- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-1401-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09756-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- BUAB „Fareksis“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Fareksis“ ieškinį atsakovui S. B. dėl skolo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „Fareksis“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 12 998, 82 Eur (44 882, 33 Lt) skolos, 3 249, 70 Eur (11 220, 58 Lt) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą ieškinio sumai – 16 248, 52 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Areštavo atsakovo S. B. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 16 248, 52 Eur sumai. Nutartyje nurodė, kad pritaikius minėtą apsaugos priemonę, kuri yra laikina, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas, todėl ieškovo prašymas tenkinamas. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pirmiausiai areštuotinas atsakovo turimas nekilnojamas ir kilnojamas turtas 16 248, 52 Eur sumai, o jam nesant ar nepakankant – atsakovo piniginės lėšos reikalavimo sumai, leidžiant daryti mokėjimus ieškovui. Nesant piniginių lėšų, areštuotinos atsakovui priklausančias turtines teises.
Šalies argumentai
Atsakovas S. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais: Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad yra galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Teismas nurodo, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, tačiau ši aplinkybė visiškai neturi įtakos galimam teismo sprendimo vykdymui. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones vien dėl to, kad jų prašo bankrutuojanti įmonė, yra pažeidžiamas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas.
Skundžiamojoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nėra nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas atsakovo S. B. atžvilgiu. Tikėtina, jog tai nėra daroma dėl to, kad pats ieškovas BUAB “Fareksis” savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje atsakovo atžvilgiu nėra būtinas. Atsakovas S. B. dirba UAB “Viremidos statyba”, jo gaunamas darbo užmokestis neto vidutiniškai sudaro apie 2000 eurų per mėnesį. Kadangi atsakovas S. B. nuolat gauna didelį darbo užmokestį, jo turtinė padėtis yra gera, todėl jis bus pajėgus įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, jeigu toks bus priimtas. Teismas šioje byloje neatliko ir preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovas neįrodė galys būsimą teismo sprendimą įvykdyti, nes nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.), tai yra minėtų priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 12 998, 82 Eur (44 882, 33 Lt) skolos, 3 249, 70 Eur (11 220, 58 Lt) palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodyta ieškinio suma fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo nurodytus motyvus, jog reikalavimo suma jam nėra didelė, nes atsakovas gauna apie 2 000 Eur atlyginimą. Remiantis CPK 178 straipsniu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pažymėtina, jog kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė tik pažymą apie jo dvejų mėnesių darbo užmokestį ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jos finansinė padėtis yra gera, kad jis turi santaupų ar nekilnojamojo turto į kuriuo gali būti nukreiptas sprendimo įvykdymas ir kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas taip pat nepateikė ne tik jokių įrodymų, bet net ir argumentų, kad ieškinys gali būti nepagrįstas, ar kad jis ieškovo reikalavimą ketina įvykdyti, ar yra įvykdęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas – buvo pritaikytas pagrįstai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (LR CPK 146 str. 2 d.) ir po to prašyti panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl atsakovo atžvilgiu pritaikytų ieškinio užtikrinimo priemonių, jis gali pateikti tokių nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (LR CPK 147 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas. Dėl nurodytų motyvų atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.). Neaptarti atsakovo atskirojo skundo argumentai šios nutarties pagrįstumo neįtakoja, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas
nutarė:
Skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.