčio administravimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis MAĮ nuostatomis, mokesčių mokėtojas, be kita ko, privalo teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis (40 straipsnio 3 punktas). Dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jai dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarime gali būti numatytos kitokios šio dokumentų įteikimo būdo sąlygos (164 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 4 dalis). Nuostatuose įtvirtinta, kad šiame registre tvarkomi bendri Lietuvos juridinių asmenų duomenys, įskaitant atstovaujančio asmens (fizinio ar juridinio) duomenis, elektroninių ryšių rekvizitus bei buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens duomenis (16.7, 16.7.4, 16.8 punktai). Už pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumą atsako Registro duomenų teikėjas – mokesčių mokėtojas (7 ir 47 punktai). Taisyklių 75.3 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojams, registruotiems EDS vartotojams, kurie per 2 paskutinius metus elektroniniu būdu yra pateikę bent vieną deklaraciją, žemės mokesčio deklaracijos papildomai paštu nebesiunčiamos, o yra įteikiamos telekomunikacijų galiniais įrenginiais.

11. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog mokesčių mokėtojams, kurie yra registruoti EDS vartotojai ir per 2 paskutinius metus elektroniniu būdu yra pateikę bent vieną deklaraciją, naujai suformuotos žemės mokesčio deklaracijos yra įteikiamos telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir yra laikomos įteiktomis jų išsiuntimo dieną. Atitinkamai, mokesčių mokėtojams yra įtvirtinta pareiga mokesčių administratoriui pateikti visus Mokesčių mokėtojų registrui privalomus pateikti duomenis, įskaitant mokesčių mokėtojo (juridinio asmens) atstovo bei buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, kuriems yra siunčiami pranešimai apie mokesčių administratoriaus priimamus sprendimus (pvz., žemės mokesčio deklaracijas), rekvizitus, o šiems duomenims pasikeitus – laiku apie tai informuoti mokesčių administratorių bei pateikti patikslintus duomenis. Pažymėtina, jog šios teisinės nuostatos sietinos su galimybe mokesčių administratoriui tinkamai ir laiku įvykdyti jam teisės aktais pavestas funkcijas bei mokesčių mokėtojo pareiga netrukdyti mokesčių administratoriui vykdyti minėtas funkcijas ir su juo bendradarbiauti.

12. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pranešimas apie 2015-10-14 UAB „Daisana“ suformuotą žemės mokesčio už 2015 m. deklaraciją 2015-10-18 galiniais telekomunikacijų įrenginiais – elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) – buvo išsiųstas L. G. Remiantis pateiktais duomenimis, šis asmuo laikotarpiu nuo 2014-11-07 iki 2015-11-02 buvo nurodytas kaip UAB „Daisana“ atstovas portale „Mano VMI“ (žr. MGK bylos b. l. 96), o EDS sistemoje L. G. pareiškėjos atstove buvo nurodyta iki 2015-11-23 (žr. MGK bylos b. l. 99, 107). Ginčo dėl to, kad UAB „Daisana“ yra registruotas EDS vartotojas bei kad per 2 paskutinius metus elektroniniu būdu yra pateikusi bent vieną deklaraciją, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad VMI duomenis apie už 2015 m. suformuotą žemės mokesčio deklaraciją pagrįstai telekomunikacijų galiniais įrenginiais (elektroniniu paštu) išsiuntė pačios pareiškėjos nurodytam jos atstovui. Pagal MAĮ 164 straipsnio 4 dalį, ši žemės mokesčio deklaracija pareiškėjai laikoma įteikta 2015-10-18, o jos apskundimo terminas, atitinkamai, pasibaigė 2015-11-07. Šios aplinkybės niekaip nekeičia faktas, kad L. G. nuo 2015-09-14 UAB „Daisana“ nebedirba (žr. MGK bylos b. l. 66), kadangi, kaip minėta, pareiškėjai teisės aktais yra nustatyta pareiga apie duomenų (įskaitant duomenis apie atstovą, kuriam teikiama informacija apie priimtus sprendimus) pasikeitimus laiku informuoti mokesčių administratorių. Tai, kad pareiškėja (jos įgaliotas asmuo) šios pareigos nevykdė ir laiku, per protingą terminą nepranešė, kad L. G. nebėra jos atstovas, negali būti laikoma pagrindu atnaujinti praleistą pareiškėjai už 2015 m. apskaičiuoto žemės mokesčio apskundimo terminą. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjos argumentus, kad ji neturi jokių ryšių su 2016-03-25 EDS deklaraciją peržiūrėjusiu asmeniu – A. Z. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. Z. nuo 2015-11-02 iki 2020-12-31 yra nurodyta kaip UAB „Daisana“ atstovė portale „Mano VMI“ (žr. MGK bylos b. l. 96), o nuo 2015-11-23 – atstove EDS (žr. MGK bylos b. l. 99, 107). Kaip minėta, duomenis apie savo atstovus bei buhalterinę apskaitą vykdančius asmenis mokesčių administratoriui teikia patys mokesčių mokėtojai, todėl pareiškėjos argumentai, kad ji neturi ryšių su A. Z. atmestini, kaip nepagrįsti.

13. Dėl pareiškėjos argumento, kad A. K. įmonės direktoriumi pradėjo dirbti tik 2016-08-22 pagal nuotolinio darbo sutartį 40 val. per mėnesį po ilgo laiko, kai direktoriaus iš viso nebuvo, todėl nespėjo įsigilinti į situaciją, pažymėtina, jog pareiškėja, kaip ūkio subjektas, juridinis asmuo, privalo savo veiklą organizuoti taip, kad ji neprieštarautų teisės aktams. Juridinio asmens vadovų ir kitų darbuotojų kaita savaime negali būti priežastis nevykdyti mokesčius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų pareigų, šiuo atveju susijusių su žemės mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu. Be to, kaip minėta, terminas pareiškėjai už 2015 m. apskaičiuotam žemės mokesčiui apskųsti pasibaigė 2015-11-07, todėl ne šio termino eigos metu įvykusi aplinkybė – įmonės direktoriaus pasikeitimas 2016-08-22, teisinės reikšmės minėto termino praleidimui ir atnaujinimui neturi.

14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tai, jog pareiškėja laiku nesusipažino su VMI 2015-10-14 suformuotos žemės mokesčio deklaracijos duomenimis ir jos neapskundė neabejotinai yra pačios pareiškėjos veiksmų (tiksliau – neveikimo) rezultatas, kadangi pati pareiškėja nepateikė VMI duomenų apie tai, kad L. G. nuo 2015-09-14 nebedirba UAB „Daisana“ ir šiuos duomenis atnaujino tik 2016 m. lapkričio mėnesį. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 12 straipsnio 4 ir 5 dalis mokesčio administratorius žemės mokestį apskaičiuoja ir mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos, o mokestis turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos. Tai žinodama pareiškėja turėjo pareigą pati domėtis teisės aktų nustatytais terminais jai apskaičiuotu žemės mokesčio dydžiu bei jo sumokėjimu, tačiau to nepadarė. Be to, pareiškėja yra ūkio subjektas, todėl jai taikomi dar didesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Teismo nuomone, sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynybos. Šio reikalavimo neatitinka pareiškėjos pasyvumas ir procesinis neveikimas, kuris tęsėsi nepagrįstai ilgą laiką. UAB „Daisana“ nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes, žinodama, kad žemės mokestis už 2015 m. jai turėjo būti apskaičiuotas iki 2015-11-01, o sumokėtas iki 2015-11-15, daugiau nei 8 mėnesius nuo žemės mokesčio deklaracijos suformavimo ir 6 mėnesius nuo 2016-03-25 atlikto duomenų peržiūrėjimo EDS (žr. MGK bylos b. l. 94, 101), minėta deklaracija apskaičiuoto mokesčio MGK neskundė. Pareiškėjos nurodytas termino kreiptis į MGK praleidimo priežastis nėra pagrindo vertinti kaip svarbias, nepriklausiusias nuo jos valios, nes bylos medžiaga suteikia pakankamą pagrindą išvadoms, kad pareiškėja terminus praleido dėl savo pasirinkto elgesio (subjektyvių priežasčių). Todėl MGK Sprendimu pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą bei paliko nenagrinėtą jos 2016-08-23 skundą.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Daisana“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.