Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovei V. B., atsakovui E. B., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui E. B., institucijai teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė. Ieškovė paaiškino, jog su atsakovu susitaikyti nepavyko bei toliau su juo gyventi nesutinka, nes sutuoktinis savo veiksmais daro žalą vaikams, vengia sukurti tinkamą materialinę šeimos pusę, prieštarauja būsto įsigijimui ar daugiau aopmokamo darbo paieškoms. Iš dalies šeima iširo dar ir dėl tos priežasties, kad nepavyko suderinti vyro ir moters pareigų šeimoje. Nurodė, kad nesutampa jų požiūris į šeimą bei vertybes. Ieškovė yra įsitikinusi, jog tolesnis jų bendras gyvenimas yra neįmanomas. Šalys bendro šeimos ūkio nebeveda ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo teisme įvykusio posėdžio datos. Tėvo ryšys su vaikais yra nutrūkęs, nors ieškovė tikėjosi, kad su vaikais bendraus ir jais rūpinsis abu tėvai. Iki šiol vaikai gyvena su ja, jais rūpintis padeda motina ir broliai, nes atsakovas jiems skiria labai mažai lėšų, t. y. užmoka už darželį ir laikas nuo laiko, ypač prašant, nuperka jiems reikalingus daiktus. Teigė jog jokio turto santuokos metu neužgyveno. Prievolių tretiesiems asmenims ar kreditoriams ieškovė neturi. Nutraukus santuoką, prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja bei priteisti iš atsakovo prašomą nepilnamečiams įstatymu numatytą išlaikymą bei bylinėjimosi išlaidas.

Institucijos, ginančios vaikų teises, atstovė mano, jog santuoką tarp sutuoktinių reikėtų nutraukti, kadangi šalys yra apsisprendę bei niekas jų nebesieja. Šiuo atveju yra tikslinga nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, kuri tinkamai jais rūpinasi ir nepilnamečių tėvas tam neprieštarauja. Pastebėjo, kad vaiko tėvas šiek tiek yra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, bendravimo bei pakankamos materialinės paramos, nors nepilnamečiais privalo rūpintis abu tėvai. Nurodė, jog ieškovės reikalaujama suma pagal teismų praktiką yra gana maža, nes minimaliai kiekvienas iš tėvų vaikui turėtų skirti po 500 Lt. Nesuprantami atsakovo teiginiai, kad vaikams negali skirti lėšų, nes pats neturės pakankamai pragyvenimui. Tokius teiginius vertina kaip norą nusišalinti nuo tėvo pareigų. Palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog ieškovė V. B. (M.) ir atsakovas E. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 10). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) yra gimęs sūnus N. B. (b. l. 12), o (duomenys neskelbtini) – duktė A. B. (b. l. 13). Vaikų gimimo liudijimuose tėvu įrašytas E. B., o motina – V. B.. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas pagrindžia, kad santuokoje šalys nekilnojamojo registruotino turto nėra įgyję (b. l. 14-15, 29-30). VĮ „Regitra“ duomenimis šalys taip pat nėra įregistravę jokių transporto priemonių (b. l. 16-17, 27-28). Ieškovė nuomininko teisėmis gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena kartu su savo teta jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenimis šalys dirba ir gauna panašų darbo uždarbį (b. l. 19-26).

Byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog ieškovė pergyvena dėl vaikų ateities, o vaikų tėvui teikiant nereguliariai bei akivaizdžiai mažas pinigines sumas, visais įmanomais būdais - tėvų ir giminių pagalba, siekia kuo labiau jų poreikius patenkinti. Nesant pakankamai lėšų, ieškovės nerimas dėl nepilnamečių išlaikymo akivaizdus, nes iš atsakovo - vaikų tėvo, nėra tinkamo dėmesio ir stabilumo teikiant materialinę pagalbą. Nustatyta, kad šalims ėmus gyventi skyrium, atsakovas nesiekia pastovaus su vaikais bendravimo ir nedalyvauja vaikų auklėjime, o tik apsiriboja nepilnamečiams teikiama savo nuožiūra nereguliaria materialine parama. Be to, faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad šalys nesistengė išsaugoti šeimos.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). Šalys pripažino, jog santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Taigi, teigti, kad šalių šeima iširo tik dėl vieno iš suutuoktinių kaltės, nėra pagrindo. Faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad šalims teismo duotuoju laikotarpiu susitaikyti nepavyko, nes nė vienas nenusileidžia ir neina į jokias derybas. Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio nuo 2013 m. spalio 9 dienos ir šalys pačios pripažįsta, kad šeima faktiškai nuo to laiko yra iširusi, nebėra bendrų reikalų, o toliau būti santuokoje nėra prasmės, nes tai sukelia papildomus kiekvieno, kaip asmenybės, apsunkinimus.

Vadinasi, pagal esamus įrodymus, šalių paaiškinimus galima teigti, kad faktiškai šeima yra iširusi, šalys bendro šeimos ūkio nebeveda, negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra duomenų, kad pradės gyventi. Šalys nepateikė svarių įrodymų dėl šeimos nestabilumo, esant tik vieno iš sutuoktinių kaltei, todėl išanalizavus visapusiškai, objektyviai ir išsamiai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.60, 3.70 straipsniai). Ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – „B.“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovė nuo pat pirmos šeimos iširimo dienos puikiai rūpinosi nepilnamečiais vaikais, tinkamai gynė ir gina jų interesus, stengiasi jiems sukurti kuo puikesnes gyvenimo ir ugdymo sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, sutinkant jų tėvui – atsakovui, nustatytina su ieškove.

Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą. Kaip matyti, ieškovė nenustato jokių suvaržymų vaikų tėvui susitikti su sūnumi N. ir dukterimi A., bendrauti, dalyvauti jų auklėjime ar remti juos materialiai. Nustatyta, kad atsakovas nėra ligotas, jo žodžiais – dirba bei gauna pastovias minimalias pajamas. Vadinasi, jam esant darbingo amžiaus, ir nesant duomenų apie jo ligą, taigi esant veiksniam ir atsakingam savo kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo dirbti tiek, kad ne tik dabar, bet ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Kadangi abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis, todėl abu vienodai ir po santuokos nutraukimo privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).

Esant tokioms aplinkybėms, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą, nes tokį išlaikymą privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismo įsitikinimu, šiuo laikmečiu, išlaikymo dydis 500,00 Lt yra laikomas realiu ir pagrįstu bei yra pakankamas, kad būtų užtikrinamas vaiko minimalus vystymasis. Tačiau atsižvelgus į šalių paaiškinimus, jų pateiktus leistinus bei teismo išreikalautus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės prašymas priteisti iš vaikų tėvo kiekvienam nepilnamečiui kas mėnesį po 350 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės, šalims netekus galimybės gyventi kartu ir bendrai rūpintis vaikais, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (Civilinio kodekso 3.192, 3.196, 3.200 straipsniai).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tokiu būdu, išaiškintina šalims, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog šalys nesutaria dėl vaikų auklėjimo ar bendravimo su jais, todėl šie klausimai nagrinėjamoje byloje nesprendžiami (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Šalys bendrų kreditorių ir nekilnojamojo registruotino dalintino bendrasantuokinio turto neturi, todėl turtas tarp šalių nedalintinas (Civilinio kodekso 3.84, 3.89 straipsnis).

Ieškovė yra įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė, paduodant ieškinį buvo atleista, išieškoma iš atsakovo į valstybės biudžetą, t. y. žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo (700 Lt × 12 mėn. = 8400,00 Lt - 3 proc. = 252,00 Lt), priteistinas iš atsakovo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88, 93, 96 straipsniai, 98 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bei įvertinus tai, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos kiekvienai iš šalių. Be to, patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, šalims nepriteistinos, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tokie duomenys į bylą nebuvo pateikti (Civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniai, 98 straipsnio 1 dalis).

Svarbu paminėti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 258, 268, 269, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – B..

nustatyti nepilnamečių vaikų: sūnaus N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina V. B.;

priteisti iš E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), kas mėnesį nuo 2013-06-11 po 350,00 Lt (trys šimtai penkiasdešimt), šias lėšas indeksuojant, atsižvelgus į infliaciją, kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sūnaus N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės;

priteisti iš E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), kas mėnesį nuo 2013-06-11 po 350,00 Lt (trys šimtai penkiasdešimt), šias lėšas indeksuojant, atsižvelgus į infliaciją, kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dukters A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės;

paskirti uzufrukto teise V. B. nepilnamečiams vaikams teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo E. B. 252,00 Lt (du šimtai penkiasdešimt du Lt ir 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, nurodant įmokos kodą „5660“ ir paskirtį „žyminis mokestis“.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.