Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, teistas:

- 2013 m. sausio 25 d. byla nutraukta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu;

- 2013 m. vasario 20 d. byla nutraukta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu;

1) 2013 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.;

2) 2013 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 m. 9 mėn.;

3) 2015 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) 2015 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 25 dienoms, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

5) 2015 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

6) 2015 m. lapkričio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams; 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. pagrobė svetimą turtą, jis, nuo 2015 m. gruodžio 26 d. iki 2016 m. sausio 13 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš sekcijos kambaryje pagrobė auksinius, graviruotus gėlėmis, rombo formos kabančius auskarus, 200 eurų vertės, kolekciją iš penkių II pasaulinio karo ordinų po 20 eurų vertės, bendros 100 eurų vertės, iš balkono pagrobė „Hilti“ įrankių komplektą, susidedantį iš diskinio pjūklo, suktuko ir perforatoriaus, bendros 1500 eurų vertės, nuo stalo pagrobė auksinius su mėlynais ir baltais „Swarovski“ akmenukais G. V. auskarus 70 eurų vertės, tokiais savo veiksmais, iš buto pagrobė nukentėjusiajai E. V. priklausantį 1800 eurų vertės ir G. V. 70 eurų vertės turtą.

R. G. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo pas G. namie. G. pasiūlė parduoti kažką iš jos daiktų. Jis surado, kam daiktus parduoti. Iš karto pardavė auskarus, paskui pjūklą. G. pati tą „Makita“ pjūklą ir „Hilti“ suktuką nuvežė jo broliui. Paskui per porą dienų dar kažką pardavė. Jis G. pasiūlius visus nurodytus daiktus realizavo. Vienus auskarus jis pardavė iš karto, o dėl kitų nepamena. Suktuką G. nuvežė į Šalčininkus, kur gyveno jo brolis K.. Diskinį pjūklą jis pardavė prie namų kartu su G., kuri stovėjo prie „Maximos“ durų, o jis nuėjo už „Maximos“. Ordinų jis nepardavė, o atidavė žmogui, kuriam auskarus pardavė. Jis nenorėjo daryti problemų žmonėms, kuriems pardavė daiktus, todėl tyrimo metu sakė, kad atidavė žvejui.

Nukentėjusioji E. V. teisme parodė, kad jos vyras tuo metu dirbo Švedijoje, ji retkarčiais nuvažiuodavo šį aplankyti. Palikusi G. raktus susitarė, kad ši gyvens pas mamą, bet šunį ir katiną paliko namuose. G. buvo įpareigota gyvūnus prižiūrėti. Grįžusi po kelionės ji vakare pamatė, kad lentynose, kuriose laikė papuošalus, buvo viskas suversta. Pradėjo tvarkytis ir pamatė, kad dingo jos auskarai, vyro kolekciniai ordinai. Pradėjusi dairytis toliau po butą pastebėjo, kad nėra vyro įrankių. Ji iškvietė policiją. Tuo metu nežinojo, kur dukros auskarai. Auskarai buvo labai brangūs, nes močiutė padovanojo, G. juos saugojo. Ji įtarė, kas galėjo tai padaryti. Įtarė R., nes šis darė G. neigiamą įtaką. G. prašinėdavo pinigų, bet sau nieko neįsigydavo. G. negalėjo pasiūlyti parduoti, nes nieko neišmano apie darbo įrankius. G. apie jos auskarus nieko nežinojo, šie penki metai kaip buvo dėžutėje. Apie ordinus G., tikėtina, žinojo, kur šie laikomi. G. su R. pateikė versiją apie žvejus, kadangi G. buvo pasiryžusi už R. prisiimti visą kaltę. G. buvo R. įsimylėjusi ir turėjo vilčių. Jie buvo susitarę ir G. įkalbėta norėjo apsiimti kaltę. Po to jie išsiaiškino dirbant su psichologu, kad taip nebuvo, kai G. pradėjo suvokti R. manipuliacijų tikslus. G. pati tikrai nepasiūlė viso to daryti.

Liudytoja G. V. teisme parodė, kad R. iš jos buto pavogė daiktus. Mama išvyko, paliko ją prižiūrėti gyvūnus, paliko buto raktus. Ji eidavo kasdien į butą, vedžiodavo šunį. Buvo Nauji metai, su R. buvo bute. Kai ji grįžo namo, R. pasirodė su daiktais ir juos išnešė ir atidavė prie „Maximos“. R. paėmė instrumentus, auskarus. Apie ordinus ji nežinojo, jai mama pasakė, kad dingo ordinai. Ji klausė R., bet šis neigė. R. neprisipažino iki galo. Auskarai buvo jos ir mamos. R. paėmė auskarus ir kažkur pardavė. R. sakė, kad kažkur pridavė lombarde Pilaitėje draugui ar kažkam. Iš pradžių sakė, kad draugui, po to, kad draugas pridavė į lombardą. Tiksliai negali pasakyti dėl savo auskarų, bet šie lyg buvo paimti anksčiau. R. siūlė jai parduoti jos auskarus, bet ji nesutiko. Ji niekada nesutiktų. Laikė auskarus kambaryje ant stalo. R. turėjo juos matyti. Ji nežinojo, kur mama laikė savo auskarus. Ji žinojo, kad mama juos turi, bet auskarų kasdien nenešiojo. Tuo metu ji mylėjo R. Šis ja manipuliavo, gražiai kalbėjo. R. vartojo narkotikus, jai sakė, kad nustos, kad eis mokytis, dirbti. Po to R. grasindavo, yra ne kartą pakėlęs ranką prieš ją, grasino mamai, tėčiui. Ji apie tai bijojo pranešti, buvo pasimetusi. R. liepė pasakyti istoriją apie žveją, liepė sakyti, kad ji viską padarė, nes ji nebuvo teista. Tą dieną, kai mama grįžo, jie susitiko ar kalbėjo su R., ir šis jai liepė pasakoti istoriją apie žveją. Mama buvo išvykusi sutikti Naujus 2016 metus.

Kitų įrodymų vertinimui ir patikrinimui teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo S. K. tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 73).

Iš protokolo - pareiškimo matyti 2016 m. sausio 13 d. E. V. pranešimas, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. sausio 12 d., 22 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje įvykdyta vagystė. Įsibrovimo požymių nėra, patekta atrakinus raktu. Preleminariai pavogta auksiniai auskarai 1 pora 200 eurų vertės, 5 sovietų laikų ordinai 100 eurų vertės, Hilti įrankių komplektas 1500 eurų vertės, šiuo metu padaryta 1800 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 20 – 21).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta - butas, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (b. l. 25 - 26).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios E. V. pateiktas kompaktinis diskas su nuotraukomis ir įrašais, peržiūrėjus nuotraukas rastos nuotraukos, kuriose užfiksuotas R. G. su pavogtais įrankiais „Hilti“ (t. 1, b. l. 39 – 43, 44 - 46).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. G. pagrobė 1870 eurų vertės svetimą turtą. R. G. savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas, kad daiktus paėmė ir pardavė leidus G. V., tačiau tokius jos parodymus paneigė tiek nukentėjusioji E. V., tiek pati G. V.. Apklausta teisme E. V. parodė, kad pastebėjusi dingusius daiktus ji įtarė R. G., nes šis darė neigiamą įtaką jos dukrai G.. Jai G. iš pradžių pateikė versiją, kad pardavė daiktus žvejams, kadangi dukra buvo pasiryžusi už R. prisiimti visą kaltę. Po to dirbant su psichologu jie išsiaiškino, kad taip nebuvo. Apklausta liudytoja G. V. teisme parodė, kad visus daiktus iš buto pavogė R., kuris liepė jai pasakyti istoriją apie žveją, liepė prisiimti kaltę, nes ji nebuvo teista. Tokie nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai ne tik atitinka tarpusavyje, bet ir logiškai pateisinami įvertinant, kad nukentėjusioji rado lentynose netvarką, kad dukra G. brangino jai dovanotus močiutės auskarus ir nesutiko šių parduoti, apie ordinus ji nieko nežinojo. Nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai patvirtina apžiūros protokolai ir rastos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas R. G. su dingusiais įrankiais. Tokiu būdu teismas ištyręs įrodymų visumą ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertinęs surinktų įrodymų patikimumą, jų nuoseklumą ir logiškumą, galimus prieštaravimus, suformavo vidinį įsitikinimą, kuris jokiu būdu nėra išankstinis nusistatymas ar nuojauta, o tik įrodymais pagrįsta ir objektyvią tiesą atitinkanti išvada, leidžianti teismui pripažinti, kad daiktus be leidimo paėmė ir tokiu būdu juos pagrobė R. G., dėl ko jis vienintelis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Teismas tikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką keisdamas jį iš faktiškai nustatyto pagal nukentėjusiosios parašytą protokolą-pareiškimą nurodant, kad daiktai buvo pagrobti nuo 2015 m. gruodžio 26 d. iki 2016 m. sausio 13 d. Be to, teismas nustatė, kad vieni auskarai buvo dovanoti ir priklausė ne E. V., bet G. V., ką atitinkamai patikslina kaip nusikalstamos veikos faktinę aplinkybę.

R. G. norėdamas ir siekdamas nusikalstamų pasekmių, t. y. tiesiogine tyčia pagrobė svetimą turtą, kurio vertė nesiekia didelės vertės, dėl ko jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

R. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagrindo atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Tokiu būdu skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, R. G. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. R. G. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šią veiką jis įvykdė būdamas praeityje teistas 6 kartus, teistumui neišnykus, per jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. R. G. baustas administracine tvarka (b. l. 120 - 123), veikė savanaudiškais tikslais, yra nedirbantis, nesimoko. Tokios nustatytos aplinkybės, asmens polinkis nusikalsti, bausmės tikslų tinkamo įgyvendinimo tikslas verčia teismą R. G. skirti laisvės atėmimo bausmę, jos dydį atsižvelgus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas parenkant kaip artimą, bet mažesnį už sankcijos vidurkį.

Kita vertus, teismas įvertina tai, kad R. G. nusikalto būdamas nepilnamečiu, turimais duomenimis po to naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, privalo rūpintis žalos atlyginimu nukentėjusiajai, siekia įsidarbinti ir tapti naudingu visuomenei. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo atidedant bausmės vykdymą maksimaliam terminui ir skiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą su griežto turinio sąlygomis, kurios verstų kaltininką tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje.

E. V. tyrimo metu pareiškė 1870 € dydžio civilinį ieškinį (b. l. 34 - 35) dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažino kaltinamojo neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl 1870 € turtinės žalos, padaryta žala susijusi su R. G. nusikalstamais veiksmais, žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, tinkamai pagrįstas rinkos verte. Tokiu būdu teismas civilinį ieškinį tenkina, priteisdamas pagal nustatytas faktines aplinkybes žalą nukentėjusiajai E. V. ir jos nepilnametės dukters G. V. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, skirta 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, ir galutinę bausmę R. G. skirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti kaip atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį sulaikymo laiką 2017 m. rugpjūčio 29 d. (kaip vieną dieną) ir pagal 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį įskaitytą laiką (tris dienas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 str., 92 str. 1 d., 2 d. neatliktos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir R. G. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių ir:

- įpareigoti 4 (keturis) mėnesius dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse,

- įpareigoti 12 mėnesių kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu,

- uždrausti 12 mėnesių be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

- uždrausti 12 mėnesių vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 str. 3 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Iš R. G. priteisti turtinės žalos atlyginimą: 1800 € (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) E. V. naudai ir 70 € (septyniasdešimt eurų) G. V. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską palikti saugoti su bylos medžiaga (b. l. 38).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.