- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- 1A-248-449/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. (S. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 120 MGL dydžio (6 000 Eur) bauda,
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio (1 500 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė S. S. paskirta 120 MGL dydžio (6 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. S. paskirtą baudą sumažinus vienu trečdaliu, galutinė subendrinta bausmė S. S. paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičius S. S. laikino sulaiko laiką 2019 m. rugpjūčio 10 d., nustatyta, kad S. S. jau sumokėjo 100 Eur baudos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d., apie 00 val. 30 min., vykdamas iš X Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Y teritorinės muitinės YY kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), krovininiu automobiliu VOLVO FH-TRUCK4X2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pastarąjį vairuodamas), su priekaba KOGEL SN24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovininės transporto priemonės kabinoje, juodos spalvos dokumentų dėkle, tarp asmeninių daiktų laikė ir nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo, kartu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą kuriame nurodyta, kad „Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, gabeno narkotines medžiagas, įrašytas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I - ąjį sąrašą – 22,3879 g kanapių (antžeminių jų dalių).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ruslan Boiko apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. S. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 30 MGL dydžio (1 500 Eur) bauda, panaikinti ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį S. S. paskirti 50 MGL dydžio (2 500 Eur) baudą. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
2.1. Skunde nurodoma, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda yra nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio nuostatas.
2.2. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių matosi, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas taikė tik skirdamas S. S. bausmę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Tuo tarpu skirdamas jam bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį teismas netaikė nei BK 54 straipsnio 3 dalies, nei BK 62 straipsnio nuostatų.
2.3. Atsižvelgiant į tai, prokuroro nuomone, teismas netinkamai pritaikė BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas ir už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, nuteistajam S. S. paskyrė neteisingą bausmę. Tokia bausmė negali įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų.
2.4. Įvertinant tai, kad nuteistasis padarė nesunkų ir sunkų nusikaltimus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, įvertinant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, prokuroro nuomone, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą S. S. skirtina 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda.
2.5. Skunde nurodoma, kad teismas pagrįstai ir teisingai nuteistajam paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu. Nors prokuroras ir prašo už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, nuteistajam S. S. paskirti didesnio dydžio bausmę (baudą), tačiau šią bausmę apims skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį paskirta griežtesnė bausmė, todėl galutinė subendrinta bausmė S. S. nepasikeis.
Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą patenkinti. Gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas tenkinamas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
4. Pirmosios instancijos teismas S. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Kad vairuojamos krovininės transporto priemonės viduje tarp asmeninių daiktų S. S. laikė narkotines medžiagas – kanapes, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, ir nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną šias narkotines medžiagas gabeno, patvirtina paties nuteistojo ir liudytojų A. K., R. T. bei D. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros ir apžiūros protokolai, specialisto išvada Nr. 11-1551(19). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė prokuroras. Apeliaciniame skunde prokuroras neginčija nuteistojo S. S. kaltės padarius nusikalstamas veikas, teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir jų kvalifikavimo. Prokuroras tik nurodo, kad pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skirdamas nuteistajam bausmę teismas netinkamai pritaikė BK 47 straipsnį ir dėl to nuteistajam paskyrė neteisingą bausmę. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija bylą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.
5. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pripažinęs S. S. kaltu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas nuteistajam paskyrė 120 MGL dydžio baudą. Kaip minėta, toks teismo sprendimas nėra ginčijamas apeliaciniame skunde. Tuo tarpu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį teismas nuteistajam paskyrė 30 MGL dydžio baudą. Su šiuo teismo sprendimu prokuroras nesutinka.
6. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. S. paskyrė švelnesnės rūšies bausmę – baudą. Nors tokio teismo sprendimo prokuroras neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu ir nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė BK 47 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais.
7. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią, taip pat ir šiuo metu galiojančią BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakciją už nesunkų nusikaltimą numatyta bauda yra nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu skirti nuteistajam ne BK straipsnio sankcijoje numatytą, o švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę teismas gali tik taikant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalies matosi, kad už šį nusikaltimą skirdamas bausmę nuteistajam teismas netaikė nei BK 62 straipsnio, nei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Todėl teismas turėjo skirti bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalies sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, t. y. už nesunkų nusikaltimą turėjo paskirti baudą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal BK 259 straipsnio 1 dalį S. S. paskyręs 30 MGL dydžio baudą, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 47 straipsnio nuostatas ir dėl to nuteistajam paskyrė neteisingą bausmę.
8. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių nuteistojo S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. S. S. anksčiau neteistas (1 t., 51-52 b.l.), vieną kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu su nepažymėtu bilietu (1 t., 49-50 b.l.), dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kiekvieną mėnesį moka paskolą, jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat ir kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, S. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant nepabloginti nuteistojo teisinės padėties daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą S. S. skirtina minimali BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta bauda. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur.
10. Kaip jau buvo nurodyta, nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtina nuostata, kad, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės turi būti subendrinamos bausmių apėmimo būdu. Šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė (bauda) bendrinama bausmių apėmimo būdu su bausme (bauda), paskirta skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, ir subendrinta bausmė S. S. skiriama 120 MGL dydžio bauda. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam paskirta subendrinta bausmė, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti.
S. S. (S. S.) pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę 50 MGL dydžio (2 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti S. S. subendrintą bausmę 120 MGL dydžio (6 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir S. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.