Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui – vyriausiam specialistui N. A., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenanti (duomenys neskelbtini) , dirbanti pagal individualios veiklos pažymą Nr. (18.51)L12-422, kaltinama padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, 173¹ straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, vykdydama individualią veiklą, nesudariusi darbo sutarties, parduotuvėje, adresu Vingio g. 14, Klaipėda, leido dirbti pardavėjos pareigose V. J., kuri dirbo nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 9 d.

Be to, ji neužtikrino, kad jos darbuotoja prekybos vietoje turėtų ir pirkėjams išrašytų prekių pirkimo – pardavimo kvitus, sąskaitas – faktūras, PVM sąskaitas – faktūras, t.y. 2012 m. birželio 9d. 14.05 val. prekybos vietoje, adresu Vingio g. 14, Klaipėda, darbuotoja V. J. klientui, pirkusiam prekių už 4,89 Lt, neišrašė apskaitos dokumento.

Tokiu būdu, R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintą Gyventojų besiverčiančių individualia veikla, išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus buhalterinės apskaitos taisyklių 9 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, t.y. jos vykdomoje individualioje veikloje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas šio kodekso 98 straipsnio 1dalyje.

Iš R. M. paaiškinimo matyti, kad 2012 m. birželio 9 d. pardavėja V. J. klientui neišrašė prekių pirkimo – pardavimo kvito, nes ji per klaidą išsivežė blankus ir nepaliko jų darbo vietoje. Darbo sutartį su V. J. ji nebuvo sudariusi, nes norėjo įsitikinti, kad ši tinka pardavėjos darbui. Iki darbo sutarties sudarymo V. J. dirbo birželio 4 dieną nuo 10 iki 17 val. ir birželio 9 dieną nuo 11 iki 15.30 val. Darbo sutartį su V. J. ji sudarė 2012-06-09 (b.l. 11).

Iš V. J. paaiškinimo matyti, kad 2012-06-09, dirbdama parduotuvėje, adresu Vingio g. 14, Klaipėda, klientams prekių pirkimo – pardavimo kvitų neišrašė, nes jų neturėjo. Pardavėja ji dirbo birželio 4 dieną nuo 10 iki 17 val. ir birželio 9 dieną nuo 11 iki 15.30 val. (b.l. 12).

Iš darbo sutarties matyti, kad darbo sutartis sudaryta 2012-06-09 su R. M., vykdančia individualią veiklą ir V. J., kuri priimta dirbti pardavėja sezoniniam lauko prekybos darbui (b.l. 13-14).

Motyvuojamoji dalis

Be R. M. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, operatyvaus patikrinimo pažyma, faktų fiksavimo pažyma bei kita administracinio teisės pažeidimo byloje esančia medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pažymėtina, jog norint darbdaviui išsiaiškinti ar darbuotojas tinkamas darbui, o darbuotojui – ar jis nori dirbti šį darbą, LR Darbo kodekso 105 straipsnyje yra numatyta galimybė, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu sulygti dėl išbandymo, todėl noras iš pradžių leisti padirbti, kad darbuotojas susipažintų su darbu, o darbdavys - su darbuotoju, negali būti pagrindu leisti dirbti asmeniui nesudarius su juo darbo sutarties. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, jog R. M. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje sudėtis, ir jai skirtina administracinė nuobauda.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad buvo padarytas buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimas.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakyme Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo 9 punkte numatyta, kad gyventojas, besiverčiantis individualia veikla privalo išrašyti ir išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams vieną iš minėtų taisyklių 8.1-8.4 punktuose nurodytų apskaitos dokumentų, t.y. arba prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą, arba sąskaitą faktūrą, arba PVM sąskaitą faktūrą, arba kasos aparato kvitą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. M., vykdydama individualią veiklą, prekybos vietoje adresu Vingio g. 14, Klaipėda, 2012 m. birželio 9 d. pirkėjams neišduodavo apskaitos dokumento. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 2 dalyje.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

R. M. padarė du administracinius teisės pažeidimus: vieną pažeidimą finansų ir apskaitos srityje, bei vieną darbo įstatymų pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. dirba, duomenų apie tai, kad ji būtų anksčiau teista ar bausta administracine tvarka, byloje nėra. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pažeidimu turtinė žala nebuvo padaryta.

R. M. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidėja padariusi pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, 173¹ straipsnio 2 dalyje, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai R. M. skirtina administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, 173¹ straipsnio 2 dalyje, sankcijose numatyta nuobauda – bauda. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog tikslinga pažeidėjai taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje paskirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali.

Apie nuobaudos paskyrimą R. M. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 33 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 173¹ straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsniu, 293 straipsniu,

nutarė:

R. M. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, 173¹ straipsnio 2 dalyje ir už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą;

-už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso173¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirti administracinę nuobaudą – 200 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, R. M. už šiuos pažeidimus skirti galutinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Nutarimui įsiteisėjus, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.