Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-16 · Byla Nr. ATP-999-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-16
Bylos Nr.
ATP-999-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05445-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
V. L.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-999-200/2013
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-05445-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 45.4.7.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2013 m. balandžio 4 d. nutarimas ir V. L. paskirta švelnesnė nuobauda – 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2013 m. balandžio 4 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą V. L. buvo nubaustas 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams už tai, kad jis, 2013 m. kovo 3 d. apie 21 val. Antakalnio g. (link Žirmūnų tilto) vairuodamas automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas nerodė posūkio signalo, kirto siaurą ištisinę liniją, nedavė kelio gretimoje juostoje važiavusiam automobiliui „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privertė jį staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas grėsmę eismo saugumui, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 p., 3 priedo 1.1 p., 88.2 p., 106 p.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 10 d. nutartimi V. L. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2013 m. balandžio 4 d. nutarimą, V. L. paskiriant 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį ir bylą nutraukti, nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik suinteresuoto, šališko asmens – liudytojo D. J. klaidingais parodymais, kurie neatitinka faktinių aplinkybių ir byloje esančių duomenų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad V. L. ir D. J. santykiai konfliktiški, kas nulemia išvadą, jog jis suinteresuotas apeliantą apkalbėti ir duoti neteisingus parodymus, nepagrįstai nevertino D. J. elgesio po apelianto padaryto pažeidimo. Aplinkybę apie konfliktiškus santykius patvirtino liudytoja G. J. bei pareigūnas A. S. tarnybiniame pranešime, kur nurodyta, jog buvo gautas pranešimas apie prie Katedros konfliktuojančius vairuotojus. Kitų pranešimų apie apelianto KET pažeidimus nebuvo gauta. Atsižvelgtina ir į tai, kad D. J. apie tariamus apelianto pažeidimus policijai pranešė ne iš karto po jų padarymo (20.50 val.), o tik po konfliktinės situacijos Katedros aikštėje (21.30 val.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo įrašas patvirtina faktą, jog troleibusą apeliantas aplenkė žiedinėje sankryžoje, kurio kelio ženklinimas leidžia persirikiuoti iš vienos juostos į kitą, taip pat, kad persirikiuojant buvo rodomas posūkio signalas. Tai, anot apelianto, leidžia daryti išvadą, kad jis nepažeidė KET reikalavimų. Liudytojo D. J. nurodytos aplinkybės prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims. Tiek vaizdo įraše užfiksuota, tiek ir teismas konstatavo, kad D. J. automobilis važiuoja antra juosta paskui apelianto vairuojamą automobilį, todėl D. J. nurodytos aplinkybės, kad neva jis būtų trenkęsis į apelianto automobilio vairuotojo dureles, o po to slystų į troleibusą, yra nelogiškos. Nėra objektyvių duomenų, kad D. J. būtų staigiai pakeitęs važiavimo kryptį. Priešingai, vaizdo įraše užfiksuota, kad D. J. automobilis įvažiuoja į žiedinę sankryžą ir priartėjusi prie V. L. vairuojamo automobilio važiuoja iš paskos nekeisdamas krypties. Apeliantas, prieš persirikiuodamas, anksčiau pradėjo rodyti posūkį, todėl tiek automobilio „VW“ vairuotojas, tiek ir kiti eismo dalyviai matė ir galėjo nuspėti jo manevrą. Be to, persirikiuoti nedraudė nei kelio ženklai, nei ženklinimas – toje vietoje nebuvo ištisinės siauros linijos.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados pakankamai argumentuotos, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. L. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, t. y. 2013 m. kovo 3 d. apie 21 val. vairuodamas automobilį, persirikiuodamas nerodė posūkio signalo, kirto siaurą ištisinę liniją, nedavė kelio gretimoje juostoje važiavusiam automobiliui, privertė jį stabdyti, keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas grėsmę eismo saugumui.

Nors apeliantas skunde teigia, kad jis nepažeidė KET reikalavimų, tačiau byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo V. L. kaltę padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto pateiktais deklaratyvaus pobūdžio argumentais, kad liudytojas D. J., duodamas parodymus, buvo suinteresuotas ir šališkas. Byloje nustatyta, kad prieš įvykį minėtas liudytojas V. L. nepažinojo, tarp jų konfliktas įvyko dėl apelianto veiksmų, t. y. sukeltos pavojingos situacijos kelyje, kas patvirtina išvadą, jog liudytojas neturėjo tikslo apkalbėti apelianto ar duoti klaidingus parodymus. Atvirkščiai, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, liudytojo D. J. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, nesikeitė, o be to, jie atitinka ir kitą bylos medžiagą, todėl jais nesiremti nėra pagrindo. Iš D. J. paaiškinimų, pateiktų raštu policijai, taip pat ir užfiksuotų tarnybiniame pranešime, ir iš teismui duotų jo parodymų matyti, kad V. L., iš pirmos juostos lenkdamas troleibusą, nors ten yra ištisinė juosta, persirikiavo be jokio posūkio signalo tiesiai prieš liudytojo vairuojamą automobilį, tokiu būdu sudarydamas pavojingą situaciją, t. y. privertė jį staigiai pasukti vairą į kairę, stabdyti. Tai, kad, apelianto teigimu, D. J. apie tariamus apelianto pažeidimus policijai pranešė ne iš karto po jų padarymo (20.50 val.), o tik po konfliktinės situacijos Katedros aikštėje (21.30 val.), V. L. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepaneigia.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo įrašas leidžia daryti išvadą, jog jis nepažeidė KET reikalavimų, tačiau toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nutarties išvada, kad vaizdo įrašas tik patvirtina liudytojo D. J. parodymus, o ne jiems prieštarauja, kaip teigia apeliantas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad įvažiavus į gatvę, vedančią ant Žirmūnų tilto, troleibusas važiuoja pirma eismo juosta, o tarp antroje juostoje važiuojančių V. L. ir D. J. vairuojamų automobilių yra labai mažas tarpas. Be to, V. L. kaltė patvirtinta ir byloje esančiu tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad apeliantas savo kaltę iš dalies pripažino, bei liudytojos G. J. parodymais, duotais skundą nagrinėjant apylinkės teisme, kad iš paskos važiavęs automobilis priartėjo labai greitai, todėl V. L. teko paspausti greičio pedalą, kad nuo jo nutoltų. Skundo argumentai, kad apeliantas, prieš persirikiuodamas, anksčiau pradėjo rodyti posūkį, todėl visi eismo dalyviai matė ir galėjo nuspėti jo manevrą, yra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas ir nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. L., 2013 m. kovo 3 d. apie 21 val. Antakalnio g. (link Žirmūnų tilto) vairuodamas automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas nerodė posūkio signalo, kirto siaurą ištisinę liniją, nedavė kelio gretimoje juostoje važiavusiam automobiliui „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privertė jį staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas grėsmę eismo saugumui, o tai atitinka ATPK 124² str. 1 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį.

Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarties apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Minėta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį nepakeistą ir V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė Ikasalienė