Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.Proceso Nr.2-527-717 (S) 2-69-3-20728-2014-6/2016m.Procesinių sprendimų kategorija: 2.3.2.12; 2.3.2.12.1; 3.2.3.8; 3.2.3.9;

2016 m.birželio 14 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

ieškovui V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini); jo atstovui, advokato padėjėjui Ramūnui Putinui,

atsakovei I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovui, advokatui Laimučiui Jankauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei I. Č. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pradiniu (t.1, b.l. 3-8) ir patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 24-29) prašė išreikalauti iš atsakovės I. Č. neteisėto valdymo styginį instrumentą – smuiką jo teisėtam savininkui V. Č.. Ieškovo atstovas prašė ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas savo ieškiniuose ir žodžiu teismo posėdžiuose nurodė, kad jo velioniui tėvui, kaip šeimos relikvija apie 1957 metus iš I. M. atiteko smuikas. I. M. yra tėvo dėdė. Pradžioje šiuo smuiku grojo jo tėvas. Vėliau smuikas kurį laiką buvo nenaudojamas. Baigus mokslus JAV, 1997 metais tėvas jam perdavė ginčo smuiką. Ieškovas šį smuiką paremontavo ir su juo grojo Lietuvoje, Vokietijoje ir Amerikoje. Jam 2000 m. įgijus gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ten buvo atsigabentas ir smuikas. Jis su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) metais. Kadangi atsakovė ruošėsi groti G. K. orkestre, jis 2004 metais pasiūlė atsakovei pagroti jo turimu iš tėvo gautu smuiku, nes atsakovės turimas smuikas netiko G. K.. Jiems su atsakove nuo 2009 metų pradėjus gyventi skyrium, atsakovė paėmė ir smuiką. Smuiko paėmimą ji motyvavo tuo, kad laikinai juo pasinaudos, kol įsigys sau tinkamą smuiką. Jis sutikęs, kad atsakovė laikinai smuiku naudotųsi. Jų su atsakove santuoka buvo nutraukta 2013 metais. Jis ne kartą prašė atsakovės, kad ji smuiką sugrąžintų, tačiau ji vis prašė atidėti smuiko grąžinimą motyvuodama tuo, kad neturi lėšų įsigyti tinkamą smuiką, o duotas naudotis smuikas jai reikalingas kaip darbo įrankis. Tiek jo, tiek velionio tėvo S. Č. noras buvo susigrąžinti šeimos relikviją – senovinį smuiką iš atsakovės. Ieškovas atsakovės atžvilgiu nenorėjo imtis drastiškų priemonių dėl smuiko išreikalavimo, nes nenorėjo, kad atsakovė jam daryti kliūtis bendrauti su sūnumi, ieškovas vis tikėjo atsakovės geranoriškumu išpildyti pažadą ir sugrąžinti smuiką.

Ieškovas nurodė, kad smuikas, kurį atsakovė pateikė eksperto apžiūrai yra ginčo smuikas – jų šeimos relikvija. Su ieškiniu dėl šio daikto išreikalavimo į teismą jis kreipiasi dėl to, kad tėvas šį smuiką perdavė jam kaip šeimos relikviją, todėl jis laiko save ginčo smuiko savininku. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta velionio S. Č. sutuoktinė bei ieškovo mama K. Č..

Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 80-85) nurodė bei žodžiu paaiškino teismo posėdžiuose, kad ieškovas yra jos buvęs sutuoktinis. Jie abu yra smuikininkai. Dar atsakovei gyvenant santuokoje su ieškovu, ji ketino groti G. K. vadovaujamame orkestre, todėl turėjo įsigyti tinkamą smuiką. Ieškovas už jos susitaupytus pinigus nupirko smuiką, kuris kainavo 3000 dolerių. Jai su šiuo smuiku atvykus į G. K. orkestrą, orkestro vadovas pasakė, kad turimas smuikas nėra tinkamas groti jo orkestre. Jai pradėjus ieškoti instrumento, su kuriuo būtų galima groti G. K. orkestre, ieškovas pasiūlė jai smuiką, buvusį jų namuose. Nuo to laiko šiuo smuiku ji naudojasi kaip nuosavu, nes mano, jog ieškovas jai šį smuiką davė kaip kompensaciją už netinkamai jo nupirktą smuiką. Šiuo smuiku ji naudojasi kaip darbo įrankiu.

Ieškovė pripažino, kad ji naudojasi ieškovo jai duotu smuiku, kad šį smuiką ji pateikė eksperto apžiūrai.

Ieškovės atstovas ieškinį prašė atmesti dėl to, kad ieškovo reikalavimas neatitinka vindikacinio ieškinio elementų, t.y. ieškovas neįrodė, kad prašomas išreikalauti turtas jam priklauso nuosavybės teise, kad valdymas į šį daiktą buvo prarastas be savininko valios. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė valdo būtent ginčo daiktą ir kad jį valdo neteisėtai. Bylos šalių nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas turi styginio instrumento – smuiko – pasą (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 9-11). Šis pasas buvo išduotas tada, kai jis norėjo išvykti su ginčo smuiku koncertuoti į užsienį. Tuomet buvo reikalaujama, kad keliaujant į užsienio šalį vežamas styginis instrumentas turėtų pasą.

Atsakovė taip pat pateikė jos naudojamo smuiko pasą, kuris išduotas jos vardu 2014-11-26 (t.1, b.l. 62). Ekspertui atsakovė pateikė šio paso originalą. Ekspertas savo išvadoje (t.2, b.l. 119-127) nurodė, kad pasuose įvardintas smuikas ir atsakovės natūra pateiktas smuikas yra vienas ir tas pats smuikas. Ieškovas nurodė, kad tai yra ginčo smuikas, kurio atsakovė jam negrąžina.

Nors smuiko pasuose įvardintos ieškovo ir atsakovės pavardės, tačiau jos buvo įrašomos pagal tai, kas pateikė smuiką pasui gauti.

Kad ginčo smuikas nuosavybės teise priklauso ieškovui įrodo kiti byloje surinkti įrodymai. Apie tai, kad Č. šeima kaip relikviją turėjo smuiką, byloje paliudijo apklausti liudytojai: E. Z., L. Š., J. B., V. Č., K. Č.

Liudytoja L. Š. (2015-04-21 teismo posėdis, t.1, b.l. 140, laikas 01:36) parodė, kad ieškovas kelis kartus jai matant grojo „Klocuku“, t.y. jo tėvo jam duotu smuiku. Toks smuiko vardas kilo iš to, kad jis yra panašus į šio meistro padarytus smuikus. Liudytoja dalyvavo ieškovo tėvo 80-čio minėjime jo namuose. Jai ieškovo tėvas pasakė, kad atsakovė paėmė jų smuiką – šeimos relikviją, bet V.to taip nepaliks.

Liudytojas J. Z. (2015-04-21 teismo posėdis, t.1, b.l. 140, laikas 14:55), smuikų meistras ir žinovas parodė, kad byloje esančiose nuotraukose pavaizduotas smuikas yra vienas ir tas pats smuikas, nes turi nemažai bendrų bruožų.

Liudytoja J. B. (2015-04-21 teismo posėdis, t.1, b.l. 140, laikas 32:27) parodė, kad ieškovas yra jos giminaitis. Ieškovo tėvas yra jos dėdė. Apie 1972 metus tėvas atsivežė smuiką, sakė, kad šis smuikas yra babūnytės giminaičio I.. Ieškovo tėvas šiuo smuiku grojo namuose, jį labai vertino. Smuikas yra unikalaus skambėjimo, labai malonaus garso. Kai ieškovo velionis tėvas sužinojo, kad ieškovas davė savo buvusiai sutuoktinei, šios bylos atsakovei, naudotis smuiku, kurio ši vėliau negrąžino, labai dėl to išgyveno. Jis norėjo, kad šis smuikas priklausytų jo sūnui.

Liudytoja V. Č. (2015-04-21 teismo posėdis, t.1, b.l. 141, laikas 00:10) parodė, kad ji yra ieškovo sutuoktinė. Ji paliudijo, kad kol ieškovo tėvas buvo gyvas, visada klausdavo ieškovo kada buvusi marti grąžins smuiką. Ieškovas nesiėmė drastiškų priemonių dėl smuiko susigrąžinimo dėl to, kad atsakovė jam nedarytų kliūčių bendrauti su vaiku.

Liudytoja K. Č. parodė (2015-04-21 teismo posėdis, t.1, b.l. 141, laikas 05:13), kad ji yra ieškovo mama, o velionis S. Č. yra jos sutuoktinis. Ginčo smuiką jos vyrui padovanojo jo giminaitis. Kai jos sutuoktinis nebegrojo smuiku, jį perdavė savo sūnui, šios bylos ieškovui. Kai sūnus apsivedė su atsakove, šiuo smuiku leido groti savo sutuoktinei. Kai sūnus su atsakove išsiskyrė, ši pasiėmė smuiką ir jo nebeatiduoda. Jos velionio vyro valia ir labai didelis noras buvo susigrąžinti smuiką kaip šeimos relikviją. Sūnus pažadėjo kad tai padarys, tačiau jis nenorėjo pyktis su atsakove, kuri vis delsė grąžinti smuiką, bijodamas, kad jam nedraustų bendrauti su sūnumi. Liudytoja patvirtino, kad jos velionis sutuoktinis, o ieškovo tėvas jam smuiką atidavė tuomet, kai jis išsikėlė gyventi atskirai į savo butą.

Liudytojas E. Z. parodė (2015-04-21 teismo posėdis, t.1, b.l. 141, laikas 24:00), kad jis yra ieškovo pusbrolis. Jis patvirtino, kad ginčo smuikas priklausė S., ieškovo tėvui. S. Č. ginčo smuiką atidavė savo sūnui, šios bylos ieškovui. Maždaug apie tris metus laiko S. jo klausinėjo kaip atsiimti iš buvusios marčios, šios bylos atsakovės, smuiką – jų šeimos relikviją. Kai ieškovas iškeldavo atsakovei klausimą dėl smuiko grąžinimo, ji neleisdavo ieškovui matytis su sūnumi, tuomet ieškovas atidėdavo smuiko išreikalavimo klausimo išsprendimą. Šis liudytojas patvirtino, kad atsakovė tikrai turi ieškovui priklausantį smuiką, matė atsakovę su juo grojant.

Liudytoja R. Š. parodė (2015-04-21 teismo posėdis, t.1, b.l. 147, laikas 03:21), kad žino, jog Č. turėjo senovinį smuiką. Šį smuiką jiems padovanojo I. M.. Tai galėjo būti apie 1956 -1958 metus. Ji 1970-1972 metų laikotarpiu gyveno pas Č. K. ir girdėjo kaip ieškovo tėvas tuo smuiku grojo. Jai labai patiko šio smuiko garso tembras. Smuikas yra išskirtinis, tamsios spalvos, jį vadino „Klociuku“.

Atsakovės apklausti liudytojai P. M., M. I. ir R. S. nurodė aplinkybes, jog nėra žinoma, kad ieškovas atsakovei yra perdavęs smuiką ir kad ėmėsi priemonių jį susigrąžinti.

Liudytojas P. M. parodė (2015-04-21 teismo posėdis, t.1, b.l. 141, laikas 35:30), kad jis dalyvavo minint ieškovo tėvo S. Č. 80-metį ir negirdėjo, kad S. Č. būtų reikalavęs jog atsakovė grąžintų jų šeimai priklausantį smuiką. Jis iš kitų asmenų žino, kad atsakovei ieškovas (ar jo šeima) davė smuiką.

L. M. parodė, (2015-04-21 teismo posėdis, t.1, b.l. 141, laikas 00:23) kad ji I.vaškevičiaus liepiama pardavė ieškovo tėvui savo smuiką.

Liudytoja R. S. parodė (2015-04-21 teismo posėdis, t.1, b.l. 141, laikas 13:20), kad žino, jog šalys nesutaria dėl smuiko, atsakovas nori atgauti smuiką, kuris priklausė jo tėvui, o tėvas šį smuiką perleido jam. Ji dalyvavo švenčiant ieškovo tėvo 80-čio jubiliejų, tačiau negirdėjo kaltų apie tai, kad iš atsakovės būtų reikalaujama sugrąžinti smuiką.

Apibendrinant liudytojų parodymus, darytina išvada, kad visi ieškovo liudytojai paliudijo, kad smuikas, kuriuo ieškovas leido naudotis atsakovei priklausė jų šeimai kaip šeimos relikvija; šiuo daiktu buvo perduota naudotis kaip profesionaliam atlikėjui – ieškovui. Netgi atsakovės liudytojai netiesiogiai pripažino, kad atsakovei buvo leista naudotis Č. šeimai priklausančiu turtu – ginčo smuiku. Iš to darytina išvada, kad ginčo smuikas, kuriuo naudotis buvo leista atsakovei, priklauso ieškovui; šis daiktas jo tėvo velionio valia atiteko jam kaip šeimos relikvija. Papročiai, kaip vienas iš teisės šaltinių, nustato, kad šeimos relikvijos yra perduodamos iš kartos į kartą. Ne visada tokių daiktų paveldėjimas yra įforminamas oficialiu dokumentu, o laikoma fakto pripažinimu. Tuo atmetamas atsakovės atstovo motyvas, kad ieškovas neįrodė, jog smuiką jis paveldėjo iš savo tėvo kaip šeimos relikviją ir kad šis smuikas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Pati atsakovė 2015-04-21 (t.1, b.l. 140, laikas 1:21:18), 2016-05-25 (t.2, b.l. 142, laikas 33:35) teismo posėdžiuose bei kituose posėdžiuose pripažino, kad jos buvęs sutuoktinis, šios bylos ieškovas, davė jai smuiką. Šį smuiką ji pateikė ekspertui apžiūrai. Tuo smuiku kaip darbo įrankiu ji naudojasi iki šio laiko ir nenori jo atiduoti dėl to, kad jai reikia užsidirbti pragyvenimui, kad ieškovas už jos asmenines lėšas - 3000 dolerių – nupirko jai netinkamą smuiką, todėl šį smuiką laiko kaip kompensaciją už nepavykusį pirkinį. Šį ieškovo davimą naudotis smuiku ji suprato, kaip smuiko atidavimą jai. Atsakovė taip pat pripažino, kad ji ekspertui, ekspertizės atlikimui pateikė ieškovo jai duotą smuiką, kas įrodo, kad iki šio laiko naudojasi jai ieškovo duotu smuiku.

Byloje taip pat buvo pateikta prašymas nutraukti šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo instrumento priklausomybės klausimai. Atsakovė šias aplinkybes vertina taip, kad ieškovas smuiką jai atidavė, todėl jo neįtraukė į dalintino turto sąrašą. Ieškovas šias aplinkybes aiškina taip, kad ginčo smuiko į dalintino turto sąrašą neįtraukė dėl to, kad smuikas yra jo asmeninis turtas, todėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo įtrauktas kaip dalintinas turtas. Be to, ieškovas smuiką atsakovei davė laikinai pasinaudoti, todėl neįtraukė jo į turto sąrašą, tikėdamasis, kad atsakovė smuiką jam gera valia grąžins. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės teiginys, jog tuo metu, kai buvo dalinamas santuokinis turtas, o smuikas nebuvo įtrauktas į bendrą dalintino turto sąrašą, laikytina, jog jis tuo metu priklausė jai, t.y. ieškovas tuo pripažino, kad smuikas priklauso atsakovei, - yra nepagrįstas. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali būti neįtraukiamas turtas, kuris asmeniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Kaip jau buvo aptarta, ginčo smuikas kaip šeimos relikvija šalių santuokos nutraukimo metu priklausė ieškovui. Nėra oficialaus dokumento, kad ieškovas šį jam priklausantį turtą būtų perdavęs atsakovei, todėl atmestinas jos motyvas, kad santuokos nutraukimo metu ginčo smuikas atsakovei priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Nurodytos aplinkybės rodo, kad ieškovas iš tikrųjų perdavė atsakovei smuiką. Atsakovei perduotas smuikas yra tas, kurį ji buvo pateikusi ekspertui. Atsakovė nenori sugrąžinti ginčo smuiko ieškovui dėl to, kad ji šiuo instrumentu nori naudotis ir ateityje, laiko jį jai priklausančiu daiktu, įvardija jį kaip savo darbo įrankį.

Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

Iš ieškovo pradinio ir patikslinto ieškinio sektų, kad jis reiškė vindikacinį ieškinį. Atsakovės atstovas nurodė, kad toks ieškinys negalėtų būti patenkintas, o turėtų būti atmestas nes ieškovo reikalavimas neturi visų būtinų vindikacinio ieškinio elementų.

Teismas atmeta šį atsakovės atstovo motyvą, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ginčo pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Taip pat ne kartą LAT praktikoje buvo pažymėta, kad teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų. Teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos šiame straipsnyje nustatytais būdais. Tie būdai gali būti: teisės pripažinimas, atkūrimas iki pažeidimo buvusios teisės ir kiti. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas asmenų pažeistas teises gina priteisdamas pareigą įvykdyti natūra. Šiuo atveju paprastai priteisiamas turtas, kurį atsakovas turi grąžinti ar perduoti pagal sutartį.

Teismas, ištyręs esmines bylos aplinkybes daro išvadą, kad tarp šalių, susijusių su smuiko perdavimu atsakovei, susidarė prievoliniai panaudos teisiniai santykiai.

Panauda – tai neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nurodė, kad ginčo smuiką jam perdavė tėvas kaip šeimos relikviją. Šias aplinkybes patvirtino ieškovo ir dalinai atsakovės liudytojai, šį faktą pripažino pati ieškovė. Ieškovas laikytinas ginčo smuiko savininku. Savininkas turi teisę disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu daiktu savo nuožiūra. Tuo metu, kai ieškovas perdavė laikinai smuiku naudotis atsakovei, ši buvo jo sutuoktinė. Taigi, smuikas buvo perduotas su ieškovo žinia, o ne prieš jo valią, kaip reglamentuoja vindikacinis reikalavimas. Ieškovas nurodė, kad smuiką perdavė naudotis neapibrėžtam laikui, t.y. iki atsakovė įsigys sau tinkamą smuiką. Atsakovė pripažino aplinkybes, kad ieškovas jai perdavė smuiką naudotis. Perdavimas daikto laikinai naudotis, nesuteikia nuosavybės teisės į šį daiktą. Atsakovė bandė aiškinti, kad ieškovas jai smuiką davė dėl to, kad už jos pinigus jai išrinko ir nupirko netinkamą smuiką. Kad ginčo smuikas buvo perduotas atsakovei naudotis nuosavybės teise, atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis), todėl laikytina, kad ji iki šio momento ieškovo perduotu smuiku naudojasi kaip panaudos gavėja. Panaudos teisinius santykius nustato ne tik rašytinės sutartys, bet tokios sutartys gali būti ir žodinės, juolab, kad smuiko perdavimo atsakovei momentu šalys gyveno santuokoje.

Kadangi naudotis smuiku ieškovas atsakovei leido neapibrėžtą laiko tarpą, panauda gali būti nutraukta nuo to momento, kai panaudos davėjas pareikalauja daiktą sugrąžinti (CK 6.641 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodė ieškovas ir tą pripažino ir atsakovė, ieškovas ne kartą ragino, kad atsakovė sugrąžintų smuiką. Atsakovė sugrąžinti smuiką atsisakė, motyvuodama tuo, kad jai duotas smuikas yra jos darbo įrankis, ji turinti „uždirbti duoną“ jų su ieškovu sūnui. Reikalavimą išreikalauti panaudai duotą daiktą patvirtina ieškovo kreipimasis į teismą su ieškiniu 2014-11-03. Nors eilę kartų šalims buvo suteikta galimybė ginčą spręsti teismui, taikos sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė kėlė ieškovui reikalavimus leisti jai naudotis smuiku 10, 3 metams ir panašiai. Šios aplinkybės taip pat rodo prievolinius panaudos santykius tarp šalių ir paneigia atsakovės motyvus, kad smuikas jai buvo perduotas naudotis visam laikui.

Kadangi panaudos gavėja gera valia atsisako grąžinti jai perduotą naudotis daiktą, šis daiktas – styginis instrumentas smuikas, įvardintas jo pasuose ir apžiūrėtas eksperto, turi būti grąžintas jo teisėtam savininkui – ieškovui, todėl jis išreikalautinas iš atsakovės.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistina 145,00 Lt (42,00 EUR) žyminio mokesčio išlaidų (t.1, b.l. 18), 145,00 EUR už ekspertizės atlikimą (t.2, b.l. 133, 135) ir 500,00 EUR advokato atstovavimo išlaidų.

Ekspertui už ekspertizės atlikimą ir kelionės išlaidas, teismo nutartimi (t.2, b.l. 133) buvo apmokėta 50,00 EUR. Ekspertas prašo jam priteisti iš viso už ekspertizės atlikimą ir kelionės išlaidas 145,00 EUR, todėl papildomai ekspertui V. G. priteistina 95,00 EUR. Šios išlaidos yra minimalios, todėl jų mažinti nėra pagrindo. Kaip jau buvo nurodyta 50,00 EUR ekspertui buvo apmokėta iš ieškovo į teismo depozitinę sąskaitą įneštų 50,00 EUR lėšų, todėl ši suma ieškovui priteistina iš atsakovės, o papildomai ekspertui iš atsakovės priteistina 95,00 EUR išlaidų už ekspertizės atlikimą ir kelionės išlaidas.

Taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 31,78 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t.2, b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Išreikalauti styginį instrumentą – smuiką – iš atsakovės I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti jį grąžinti teisėtam jo savininkui V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 145,00 EUR žyminio mokesčio, 50,00 EUR ekspertizės atlikimo ir 500,00 EUR advokato atstovavimo išlaidų, viso 695,00 EUR (šeši šimtai devyniasdešimt penki).

Priteisti ekspertui V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) AB Swedbank iš atsakovės I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 95,00 EUR už ekspertizės atlikimą ir kelionės išlaidas.

Priteisti iš atsakovės I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 31,78 EUR (trisdešimt vienas EUR 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.