Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams 28 dienoms, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtą bausmę vadovaujantis BK 66 straipsniu R. Z. įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-08-08 iki 2015-11-30 įskaitytinai.

Iš R. Z. valstybei priteista 3,68 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d. grasino nužudyti A. B., o būtent: apie 19 val., prie nukentėjusiosios A. B. buto durų, esančių (duomenys neskelbtini), po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apie 21.15 val., policijos automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), išsakė nukentėjusiajai A. B. grasinančius žodžius, pasakydamas: „aš tave suka vis tiek patyliukais nudėsiu“, kuriuos nukentėjusioji A. B. suprato, kaip realų grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.

Teismo posėdyje nuteistojo R. Z. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė -atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas skunde ginčija jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

R. Z. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir trims mėnesiams. Apylinkės teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažino vienu trečdaliu iki 10 mėnesių. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant, t. y. prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir galutinę bausme paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams ir 28 dienoms.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo R. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos teismas taip pat, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino R. Z. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, tai, kad R. Z. 7 kartus teistas, nesunkų nusikaltimą padarė, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų, kur charakterizuojamas teigiamai, buvo gydytas stacionare dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, ūminės intoksikacijos, priklausomybės sindromo, tačiau narkologinėje įskaitoje neregistruotas, baustas administracine tvarka.

R. Z. iki tyčinio nusikaltimo – grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą padarymo dėl ko nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-03 nuosprendžiu buvo teistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, nusikalstamos veikos padarytos tos pačios nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-14 baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį vėl gi apelianto įvykdytų nusikalstamų veikų metu nukentėjo A. B.. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį dėl A. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir terorizavimo.

Naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu, R. Z. padarė praėjus vos 3 dienoms po lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Šios aplinkybės rodo jo polinkį nusikalsti ir tai, kad jis nedaro jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio. Kas akivaizdžiai rodo, kad ankstesnė bausmė nepasiekė tikslų nurodytų BK 41 straipsnyje.

Be to, teismas, paleisdamas nuteistąjį R. Z. lygtinai, buvo suteikęs galimybę pateisinti jam parodytą pasitikėjimą, tačiau, nepaisant teismo pastangų įtikinti R. Z. elgtis dorai ir nepriekaištingai, pakeisti savo gyvenimo būdą, nuteistasis ir toliau elgėsi nusikalstamai iš esmės pakartodamas ankstesnių nusikalstamų veikų pobūdį. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimus, sąmoningai nesilaiko įstatymų, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nerodo noro taisytis, keisti savo gyvenimo būdą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisingam bausmės individualizavimui reikšmingas ir pirmiau aptartas baudžiamosios bylos aplinkybes sprendžia, jog nuteistajam R. Z. už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė nėra per griežta. Bausmės rūšis ir trukmė parinkta teisingai, įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama, kai teismas nustato, jog veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo jo didesnį pavojingumą. Byloje esantys duomenys - asmens blaivumo testas, kuris buvo atliktas 2015-08-07 21 val. 54 min. patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. Z. buvo neblaivus - nustatytas 3,05 promilės neblaivumas (b. l. 94). Tai, kad apsvaigimo nuo alkoholio būsena iš esmės lėmė nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, neneigia ir pats R. Z., kuris pripažino, kad išgėrus alkoholio jam „susijaukė protas“, todėl ir nuėjo pas nukentėjusiąją aiškintis santykių, jai grasino. Todėl apelianto subjektyvi nuomonė, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėtų būti vertinama kaip liga, o ne atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra nepagrįsta. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs R. Z. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pagrįstai pripažino, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo sprendimas skirti laisvės atėmimo bausmę, kuri nežymiai viršija BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį, yra pagrįstas ir teisingas. Be to, nuteistajam buvo taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė 1/3 sumažinta.

Kolegija pažymi, kad nors apylinkės teismas R. Z. paskyrė teisingą bausmę, tačiau neteisingai nustatė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, bendrindamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirtą ir 1/3 sumažintą bausmę (laisvės atėmimą 10 mėnesių) su bausme, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendžiu, neteisingai nustatė 2014-04-30 nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 1 metus 2 mėnesius 28 dienas. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-28 nutarties (b. l. 65), kuria nuteistajam R. Z. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų, matyti, jog bausmės, skirtos 2014-04-30 nuosprendžiu, pradžia yra 2014-02-05, o bausmės pabaiga 2016-10-05, taip pat nutartyje nurodyta, kad R. Z. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dieną, t. y. 2015-07-07, buvo neatlikęs 1 metų 2 mėnesių 28 dienų bausmės. Be to, nustatyta, jog nuteistasis iš pataisos namų buvo paleistas tik 2015-08-05, todėl akivaizdu, jog bausmės, paskirtos pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendį, neatlikta dalis yra 1 metai 2 mėnesiai.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-01 nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu visa apimtimi, todėl yra keičiamas dėl neteisingai subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių subendrinimo:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį - vienerius metus du mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę R. Z. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.