Telšių apylinkės teismo sprendimas

2018-07-13 · Civilinė byla Nr. e2-3303-1022/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-13
Bylos Nr.
e2-3303-1022/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Auksė Balkaitienė
Ieškovas
Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės, „Skaitmeninės TV sistemos“
Atsakovas
Individualiai įmonei
Kategorijos
  • 3.2.6.6.6Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
Civilinė byla Nr. e2-3303-1022/2018Teisminio proceso numeris 2-12-3-00603-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.6. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 13 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Auksė Balkaitienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Skaitmeninės TV sistemos“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Mindas“ ieškinį atsakovei Individualiai įmonei (toliau – IĮ) (duomenys neskelbtini) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „Skaitmeninės TV sistemos“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais sandorius pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. STVS2017-015, Nr. STVS2017-016 ir Nr. STVS2017-018; taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo turtą, gautą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. STVS2017-015, Nr. STVS2017-016 ir Nr. STVS2017-018 arba, nesant galimybės grąžinti turto natūra, priteisti ieškovės naudai negrąžinto turto ekvivalentą pinigais – 2795,10 Eur; priteisti ieškovei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka – juridinio asmens vadovui, tačiau atsakovės atsiliepimas per teismo nustatytą terminą teisme negautas, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Skaitmeninės TV sistemos“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 23 d., bankroto administratoriumi paskirta UAB „Mindas“. 2017 m. spalio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi minėtoje byloje patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas 74437,23 Eur sumai. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad pagal bankroto administratoriui perduotą Bankrutuojančios įmonės finansinę atskaitomybę, bankroto bylos iškėlimo dieną įmonė ilgalaikio turto neturėjo, bankroto administratoriui perduotas 0 Eur vertės kasos aparatas, kurio realizavimo vertė menkavertė. Bankrutuojanti įmonė jau nuo 2016 metų turėjo finansinių sunkumų – jos atžvilgiu nuo 2017 m. vasario 2 d. antstolė Elena Miliauskienė vykdė priverstinį išieškojimą kreditoriaus UAB “Mikrovisata” naudai, tačiau su kreditoriumi nebuvo atsiskaityta, jo reikalavimas patvirtintas bankroto byloje, įmonė turėjo įsiskolinimą VSDFV Mažeikių skyriui nuo 2016 metų, buvo vykdomas priverstinis išieškojimas. Nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2017 m. rugpjūčio 11 d. bankrutuojančios įmonės vadovu buvo A. O.. Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą, atsakovės – IĮ „Oststara“ savininkas ir direktorius yra tas pats asmuo – A. O.. Bankroto administratorius, susipažinęs su perduotais dokumentais, nustatė, jog A. O., likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės vardu su įmone (duomenys neskelbtini) sudarė turto pardavimo sandorius: 2017 m. kovo 16 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. STVS2017-015 perdavė televizorių „Sony LED“ 2299 Eur vertės, 2017 m. kovo 21 d. pagal sąskaitą faktūrą Nr. STVS2017-016 perdavė kasos aparatą „Fasy smile graphik“ 48,40 Eur vertės, 2017 m. balandžio 10 d. pagal PVM, sąskaitą faktūrą Nr. STVS2017-018 pardavė saulės elementą – 87,12 Eur vertės, įtampos keitiklį (24V/230V 1500W sinusinė išėjimo įtampa M. W.) – 84,70 Eur vertės, kavos virimo aparatą „Espreso“ – 112,53 Eur vertės, akumuliatorių suktukų rinkinį „Makita“ – 127,05 Eur vertės, generatorių SDMO – 24,20 Eur vertės, televizorių „Samsung“ – 12,10 Eur vertės, iš viso pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. STVS2017-018 perleista turto už 447,70 Eur. Visais paminėtais atvejais buvo išrašyti grynųjų pinigų priėmimo kvitai, tačiau piniginės lėšos realiai nebuvo perduotos, jų kasoje nebuvo ir administratoriui jos nebuvo perduotos, nors yra apskaitytos. Iš viso bankrutuojanti įmonė atsakovei formaliai pardavė ilgalaikio turto už 2795,10 Eur.

Įmonės valdymą perėmęs bankroto administratorius, gindamas ieškovės kreditorių teises ir interesus, actio Pauliana pagrindu reiškia teisme reikalavimą dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Bankroto administratorius nenustatė, kad šiuo atveju ieškovei egzistavo būtinybė su atsakove sudaryti ginčijamus sandorius. Sandorių šalių neįpareigojo jokie iki sutartiniai susitarimai, viešas konkursas, įstatymo ar kitais pagrindais atsirandantys imperatyvai. Priešingai, ginčijamų sandorių sudarymo metu A. O., būdamas bankrutuojančios įmonės vadovu ir savininku, žinodamas, kad bendrovė yra nemoki, įvertinęs ir supratęs bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančiai bendrovei neišvengiamumą, piktavališkai ir formaliai pardavė aukščiau nurodytą turtą susijusiam asmeniui, t. y. įmonei (duomenys neskelbtini), kurios savininkas ir direktorius pats yra, taip realiai jį atsakovės vardu pasisavindamas. Bankrutuojančios įmonės turto perleidimas susijusiai įmonei prieš pat bankroto bylos iškėlimą pablogino bankrutuojančios įmonės finansinę padėtį ir pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Į bankroto administratoriaus pareikštą pretenziją atsakovė atsakymo nepateikė. Ieškinys teisme priimtas 2018 m. gegužės 14 d., nesuėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui, nes bankroto byla ieškovui iškelta 2017 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. rugpjūčio 23. Ieškovės nuomone, yra visi CK 6.66 straipsnyje nustatyti pagrindai tenkinti ieškinį actio Pauliana. Actio Pauliana instituto kompensacinis pobūdis lemia, jog pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija ir iš atsakovės priteistas turtas, gautas pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. STVS2017-015, Nr. STVS2017-016 ir Nr. STVS2017-018 arba, nesant galimybės grąžinti turtą natūra, priteisti ieškovės naudai negrąžinto turto ekvivalentą pinigais – 2795,10 EUR, tokiu būdu apginant ieškovės ir jos kreditorių interesus.

Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis – užkirsti kelią skolininkui galimai piktnaudžiauti savo teisėmis, taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginti juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Atsižvelgiant į tai, kad Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant užkirsti kelią kreditoriui galimai piktnaudžiauti šiuo institutu bei nepagrįstai suvaržyti skolininko teises, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Jeigu nenustatytos visos CK 6.66 straipsnyje actio Pauliana sąlygos, tai reikalavimas šiuo pagrindu negali būti patenkintas. Kasacinis teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno ataskaitos duomenimis, bankrutuojančios įmonės „Skaitmeninės TV sistemos“ turtą sudarė 41 361 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 42 622 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 5 036 Eur, įmonė patyrė 19 991 Eur nuostolių, nuo 2016 metų turėjo įsiskolinimą VSDFV Mažeikių skyriui. CK 6.67 straipsnio 7 punkte yra įtvirtinta kreditorių interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, kuomet skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurio vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise turintis ne mažiau 50 procentų kito juridinio asmens ar abiejų juridinių asmenų akcijų, kaip ir buvo šiuo atveju. Taigi, A. O., būdamas tiek bankrutuojančios įmonės „Skaitmeninės TV sistemos“ vadovas bei savininkas, tiek ir atsakovės – IĮ (duomenys neskelbtini) vadovas bei savininkas, žinodamas tikrąją įmonės finansinę padėtį, patiriamus finansinius sunkumus bei esamus kitus įmonės kreditorius ir įsiskolinimus, suvokdamas, kad įmonė nesugebės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, atliko mokėjimus išimtinai atsakovės interesais, kuri tokioje situacijoje įgijo nepateisinamą pranašumą nei kiti pirmumo teisę turėję kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami tik bankroto procese. Šių ginčijamų sandorių sudarymas, kuomet pirmiau už kitus, aukštesnės eilės kreditorius, yra patenkinamas susijusio asmens – atsakovės, t. y. įmonės vadovo A. O. kaip fizinio asmens kreditorinis reikalavimas, pažeidė visų ieškovės kreditorių teises ir interesus. Bankrutuojančiai įmonei ir atsakovei tai neabejotinai buvo žinoma, todėl, sudarydamos šiuos sandorius, jos elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Sudarius ginčijamus sandorius – atlygintinai perdavus bankrutuojančios įmonės kilnojamąjį turtą atsakovei, kuri iš viso nereiškė jokio kreditorinio reikalavimo bendrovei, tačiau kurių vadovas ir savininkas buvo tas pats A. O., patvirtintame bankrutuojančios bendrovės kreditorinių reikalavimų sąraše kaip fizinis asmuo, įtrauktas pirmos eilės kreditoriumi, šiais veiksmais gerokai sumažino ieškovės galimybes padengti bent dalį kreditorinių įsipareigojimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog tekinamos visos actio Pauliana sąlygos ir prikimo – pardavimo sandoriai pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. STVS2017015, Nr. STVS2017016 ir Nr. STVS2017018 pripažintini negaliojančiais. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius, sandorio pripažinimas negaliojančiu teisinius padarinius sukelia viso sandorio apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013; 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015), dėl to teismas tenkina ieškinio reikalavimą visiškai.

Dėl restitucijos taikymo

Pagal CK 6.146 straipsnio nuostatas, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo objektas – kilnojamasis turtas (2 televizoriai, kasos aparatas, saulės elementas, įtampos keitiklis, kavos virimo aparatas, akumuliatorių suktukų rinkinys, generatorius) yra parduotas atsakovei prieš vienerius metus, neaišku kokios būklės ir kur šiuo metu minėtas turtas yra, ar jis tinkamas naudoti, taipogi atsižvelgus i tai, kad atsakovės atstovas bylos procese nedalyvavo, į ieškovės pareikštą pretenziją neatsakė, atsiliepimo į ieškinį ir kitus procesinius dokumentus nepateikė, duomenų apie minėto turto būklę gauti nebuvo galimybės, todėl, vadovaujantis ekonomiškumo principu, ieškovei iš atsakovės priteistinas ekvivalentas pinigais – 2795,10 Eur suma, kurios atsakovė iš esmės nėra nuginčijusi, o atsakovei paliktinas jos įsigytas turtas (CK 1.5, 6.146 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškovės piniginį reikalavimą visiškai, yra pagrindas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2795,10 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37, 6.210 straipsniai).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovei nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas.), todėl valstybei iš atsakovės priteistinas 63 EUR žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninės TV sistemos“ ir atsakovės Individualios įmonės (duomenys neskelbtini) sudarytus turto pardavimo sandorius: 2017 m. kovo 16 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą STVS2017-015, 2017 m. kovo 21 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą STVS2017-016, 2017 m. balandžio 10 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą STVS2017-018.

Priteisti iš atsakovės individualios įmonės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas 304142562) ieškovei Bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skaitmeninės TV sistemos“ (įmonės kodas 302476150) 2795,10 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 10 euro centų);

6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 2795,10 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 10 euro centų) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės individualios įmonės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas 304142562) 63,00 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, mokėjimo paskirtyje „žyminis mokestis“ nurodydama įmokos kodą – 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Auksė Balkaitienė