Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-09-15 · Civilinė byla Nr. 2A-553-265/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-15
Bylos Nr.
2A-553-265/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Audrius Saulėnas
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-553-265/2010Teisėja K. Domarkienė Procesinio sprendimo kategorijos78.2.1; 121.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Daivai Žaldorienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Tatjanai Borik, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. (J. V.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. K. (D. K.) dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-09-12 nutartimi iš atsakovo priteisto 200 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai K. K. (K. K.) dydį iki 700 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad sutinka dukters išlaikymui mokėti po 300 Lt per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-09-12 nutartimi patvirtintą šalių susitarimą dėl dukros išlaikymo ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. K. periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2008-11-27, iki dukters pilnametystės ir paskyrė ieškovę dukros lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nustatė, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis nuo 2005-09-12 teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista po 200 Lt periodinėmis išmokomis išlaikymo dukrai, nepasikeitė tiek, kad būtų pagrindas nustatyti nevienodą išlaikymo dydį. Taip pat nustatė, jog nepilnametės šalių dukters poreikiai padidėjo. Todėl siekiant patenkinti būtinus minimalius bei specialius vaiko poreikius, ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-20 sprendimo, nurodydama, jog su sprendimu sutinka iš dalies. Ieškovė nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu bei teismo išvada, kad šalių turtinė padėtis nepasiteikė tiek, kad būtų galima priteisti didesnį išlaikymą iš atsakovo. Ieškovė nurodo, jog atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė negu ieškovės ir atsakovas turi prisidėti didesne dalimi prie išlaikymo, nes nebendrauja su dukra, o ieškovė turi vaikui skirti tiek dėmesio, kiek skiria abu tėvai pilnoje šeimoje.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau neatsižvelgdamas į skundo ribas teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės K. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš pridėtos civilinės bylos Nr. N2-6682-513/2005 medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005-09-12 nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovės pateiktos pažymos patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto, ieškovė per mėnesį gauna 400 Lt dydžio darbo užmokestį. „Sodros“ duomenimis, iki 2009-03-20 ieškovė gaudavo apie 1000 Lt dydžio atlyginimą. Ieškovė pateikė teismui įvairių kvitų, iš kurių matyti ieškovės turėtos išlaidos dukros išlaikymui. Remiantis „Sodros“ duomenimis, atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki 2008-10-13 buvo apie 2000 Lt. Nuo 2009-11-03 atsakovas užsiima individualia veikla. Atsakovas kartu su savo tėvu yra paėmęs banko kreditą būsto įsigijimui, butas nuosavybės teise priklauso atsakovui ir jo tėvui. Iš pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą A. K., gim. 2009-06-06.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nepilnametės dukters išlaikymui priteisė iš atsakovo po 400 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Tokį sprendimą teismas priėmė vadovaudamasis orientaciniais kriterijais dėl priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas ir atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2005 m. padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai, bei į tai, kad atsakovas turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, turi nekilnojamojo turto ir kreditinį įsipareigojimą bankui, bei į tai, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis nuo ankstesnio teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas vaiko išlaikymas, nepasikeitė tiek, kad būtų pagrindas nustatyti nevienodą išlaikymo dydį.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas darydamas išvadą, kad šalių turtinė padėtis nepasikeitė tiek, kad būtų galima priteisti didesnį išlaikymą iš atsakovo, neįvertino, jog atsakovo turtinė padėtis akivaizdžiai pagerėjo, t. y. įsigijo nekilnojamojo turto, turi verslo liudijimą, jūrininko knygelę, todėl gali aprūpinti abu savo vaikus. Ieškovės nurodo, jog jos pajamos yra labai mažos, o geriau apmokamo darbo ieškotis neturi galimybės, kadangi atsakovas visiškai neskiria dėmesio dukrai, o ieškovė visą laiką turi skirti vaikui, be to, dukters poreikiai yra padidėję, o mergaitė yra labai gabi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė nurodo, jog atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaikui skiriamo išlaikymo, be to, vaikui reikia skirti daugiau nei 800 Lt per mėnesį, todėl prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 600 Lt per mėnesį.

LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimu, jos svarba, santykiu su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vertinant ieškovės pateiktus argumentus dėl abiejų turtinės padėties bei teikiant pirmumą prioritetinei vaiko interesų apsaugai, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą padidinti nepilnametės dukters išlaikymą ir atsižvelgdamas į padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai po 400 Lt per mėnesį mokamų išmokų. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino ir nepilnametės dukters tėvų turtinės padėties pasikeitimą, lyginant su 2005 m. padėtimi, spręsdamas galimybę priteisti nevienodą išlaikymo dydį iš abiejų tėvų. 2005 m. ieškovė buvo nedirbanti ir neturinti jokio turto, o atsakovo atlyginimas buvo 2000 Lt ir jis turėjo automobilį, neturėjo nekilnojamojo turto. Šiuo metu ieškovės pajamos yra 400 Lt ir ji neturi nekilnojamojo turto, o atsakovo atlyginimas nėra žinomas, jis turi nekilnojamojo turto, priklausančio jam bendrąja daline nuosavybe, kreditinį įsipareigojimą bankui ir pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametę dukrą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir daro išvadą, jog tėvų turtinė padėtis nėra iš esmės pasikeitusi tiek, kad būtų pagrindas priteisti nevienodą išlaikymo dydį iš abiejų tėvų.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo teisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje ieškovei nėra priteisiamos, kadangi apeliacinis skundas yra atmestas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasTeisėjai Aušra MaškevičienėAudrius Saulėnas