- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- AN2-665-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01214-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. A.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK
- Advokatai
- Vytautas Geležinis
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. atstovo advokato Vytauto Geležinio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 19 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. A. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu nubausta už tai, kad ji 2021 m. kovo 27 d. 18:30 val. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) laikotarpiu būdama viešoje uždaroje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, komercinio renginio „(duomenys neskelbtini)“ metu buvo trijų asmenų grupėje kartu su N. R. gim. (duomenys neskelbtini) m., K. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., nesilaikant Nutarimo Nr. 1226 2.1.5.1. punkto (viešose uždarose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis), 2.1.5.2. punkto (vyresni nei 6 metų asmenys, viešose vietose privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną) punktų, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais G. A. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, už ką asmeniui paskirta 500 Eur bauda.
2. G. A. ir jos atstovas advokatas nesutikdami su Institucijos 2021 m. gegužės 14 d. priimtu nutarimu jį apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydami šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą G. A. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi skundo netenkino, tačiau pašalino Institucijos nutarime nurodytą aplinkybę, kad G. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui G. A. atstovas advokatas prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį bei Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. A. atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skunde nurodoma, kad G. A. su muzikos grupe „(duomenys neskelbtini)“ buvo pakviesta dalyvauti audiovizualinių kūrinių filmavimuose - „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šie audiovizualiniai kūriniai, tai buvo televizijos ir internetinių laidų filmavimai, o ne komerciniai renginiai kaip teigė Institucija ir ką skundžiamame nutarime paliko ir apylinkės teismas. Pažymint tai, kad šiuose audiovizualiniuose- kūriniuose atliekant konkrečius vaidmenis G. A. vykdė savo darbines funkcijas laikydamasi sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų rekomendacijų. Negana to, visiškai buvo ignoruota ir tai, kad G. A. atvykus į šių audiovizualinių kūrinių filmavimą jai buvo padaryti COVID-19 testas ir tik gavus neigiamą atsakymą, ji buvo įleista į patalpas, kuriose vyko visas filmavimas, todėl Institucijos inkriminuojamas pažeidimas buvo padarytas turint neigiamą COVID-19 testo atsakymą.
4.2. Skunde pažymima, jog G. A. taip pat buvo nurodžiusi, kad patalpose visą laiką buvo su kauke ir laikėsi atstumo ir tik tuo metu, kai buvo filmuojamos laidos ar ji buvo su makiažu ir ėjo iš vienos vietos į kitą, t. y. kitą filmavimo vietą, grimerinę papildomam grimui, ji galėjo būti nufilmuota, kad yra be kaukės. Šią aplinkybę pažymėjo ir Kauno apylinkės teismas nurodydamas, kad G. A. laikėsi atstumo, o be to turėdama vandens buteliuką buvo be kaukės, kurį vėliau padėjo ir išėjo iš kamerų matomumo zonos. Darydamas šią išvadą teismas darė ginčytiną išvadą, kad G. A. veikiausiai ėjo iš filmavimo, o ne į filmavimą kaip nurodė pati G. A., ir būtent šios nepagrįstos išvados pagrindu Kauno apylinkės teismas nutarė, kad G. A. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą. Tačiau G. A., tuomet, kaip buvo užfiksuota vaizdo įraše ėjo į audiovizualinio kūrinio filmavimą, o ne ėjo iš jo, ir prieš tai atsigėrė-vandens, kad galėtų dainuoti ir kad nekristų jos balso tembras, tačiau Kauno apylinkės teismas nutartyje padarė savo išvadas, nors įrodymai esantys byloje ir deklaravo priešingas aplinkybes. Pažymint, kad įvykio dieną vyko dviejų audiovizualinių kūrinių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ filmavimas ir G. A. dalyvavo abiejuose šiuose kūriniuose, todėl ji ne tik, kad galėjo eiti iš vieno audiovizualinio kūrinio į kitą, bet būtent tai ir darė.
4.3. Skunde taip pat teigiama, kad G. A. vykdydama savo darbines funkcijas ir filmuodamasi audiovizualiniuose kūriniuose negalėjo numanyti ir suprasti, kad turint neigiamą COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) testo atsakymą bei laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gegužės 18 d. rekomendacijų „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių filmuojant“, galėjo sudaryti sąlygas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms ir tokiu būdu padaryti pažeidimą numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Todėl atstovo advokato teigimu, nagrinėjamu atveju G. A. veiksmuose nebuvo būtinojo administracinio nusižengimo požymio – subjektyviosios pusės. Pažymint, kad ir iš pačios G. A. parodymų yra akivaizdu, jog pastaroji neturėjo tyčios sudaryti sąlygas išplisti ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, kadangi turėjo neigiamą COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) testo atsakymą.
4.4. Skunde atkreipiamas dėmesį, kad byloje nėra duomenų kokiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė G. A. kaltė filmuojantis audiovizualiniuose kūriniuose ar į juos einant. Kadangi G. A. buvo nurodžiusi, jog ji laikėsi 2020 m. gegužės 18 d. rekomendacijos „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių filmuojant“, kurios numato, kad nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriai ar kitos priemonės) nenaudojamos, jei dėl darbo specifikos asmuo negali jų dėvėti, pvz. aktoriai, masinių scenų dalyviai, filmavimo scenų metu, jeigu asmenų kontaktas yra būtinas, tai turi būti apribotas laikas.
4.5. Skunde taip pat pabrėžiama, kad Kauno apylinkės teismas visiškai nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir G. A. atsakomybę taikė ne tos fotonuotraukos pagrindu pagal kurią jai buvo surašytas 2021 m. balandžio 1 d. protokolas. Tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Bei administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju G. A. atsakomybėn buvo patraukta ne pradinio protokolo pagrindu, o visiškai iš esmės pakeitus protokolą, t. y. pažeidimo padarymo laiką, aplinkybes, foto nuotraukas, kurių pagrindu buvo inkriminuotas pažeidimas, visiškai nevertinant tikrųjų bylos faktinių aplinkybių. Todėl pasak atstovo advokato G. A. buvo neįmanoma gintis nuo pareikšto kaltinimo, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas suformavo precedentą, kad tuo atveju, jeigu pagal vieną nuotrauką negalėjai padaryti pažeidimo, tai gal galėjai tai padaryti pagal kitą fotonuotrauką. Pažymint, kad apylinkės teismui neužtikrinus G. A. procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantijos, akivaizdu, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai, byloje netinkamai buvo įvertinti joje esantys įrodymai, ko pasėkoje buvo priimta neteisėta nutartis, kuri aukštesnės instancijos teismo turėtų būti panaikinta.
4.6. Skunde kartu nurodoma, kad kito procesinio sprendimo pagrindu pažeidimai dėl pačių audiovizualinių kūrinių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ filmavimų nustatyti nebuvo, todėl negali būti ir pačios G. A. kaltės dėl filmavimosi šiuose audiovizualiniuose kūriniuose.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Joana Gudelytė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. A. atstovo advokato Vytauto Geležinio apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Apeliaciniame skunde ginčijama tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo padaryta išvada dėl G. A. kaltės padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. G. A. atstovas advokatas skunde tvirtina, kad G. A. nagrinėjamu atveju vykdė savo darbines funkcijas ir turėdama neigiamą COVID-19 ligos testo atsakymą negalėjo numanyti ir suprasti, jog laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gegužės 18 d. rekomendacijų „Dėl COVID-19 ligos (koronavirulo infekcijos) valdymo priemonių filmuojant“, galėjo sudaryti sąlygas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, todėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje nepadarė.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei liudytojų parodymais, konstatuoja, jog G. A. nagrinėjamu atveju buvo patraukta atsakomybėn neįrodžius ir tinkamai neįvertinus pažeidimo padarymo subjektyviosios pusės.
8. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimo, sukėlusio pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padaryto karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo atsakomybėn pagal minėtą kodekso nuostatą būtina nustatyti, kokio teisės akto bei kokius konkrečius reikalavimus asmuo pažeidė.
9. Institucijos priimtame nutarime G. A. buvo inkriminuojami Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo Nr. 1226 (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2021 m. balandžio 8 d.) 2.1.5.1. ir 2.1.5.2. punktų pažeidimai, kurie numatė pareigą viešose uždarose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis <...>. Bei vyresniems nei 6 metų asmenims viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.
10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas savo sprendime pažymėjo, kad Vyriausybės nutarimo dėl karantino 2.1.5.2.3. punktas numatė, jog reikalavimas dėvėti veido kaukes galėjo būti netaikomas paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke bei nustatė, kad filmavimo metu taip pat buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gegužės 18 d. rekomendacijomis „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių filmuojant“ (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 5.3. punktas numatė, kad nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriai ar kitos priemonės) nenaudojamos, jei dėl darbo specifikos asmuo negali jų dėvėti, pvz. aktoriai, masinių scenų dalyviai, filmavimo scenų metu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju G. A. buvo užfiksuota nedėvinti veido kaukės ne filmavimo metu, t. y. ne atlikdama savo darbines funkcijas, o po nufilmuoto „Stop kadro“ eidama koridoriumi į persirengimo kambarį, kuriame turėjo laukti kito pasirodymo. Aukštesnio teismo vertinimu, apylinkės teismas per siaurai aiškino tiek Vyriausybės nutarimą, tiek ir renginio organizatoriaus duotus parodymus teisme. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog G. A. koridoriuje buvo užfiksuota 20.07 val., o vaizdo įraše iš „Raudonojo kilimo“, kuriame ir buvo filmuojamas apylinkės teismo nurodomas „Stop kadras“ ji buvo matoma nuo 19.54 val. iki 20.05 val., kuomet filmavimo patalpoje esantys asmenys išėjo be apsauginių veido kaukių į koridorių. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad koridoriuje didžioji dalis asmenų, t. y. renginio dalyvių taip pat stebimi be veido apsauginių kaukių, vaikštantys ir bendraujantys tarpusavyje. 20.07 val. koridoriumi pakankamai sparčiu žingsniu praeina N. R., G. A. ir K. K. į patalpas kurių vaizdo įraše nesimato. G. A. apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, jog po „Raudonojo kilimo“ grįžo į kambariuką, persirengė ir vėliau vėl keliavo į pasirodymus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. A. iš vieno pasirodymo ėjo į kitą, todėl nedėvėjo veido kaukės. Vandens buvo atsigėrusi dėl to, kad reikėjo dainuoti. Byloje nėra jokių duomenų, kada vyko kitas grupės pasirodymas, tačiau objektyvūs duomenys patvirtina tik tai, kad visos grupės dalyvės ėjo kartu ir, kad G. A. nešėsi vandens buteliuką, kurį padėjo koridoriuje. Šios nustatytos aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad po vieno filmavimo sekė kitas filmavimas. Taigi G. A. buvo scenos dalyvė, dalyvavo filmavimo scenų metu, o tai taip pat reiškia, jog ji tarp šių dviejų filmavimų turėjo išlaikyti savo išvaizdą, nesugadinti grimo. Iš liudytojo H. D. parodymų matyti, kad jis būdamas atsakingu asmeniu už renginio organizavimą, buvo dalyviams nurodęs, kad jie privalo vaikščiodami po patalpas dėvėti veido kaukes, kuomet nėra filmuojami, tačiau buvo išlygos tiems asmenims, kad filmavimo dalį, jeigu yra uždėtas grimas asmeniui, kuris eis į filmavimą, galėjo nedėvėti kaukės, ką jo teigimu nurodė ir rekomendacijos. Iš to seka, kad G. A. buvo nufilmuota tuo metu, kai buvo nugrimuota, bet turėjo eiti į kitą filmavimą ir ji pagrįstai tikėjosi, jog renginio organizatoriaus rekomendacijų ji nepažeidžia, nedėvėdama apsauginės veido kaukės. Kauno apylinkės teismas 2021m. spalio 28d. nutarimu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui H. D. administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 45 straipsnio 4 d. nutraukė.
11. Aukštesnysis teismas sutikdamas su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo sudėtis požymius G. A. veiksmuose, pažymi, jog kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Tuo tarpu, apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl teismo sprendime ji turi būti nustatyta, ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41-699/2018).
12. Apylinkės teisme apklausiamas liudytojas H. D., kuris yra direktorius įmonės, kuri buvo atsakinga už „(duomenys neskelbtini) muzikos apdovanojimų kūrybą ir išleidimą patvirtino, kad organizuojant transliaciją „(duomenys neskelbtini)“ buvo vadovaujamasi ne tik tuo metu galiojančiomis sveikatos apsaugos ministro filmavimo rekomendacijomis, tačiau kartu buvo pasitelktos ir papildomos apsaugos priemonės, tai yra testavimas. Taip buvo sukurtas vadinamas „burbulas“, kuomet pro vieną teritoriją įeinama, o išeinama pro kitą. Jei testo rezultatas neigiamas, asmeniui buvo išduodama apyrankė, leidžianti patekti į filmavimo patalpas pro kitą įėjimą.
13. Iš bylose esančių duomenų matyti, kad G. A. nusižengimo padarymo metu turėjo neigiamą COVID-19 testą, kuris jai buvo atliktas 2021 m. kovo 27 d. 16.47 val. (b. l. 27), prieš pat patenkant į audiovizualinių kūrinių filmavimosi vietą. Be to pagal rekomendacijas jai kaip scenos dalyvei tam tikrą laiko dalį buvo leidžiama nedėvėti veidą dengiančios kaukės, tiek dėl atlikto makiažo, tiek dėl tiesioginio darbo funkcijų atlikimo, kurios jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu dar nebuvo pasibaigę, o po tam tikro laiko tęsėsi, kadangi G. A. dar dalyvavo apdovanojimų teikime. Todėl aukštesnysis teismas įvertinęs šias aplinkybes daro išvadą, jog G. A. turėdama neigiamą COVID-19 testo atsakymą, bei vykdydama organizatoriaus rekomendacijas ir išlygas dėl grimo išsaugojimo, eidama koridoriumi nedėvėjo veidą dengiančios apsauginės kaukės ne dėl to jog siektų tyčia pažeisti Vyriausybės nutarimą, o tai darė dėl darbinių funkcijų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad G. A. veiksmuose nebuvo vieno būtinojo administracinio nusižengimo požymio – subjektyviosios pusės.
14. G. A. atstovas advokatas skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, taip užkirsdamas kelią G. A. gintis nuo pareikšto kaltinimo, dėl to, kad teismas vadovavosi ne administracinėje byloje esančia fotonuotrauka, o vaizdo įrašu, kurį pateikė Institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktais ir pateiktais duomenimis, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei imtis iniciatyvos, kad nustatyti neaiškumai bei trūkumai būtų pašalinti. Fotonuotrauka, kurios pagrindu buvo surašytas Institucijos protokolas bei priimtas nutarimas buvo papildyti vaizdo įrašu darytu įvykio vietoje, su kuriuo teismo posėdžio metu buvo supažindintas ir G. A. atstovas advokatas (b. l. 94-96). Skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje buvo patikslintas pažeidimo padarymo laikas, o rezoliucinėje dalyje pakeistas Institucijos nutarimas pašalinant jame nurodytą aplinkybę, kad G. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo 2.1.5.1 punkto reikalavimus, taigi kaltinimas buvo iš esmės susiaurintas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas privalėjo aiškiai įvardinti, kuri kaltinimo dalis liko ir kurios aplinkybės iš kaltinimo buvo pašalintos, o kurios aplinkybės buvo pakeistos. ANK 636 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nusižengimą atitinkanti kvalifikacija ar argumentai, kodėl padaryta veika nelaikytina administraciniu nusižengimu. Šiuo atveju apylinkės teismas nesivadovavo procesiniams dokumentams surašyti reglamentuotos tvarkos (ANK 636 straipsnis), nenurodė teismo nustatytų faktinių aplinkybių kas neabejotinai apsunkino apeliantės teisę į gynybą nuo jai pareikšto kaltinimo.
15. Apylinkės teismas iš Institucijos priimto nutarimo buvo pašalinęs aplinkybes, kad G. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1 punkto reikalavimus, kadangi kaip galima suprasti iš skundžiamos nutarties turinio ji šio pažeidimo nepadarė, nes išlaikė atstumą tarp šalia buvusių kitų asmenų. Iš esmės teismas pritaria šiai išvadai, kad G. A. nepadarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1 punkto reikalavimų pažeidimo, tačiau apylinkės teismas privalėjo pašalinti iš kaltinimo visas kaltinime nurodytas aplinkybes, kurios buvo inkriminuotos dėl šio reikalavimo nesilaikymo, tai yra, kad G. A. „buvo trijų asmenų grupėje kartu su N. R. gim. (duomenys neskelbtini) m., K. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., nesilaikant Nutarimo Nr. 1226 2.1.5.1. punkto (viešose uždarose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis)“. Be to teismas atmesdamas pareiškėjos atstovo advokato skundą, privalėjo pasisakyti, kad dalis skunde nurodytų argumentų pasitvirtino ir skundą privalėjo tenkinti iš dalies, bei pasisakyti ar tai kaip nors įtakojo paskirtos bausmės individualizavimo klausimus. Tačiau apylinkės teismas to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos nutarime nurodytų pažeidimų G. A. nepadarė, jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties būtinų požymių, todėl apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas naikintini, o G. A. pradėta administracinė teisena nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartį ir Kauno miesto Nemuno policijos komisariato tyrėjos A. K. 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną G. A.atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.