- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- 1S-1090-290/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Nerijus Meilutis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Nerijaus Meilučio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų teikimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2009-01-23 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (25 epizodai), 187 str. 1 d. (10 epizodų), 187 str. 3 d., 302 str. 1 d. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d. subendrinus su 2008-06-02 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė - 1aisvės atėmimas 7 metams. Anksčiau teistas 4 kartus. Bausmės pradžia 2007-07-27. Bausmės pabaiga 2014-07-27.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012-05-21 nutartimi Kybartų pataisos namų administracijos teikimą atmetė tuo pagrindu, jog paskirtos bausmės tikslai dar nepasiekti ir nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. S. skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas priėmė neteisingą ir neteisėtą nutartį, nes yra visos sąlygos taikyti jam BVK 157 str. Teismas neteisingai nurodė, kad neatlikta bausmės dalis dar didelė, tačiau visiškai neatsižvelgė į jau atliktą beveik 5 metų bausmės dalį. Jis turi nuobaudų, tačiau didesnis paskatinimų skaičius rodo, kad jis padarė teigiamas išvadas. Teismas nepagrįstai rėmėsi psichologo išvada, nes šios tarnybos darbuotojai mažiausiai įtakoja nuteistojo pataisymą, o daugiausia su nuteistuoju bendrauja būrio viršininkas, kuris žino, kaip pasikeitė nuteistojo elgesys. Jis suprato savo elgesio pasekmes, padarė tvirtas išvadas, kad daugiau nebenusikals, gyvenimo tikslus įgyvendins teisėtomis priemonėmis. Teismas neatsižvelgė į teigiamus jo asmenybės požymius ir priėmė neteisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tik tie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės. Kolegija pažymi, kad šis Lietuvos Respublikos BVK straipsnis nėra teismui privaloma taikyti norma ir pataisos administracijai, teikiant nuteistąjį dėl šios normos taikymo, teismas, įvertinęs būtinas aplinkybes, nebūtinai turi ją taikyti. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas vertina ir analizuoja ne tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, bet ir kitas aplinkybes, susijusias su bausme, jos paskirtimi, nuteistojo asmenybe, padarytos veikos pavojingumu bei pobūdžiu (LR BVK 8 str. 1d.).
Iš pateiktos teismui rašytinės medžiagos matyti, kad nuteistasis V. S. galiojančių nuobaudų neturi, yra atlikęs įstatymo nustatytą būtinąją bausmės dalį, todėl jis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo, tačiau vien to, taikant lygtinį paleidimą, nepakanka.
Pataisos namų administracijos nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip draugiškas, nekonfliktiškas, tvirtų nuostatų, emociškai stipus, linkęs dominuoti asmuo. Bausmės atlikimo metu dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo, mokėsi ir įgijo specialybę. Bausmės atlikimo metu net 6 kartus buvo baustas už vidaus tvarkos pažeidimus ir nors nuobaudos nebegalioja, ši aplinkybė charakterizuoja nuteistąjį. Iš psichologinės tarnybos išvados seka, kad pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama vidutiniškai.
Teismas sutinka, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo kryptingas pasitaisymo linkme, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vienintelis ir absoliutus faktorius, besąlygiškai įtikinantis teismą, jog nuteistais toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Būtinai turi būti vertinamas ir teisingumo principo įgyvendinimas, bausmės paskirtis, nuteistojo asmenybės ypatumai ne vien pataisos įstaigoje.
V. S. anksčiau teistas net 4 kartus už tyčinius nusikaltimus. Jam teismas buvo taikęs laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, o atliekant bausmę, buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, vėl sistemingai darė tyčines nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės vienareikšmiškai rodo jo polinkį į nusikaltimus, nenorą gyventi pagal socialioje aplinkoje egzistuojančias ir visuomenei priimtinas normas, jo pavojingumą visuomenei, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad, taikant nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, kad jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Taigi, įvertinus ne tik nuteistojo asmenybės bruožus bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo padarytų nusikalstamų veikų kiekį, sunkumą bei pobūdį, nuteistojo asmenybę, taip pat atsižvelgiant į visuomenės interesą, atliktos bei likusios bausmės dalių santykį, teismui nebuvo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jau pasiekti, kad jau įgyvendinti bausmės individualizavimo, teisingumo ir proporcingumo principai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas ir bylos medžiaga patvirtintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog V. S. paleidus lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti šią nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p. kolegija
nutarė:
nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.