Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė.

Teismas panaikino atsakovės UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, ribų paženklinimo-parodymo 2009-03-17 aktą.

Panaikino Kauno apskrities viršininko 2009-07-27 įsakymą Nr. 02-01-7824, kurio pagrindu buvo nustatyti žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, kadastro duomenys.

Nustatė ieškovėms priklausančio 0,0653 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 8, ribą su D. S. nuosavybės teise priklausančiu 0,0946 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, pagal 2011-09-05 parengtą VĮ Registrų centro žemės sklypo planą, nustatant šias ribų koordinates: taškas Nr. 1, kodas R, X-6082013,97, Y-496886,49; taškas Nr. 2, kodas R, X-6082021,33, Y-496888,66; taškas Nr. 3, kodas R, X-6082032,79, Y-496892,27; taškas Nr. 4, kodas R, X-6082043,39, Y-496895,53; taškas Nr. 5, kodas R, X-6082047,28, Y-496896,72; taškas Nr. 6, kodas R, X-6082050,06, Y-496897,58; taškas Nr. 7, kodas R, X-6082056,52, Y-496899,56; taškas Nr. 8, kodas R, X-6082059,41, Y-496900,45.

Iš atsakovės D. S. priteisė bylinėjimosi išlaidas: 2617 Lt ieškovei L. J., 299 Lt valstybei. 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi teismas ištaisė rašymo apsirikimą, bylinėjimosi išlaidas perskaičiavo ir priteisė iš atsakovių D. S. ir UAB ,,Geometra“ bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis ieškovėms ir valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0653 ha ploto žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) 8. Atsakovei priklauso šalia esantis 0,0946 ha ploto žemės sklypas Kaune, (duomenys neskelbtini) 10. Ieškovių žemės sklypo Servitutų g. 8 ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2002-01-10 pagal 1994 m. gruodžio mėn. vietinėje koordinačių sistemoje parengtą namų valdos žemės sklypo planą. Atsakovės žemės sklypo Servitutų g. 10 kadastro ribos kadastro žemėlapyje Lietuvos valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 pažymėtos 2009-08-06 pagal 2009 m. kovą parengtą UAB „Geometra“ planą. Šalims priklausantys gyvenamieji namai yra sublokuoti prie sklypų ribos, žemės sklypus skiria tvora. Šalių nesutarimas faktiškai kyla dėl jų sklypus jungiančios vienos kraštinės, nes 2011 m. ieškovei L. J. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, jog ieškovei priklausanti tvora patenka į atsakovei priklausantį žemės sklypą.

Teismo vertinimu, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pirmasis kadastro žemėlapyje 2002-08-22 ir 2007-12-20 buvo pažymėtas ieškovių žemės sklypas Kaune, (duomenys neskelbtini) 8. Atsakovės žemės sklypo Servitutų g. 10 kadastro ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos vėliau pagal UAB „Geometra“ 2009-08-06 parengtą planą. Atliekant atsakovės žemė sklypo kadastrinius matavimus, buvo transformuotos jos žemės sklypo vietinėje koordinačių sistemoje matuotų taškų koordinatės į koordinates LKS-94 koordinačių sistemoje, nepaisant to, kad gavosi paklaida ir Servitutų g. 10 riba kirto (duomenys neskelbtini) 8 pastatytą tvorą ir gyvenamąjį namą, atsakovės žemės sklypo ribos buvo priderintos prie 2002-01-10 VĮ Registrų centre įregistruotos gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 8 ribos. UAB „Geometra“ ir Nacionalinė žemės tarnyba pripažino, kad atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo padaryta klaida, kurią nurodyta pataisyti – suderinti ribos koordinates tarp žemės sklypų. UAB „Geometra“ atstovas pripažino, jog atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, riboženklių nestatė, tai patvirtina ir ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame nėra pažymėta, kad sklypo ribos būtų paženklintos, o atsakovės žemės sklypo koordinatės tiesiog priderintos prie jau įregistruoto gretimo žemės sklypo ribos, nors UAB „Geometra“ žemės sklypo plane pažymėjo tvorą, kuri kirto minėtą ribą. Teismo manymu, esant nustatytai aplinkybei, kad žemės sklypų riba nesutampa su pastatyta tvora, atliekant žemės sklypo paženklinimą turėjo būti kviečiami gretimo sklypo savininkai ir minėta riba tikslinama (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 26 p.), nes LR Vyriausybės nutarimo Nr. 534 „Dėl LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 20 p. imperatyviai numato, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas.

Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo matininkai 2011-01-26 atliko kontrolinius matavimus, patikslino koordinates ir 2011-03-21 rašte nurodė, jog su tašku 2NK sutampa ir tvoros pradžia. Medinė tvora, rekonstruota 2007 metais, atitinka sklypo ribą, nes užtverta per šulinio vidurį. Toliau medinė tvora iki gatvės atitinka žemės naudojimą, nes prie gatvės yra senas keturkampis betoninis stulpas. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas liudytoju VĮ Registrų centro inžinerinių tyrimų grupės vedėjas V. K., atlikęs ginčo žemės sklypų ribos taškų koordinačių patikslinimą, ir atsakovės pateiktos nuotraukos (b. l. 161–162, 2 t.), ir ieškovėms nuosavybės teise nuosavybės teise registruota ½ dalis šulinio (b. l. 13, 1 t.). Teismas pažymėjo, jog tai, kad sklypų riba nuo seno ėjo per vidurį šulinio, patvirtina ir byloje esantys Servitutų g. 10, t. y. atsakovės, namų valdos planai (b. l. 79, 90, 1 t.), nekilnojamojo turto Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, kadastro ir registro dokumentų bylos 1 tome esantis situacijos planas (b. l. 1), nekilnojamojo turto Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, kadastro ir registro dokumentų bylos 2 tome esantis gyvenamojo namo projektas (techn. apskaitos bylos lapas 13), namų valdos techninės apskaitos byloje (duomenys neskelbtini) 8, esantys situacijos planai (techn. apskaitos juodraštinės medžiagos lapai 3, 10, 28) ir pastatų rekonstrukcijos projektai (techn. apskaitos bylos lapai 44–45, 65), žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) 8, kadastro ir registro dokumentų bylos 2 tome esantis 2007 m. situacijos planas (b. l. 1, 23), 2010 m. situacijos planas (b. l. 53 ), taip pat 1993 m. žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) 8, ribų planas (b. l. 48, 1 t.), detaliojo plano ištrauka (b. l. 100, 2 t.). Teismas, nustatydamas tvoros buvimo vietą, vadovavosi atsakovės D. S. paaiškinimu, kad tvora nuo seno ėjo per vidurį šulinio, nuo 1985 m. žema tvora skyrė kaimynų žemės sklypus per vidurį šulinio (b. l. 210, 3 t.). Teismas įvertino NTR išrašo duomenų prieštaravimus apie tai, jog atsakovei nuosavybės teise įregistruotas visas šulinys (b. l. 16, 1 t.), nors kokiu pagrindu tai atlikta, NTR atstovai paaiškinti negalėjo. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011-03-21 rašto duomenimis, šulinys NTR registruotas abiem valdoms po ½ dalį (b. l. 15, 2 t.). Teismas akcentavo, jog nors dalis ieškovių tvoros statyta 2007 metais, tačiau ant seno betono pamato, kuris skyrė žemės sklypus ir ėjo per vidurį šulinio nuo senų laikų.

Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas nustatė, jog atlikdama žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, kadastrinius matavimus, UAB „Geometra“ padarė klaidą ir neteisingai nustatė ribą tarp šalims priklausančių žemės sklypų, todėl dalis ieškovėms priklausančio žemės sklypo pateko į atsakovės žemės sklypą ir dėl to žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 10 riba šiuo metu kerta ieškovių pastatytą tvorą ir gyvenamąjį namą. Klaida turi būti ištaisyta, atsižvelgiant į nuo seno nusistovėjusią šalių sklypus skiriančią ribą, kurią patvirtina seni techninių apskaitos bylų planai bei kiti įrodymai. Minėta klaida, teismo vertinimu, turi būti ištaisyta pagal ieškovių pateiktą žemės sklypo planą ir VĮ Registrų centro nustatytas patikslintas koordinates (b. l. 9, 1t.), panaikinant 2009-03-17 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą bei 2009-07-27 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-7827, kuris buvo priimtas UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų pagrindu. Teismas sprendė, jog pakeitus žemės sklypo koordinates, šalims priklausančių žemės sklypų plotas nesikeičia, nes esančios paklaidos nuodytos kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje (b. l. 51, 1 t.).

Teismas atmetė atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM argumentą, jog žemės sklypo ribų koordinačių keitimas turėjo būti atliekamas įstatymo nustatyta administracine tvarka, o ne kreipiantis į teismą, t. y. registro tvarkytojas turėjo kreiptis į žemėtvarkos skyrių, kuris įstatymo nustatyta tvarka turėtų priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašyti kadastro duomenų patikslinimo aktą ir jo pagrindu turėtų būti parengtas naujas žemės sklypo planas. Kilus ginčui, savininkas, remdamasis dispozityvumo principu, gali pasirinkti, kokiu būdu užtikrins savo nuosavybės gynimą nustatant sklypo ribas.

Teismas nesutiko su atsakovių prašymu ieškovių reikalavimui panaikinti 2009-07-27 Kauno apskrities viršininko įsakymą taikyti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.

Teismas nustatė, jog 2010-11-29 ieškovei surašius savavališkos statybos aktą, ji pirmiausia 2011-07-25 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (b. l. 34, 1 t.), kuri paaiškino, jog jau kreiptasi į UAB „Geometra“ ir VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypų planų patikslinimo (b. l. 35, 1 t.). VĮ Registrų centro Kauno filialas paruošė patikslintą žemės sklypo planą (b. l. 9, 48, 1t.), tačiau su šiais kadastriniais matavimais nustatyta riba nesutiko atsakovė, todėl 2011-08-22 ieškovių advokatė raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarybą dėl visų dokumentų išreikalavimo (b. l. 39, 1 t.), dokumentus 2011-08-31 gavo ieškovė (b. l. 40, 1 t.) ir 2011-09-12 pateikė ieškinį teismui, todėl teismas konstatavo, jog 1 mėnesio ieškinio senaties termino ieškovės nepraleido.

Teismas nurodė, kad patenkinus ieškinį ir patikslinus šalių žemės sklypus skiriančios ribos koordinates, ieškovių pastatyta tvora atitiks jų sklypo ribą, todėl priešieškinis atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimą visą ir esant galimybei apeliaciniam teismui priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, nesant procesinės galimybės perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Priešieškinio pagrįstumą paliko spręsti apeliacinio teismo nuožiūra.

Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė esminių aplinkybių, kurios yra teisiškai reikšmingos, svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, padarė materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, t. y. neatskleidė bylos esmės.

Teismas sprendimu nenuosekliai nagrinėjo ir aiškino teisės aktus, nenustatinėjo faktinių aplinkybių dėl rekonstruotos tvoros dalies, kuri, kaip nustatyta teismo posėdžio metu, atlikta 2007–2008 m., skiria atsakovės ir ieškovių žemės sklypo ribą (t. y. iki tvoros rekonstrukcijos stovėjo ant skiriamosios ribos) (b. l. 38, 102, 1 t.), todėl pagrįstai darytina išvada, kad po rekonstrukcijos pasikeitus konstrukcijų pločiui galimai pateko už žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) 8, skiriamosios ribos su atsakove.

Teismas netaikė CK 4.103 straipsnio nuostatų, nors ieškovės pastatą (tvorą) rekonstravo 2007–2008 m. ant savo ir atsakovės sklypo ribos neturėdamos tinkamai įforminto leidimo.

Teismas netaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1539) 15.5. papunkčio, LR Kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalies. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Kaune, (duomenys neskelbtini) 8, kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pradėti statyti 2007 m., statinių statusas – formuojamas, ieškovės be atsakovės sutikimo atliko ne tik tvoros rekonstrukciją, bet ir kitus statybos darbus, tačiau savo sklypo kadastrinių duomenų netikslino, kaip tai nustato Nuostatų 15.5 papunktis.

Teismas nevertino faktinės situacijos, kad kiemo statinys, t. y. tvora, buvo rekonstruota 2007–2008 m., todėl ieškovė turėjo atlikti jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą iki statinio teisinės registracijos arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.

Teismas netinkamai taikė Taisyklių 26 punktą, netinkamai vertino aplinkybę, kad skiriamoji žemės sklypo riba tarp ieškovių ir atsakovės buvo susieta su valstybiniu geodeziniu tinklu, ribos sutapo atlikus išankstinę patikrą kadastro duomenų bylos adresu: Kaunas, Servitutų g. 10. Šią faktinę aplinkybę patvirtina kadastro tvarkytojo suderinimo 2009-04-01 žyma ant žemės sklypo plano, adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) 10. Nacionalinė žemės tarnyba atliko minėto žemės sklypo plano patikrą ir suderino žemės sklypo planą 2009-07-14, tai patvirtina žymos, nurodytos minėtame plane, kaip nustatyta Nuostatų 114 punkte.

Teismas neteisingai taikė reikalavimą dėl paklaidos neleistinumo ribose ir nevertino aplinkybės, kad įregistruota ieškovių tvora yra ant skiriamosios ribos ir kad po rekonstrukcijos galėjo susiklostyti teisinė situacija, kad panaudojus kitas statybos medžiagas, rekonstruota tvora dėl savo konstrukcijos galimai pateko į gretimą žemės sklypą. Teismo sprendimas nustatant koordinates ne tik leidžia savavališko statinio pagrindu koordinuoti taškus, bet ir gali pažeisti viešą interesą, nes nėra duomenų, kad pagal nustatytas teismo sprendimu koordinates sklypų ribos nepersidengs ar neis greta su tiek atsakovės, tiek gretimų, besiribojančių sklypų atžvilgiu.

Teismas neatsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos atstovės pasisakymą, nevertino, kad byloje nėra duomenų, jog žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, kadastro duomenų negali pažymėti kadastro žemėlapyje kadastro tvarkytojas nepateikė išvados Nacionalinei žemės tarnybai, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama per teritorinį skyrių, negalėjo ir neteikė jokio sprendimo dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 8 ar (duomenys neskelbtini) 10 kadastro duomenis. Todėl teismas nepagrįstai Nacionalinės žemės tarnybos atsakymus į ieškovės raštus vertino kaip sprendimus, o VĮ Registrų centro specialistų koordinačių transformavimas sutapatintas su kadastro tvarkytojo išvadomis.

Teismas klaidingai vertino byloje esantį rašytinį įrodymą, t. y. 2010-11-19 Nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. 8SD-1091(l-2), kuriame nurodyta, kad galimai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 10 riba kerta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribą (b. l. 37, 1 t). Teismas neteisingai įvertino įrodymą, nes jame daromos prielaidos, galimybės, o ne konstatuojamas faktas, taip, kaip numatyta teisės aktuose, ir šio įrodymo negalima laikyti sprendimu pagal Nuostatų 125 punktą.

Teismas nevertino atsakovės UAB „Geometra“ atstovo teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus bei rašytinius įrodymus (b. l. 51, 1 t.), kurie patvirtina, kad rekonstruota tvora 2007–2008 m., kurios kadastriniai duomenys nebuvo nustatyti, ir kaip pripažino pati ieškovė teismo posėdžio metu, tvora stovi ant skiriamosios ribos, todėl rekonstravus tvorą stambesnėmis konstrukcijomis, jos dalis pateko už ieškovių žemės sklypo ribos, t. y. dalis pateko į (duomenys neskelbtini) 10 žemės sklypą, dėl ko ir buvo surašytas savavališkų statinių aktas, reikalavimas, apie tvoros konstrukcijos patekimą už ieškovės sklypo ribos patvirtinta ir UAB „Geometra“ topografinė nuotrauka.

Teismas neišsamiai ištyrė visas reikšmingas faktines aplinkybes, rėmėsi ir atkartojo ieškovių nenuoseklius teiginius bei nurodė aplinkybes, kuriomis ieškovės grindė savo ieškinio reikalavimus, dėl to pažeista CPK 178 straipsnio nuostata.

Teismas neišsamiai ištyrė aplinkybę, kuria ieškovės savo reikalavimą grindė dėl kiemo statinio-šulinio, kuris pagal ieškovų aiškinimą ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašą ½ d. kiemo statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos metai 1933–1989, yra ant skiriamosios ribos, ir pagal ginčijamus aktus yra pažeidžiamos valdymo teisės į daiktą, nes visas kiemo statinys, šulinys, patenka į atsakovės sklypą.

Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė D. S. neturi kitos 1/2 dalies kiemo statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, bei tai, kad atsakovės turimas kiemo statinys- šulinys, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos metai 1975, yra visiškai skirtingas nekilnojamojo turto objektas ir yra priklausinys visiškai kito pagrindinio statinio. Teismas, remdamasis tokiais ieškovės paaiškinimais, neįvertino galimybės, kad ieškovė 1/2 kiemo statinio-šulinio, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros dalinės nuosavybės teise gali valdyti su kitais bendraturčiais. Šulinys, kuris yra ant skiriamosios ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 8 ir 10, negali būti pagrindas nustatant žemės sklypo ribas, kadangi tokios faktinės aplinkybės nebuvo ištirtos ir įrodytos byloje, nes nėra patvirtinančių duomenų, kad 1/2 šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra tas pats nekilnojamojo turto objektas, kuris yra ant ieškovių ir atsakovės skiriamosios ribos, o ne atsakovės kiemo statinys-šulinys, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sukurtas statybos būdu 1975 metais. Byloje pateikti žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) 8, planai nevienodai nurodo kiemo statinio (šulinio) buvimo faktą, t. y. nėra pažymėti ieškovių žemės sklypo plane, kitame plane pažymėti ranka, ir nėra nustatyta, kokiu metu įvestas statinio žymėjimas į žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) 8, planą.

Teismas nustatė žemės sklypo skiriamosios ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 8 ir 10 koordinates pagal ieškovių pateiktą planą, tačiau nesikreipė į kadastro tvarkytoją, kad būtų patikrintos žemės sklypo ribos ir nustatyta, ar jos nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, bei racionalios žemėnaudos taip užtikrinant viešą interesą.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktą rašytinį įrodymą ir nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį dėl Kauno apskrities viršininko 2009-07-27 įsakymo Nr. 02-01-7824, kurio pagrindu buvo įregistruoti žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, kadastro duomenys. Viena iš ieškovių, L. J., apie ginčijamą įsakymą žinojo jau 2010-10-28, tai patvirtina Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateiktas 2010-10-28 prašymas Nr. 1-938. Ieškovės neprašė atnaujinti termino ieškiniui pateikti, ieškinio dalis dėl L. J. turėtų būti atmesta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso LR CK 1.131 str. 1 d. pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovės, veikdamos tinkamai ir atidžiai bei siekdamos panaikinti savo teisių pažeidimą, turėjo galimybę pradėti teisminį procesą nuo tada, kai galėjo tapti žinoma, t. y. nuo ne vėliau kaip 2009-03-13, kai ginčijamo sklypo riba buvo įregistruota VĮ Registrų centro duomenų sistemoje, bei pažymėti kadastro žemėlapyje kadastro tvarkytojo. Teismo posėdžio metu ieškovė L. J., būdama kitos bendraturtės anūkė, patvirtino, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių 2010-10-28 su prašymu Nr. 1-938, „<...> suderinti, ištaisyti koordinates su sklypu (duomenys neskelbtini) 10 (D. S.) <...>“, todėl kaip nustatyta bei remiantis LR CK 1.5 straipsniu, būtų protinga ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikyti nuo sužinojimo fakto, t. y. nuo 2010- 10-28, o ne priešingai, kaip nustatė Kauno apylinkės teismas 2013-05-15 ginčijamu sprendimu, – 2011-07-25.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių L. J. ir M. L. ieškinį atmesti, o atsakovės D. S. priešieškinį patenkinti: įpareigoti ieškoves M. L. bei L. J. savo sąskaita ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus, kertančius atsakovės D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), ribas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas LR CPK 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pirmosios instancijos teismas leido sau vertinti ir pasisakyti tik dėl dalies byloje surinktų įrodymų, o neįvertino rašytinių įrodymų, kuriuos pateikė atsakovė: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 2, 160–165, kadastro žemėlapio ištraukos (t. 1, b. l. 130), iš kurio matyti, kad žemėlapyje koordinačių taškai sutampa su kitais sklypais, statinių geodezinės nuotraukos ( t. 3 b. l. 51), situacijos schemos (t. 3, b. l. 52), kurią pats teismas atnaujinęs bylos nagrinėjimą įpareigojo pateikti atsakovę. Būtent aplinkybių konstatavimo protokolas, kadastro žemėlapio ištrauka, statinių geodezinė nuotrauka, situacijos schema paneigia teismo išvadų pagrįstumą. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo nuvažiuoti į vietą apžiūrėti, kad nustatant sklypo ribą pagal savavališkai pastatytą tvorą, dalis atsakovei priklausančio gyvenamojo namo patenka į ieškovės sklypą.

Pirmosios instancijos teismas nustatinėjo žemės sklypo ribą tarp gretutinių sklypų (duomenys neskelbtini) 8 ir (duomenys neskelbtini) 10 pagal ieškovių savavališkai pastatytą tvorą, o ne pagal tai, ar savavališkai pastatyta tvora yra toje vietoje, kurioje buvo sena tvora. Teismas nenustatinėjo šios svarbios esminės aplinkybės, dėl ko, manoma, neatskleidė bylos esmės ir pažeidė civiliniame procese įtvirtintą teisingumo principą. Nors atsiliepime į ieškinį ir buvo nurodyta, kad iš neteisės neatsiranda teisė, tačiau pirmosios instancijos teismas šių atsiliepimo argumentų, priimdamas sprendimą, neišnagrinėjo.

Teismas, nustatinėdamas faktinę sklypo ribą pagal savavališkai pastatytą tvorą, o ne pagal kapitalinės sienos, skiriančios gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) 10 bei (duomenys neskelbtini) 8, ribą, netinkamai pritaikė materialines teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kadangi nustačius žemės sklypo ribas taip, kaip reikalauja ieškovės (pagal neteisėtai pastatytą tvorą), apie 13 cm (129–116 cm) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 10, atsidurtų ieškovių žemės sklype.

Teismo išvada, kad žemės sklypo riba nustatytina pagal tvorą bei šulinį, padaryta netinkamai taikant ir aiškinant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą bei pažeidžiant teisės normas vertinant įrodymus, kadangi žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, nes nei šulinys, nei tvora nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojami daiktai, nes jie neturi atskirų unikalių numerių ir yra priskiriami prie kiemo statinių.

Teismo motyvai, kad „sklypo riba nustatytina pagal tvorą ir šulinį, kadangi tvora nuo seno ėjo per vidurį šulinio“, prieštarauja ieškovių namų valdos žemės sklypo ribų planui, kuris įregistruotas nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje 2002 m. rugpjūčio 22 d. ir kuriame šulinys ant sklypo ribos nėra nurodytas.

Teismo išvada, kad nors dalis ieškovių tvoros statyta 2007 metais, tačiau ant seno betono pamato, kuris skyrė žemės sklypus ir ėjo per vidurį šulinio nuo senų laikų, yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais, kadangi ieškovės nepateikė įrodymų, kad statyta ant senų pamatų, o priešingai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina šių išvadų nepagrįstumą. Teismas nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro 2011-09-05 ruoštu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 8 planu (t. l, b. l. 9), kadangi minėtas planas neatitinka plano, kuris įregistruotas Nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje.

Teismo išvada, kad sklypų ženklinimo aktas surašytas pažeidžiant materialines teises, nes nebuvo kviečiami gretimo sklypo savininkai ir minėta riba tikslinama (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 26 p.), yra nepagrįsta ir padaryta nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Teismo išvada, kad sklypo ribų ženklinimo aktas naikintinas, nes ženklinant sklypo ribas ieškovės nedalyvavo, padaryta nukrypus nuo suformuotos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi net ir laikyti, kad buvo pažeista teisės norma dėl ieškovių dalyvavimo surašant žemės sklypo ribų ženklinimo aktą, tai savaime nėra pagrindas minėtą aktą naikinti.

Teismo išvada, kad tiek UAB „Geometra“, tiek Nacionalinė žemės tarnyba pripažino, kad atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo padaryta klaida, yra nepagrįsta ir padaryta neįvertinus bylos įrodymų visumos, tai yra pažeidžiant LR CPK 185 straipsnio nuostatas, kadangi aptariamame UAB „Geometra“ rašte yra kalbama apie galimą koordinačių taškų neatitikimą, o ne apie faktą, jog galimai žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, riba kerta žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini) 8, pastatytą pastatą. Tiek ieškovė (2005–2007 m.), tiek atsakovė (1988 m.) rekonstravo gyvenamąjį namą, taigi dėl rekonstrukcijos galėjo pasikeisti pastato koordinatės. Tačiau nors šie argumentai ir buvo nurodyti atsiliepime į ieškinį, teismas šių argumentų neišnagrinėjo.

Teismas sieja žemės sklypo ribos aiškumą su galimai neteisėtais veiksmais ir ribos aiškumą daro priklausomą nuo neteisėtų veiksmų, pavyzdžiui, tvoros pastatymą gretimame kaimyno sklype. Ši teismo išvada padaryta nukrypus nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Be to, nors teismas ir nurodo, kad jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu, tačiau nagrinėdamas civilinę bylą šių aplinkybių nesiaiškino ir neištyrė, o sprendime apsiribojo tik formaliomis frazėmis. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

Teismas nenustatinėjo ir nepasisakė dėl atsakovių argumento, kad terminas skaičiuotinas nuo 2010-10-28, ką patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateiktas 2010-10-28 ieškovės raštas (t. 2, b. l. 13). Iš teismo sprendimo motyvų neaišku, nuo kokios datos pirmosios instancijos teismas skaičiuoja termino pareikšti reikalavimą dėl įsakymo panaikinimo eigos pradžią.

Teismas, spręsdamas, kad ieškovės nepraleido procesinio 1 mėnesio termino, nevertino tų faktinių aplinkybių, kad ieškovės, žinodamos apie priimtą sprendimą, kurio ginčijimui yra nustatytas 1 mėnesio terminas, jo neginčijo daugiau kaip pusę metų.

Teismas nepagrįstai neišnagrinėjo priešieškinio, kad ieškovės M. L. ir L. J. pažeidė atsakovės D. S. teises, trukdo atsakovei naudotis jai nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo dalimi. Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad žemėlapyje koordinačių taškai sutampa su kitais sklypais, todėl pakeitus žemės sklypo ribą pagal ieškovės savavališką tvorą, atsakovės žemės sklypas nepagrįstai sumažėjo.

Teismas sprendime pasisakė tik dėl ieškinio pagrįstumo, vertindamas tik dalį byloje esančių įrodymų, o ne įrodymų visumą. Teismas neišnagrinėjo esminių priešieškinio argumentų, kad dėl savavališkai pastatytos tvoros sumažėjos atsakovės žemės sklypas. Todėl teismas pažeidė LR CPK 270 straipsnio reikalavimus ir 265 straipsnio nuostatas.

Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas – LR CK 4.45 straipsnį, pagal kurio 1 dalį teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Šiuo atveju nebuvo pagrindo nustatinėti žemės sklypo ribas, kadangi šios sklypo ribos aiškios.

Teismas pažeidė procesinės teisės normas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimu priteisė bylinėjimosi išlaidas iš vienos atsakovės D. S., o 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisė bylinėjimosi išlaidas iš D. S. ir UAB „Geometra“ lygiomis dalimis. Tačiau nei sprendime, nei nutartyje teismas nenurodė, kodėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš trečiosios atsakovės – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Todėl teismas, išskirdamas vieną iš atsakovių, pažeidė LR CPK 93 str. nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo, kuris ištaisius rašymo apsirikimą buvo pakeistas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi, dalį, kurioje buvo panaikinti: UAB „Geometra“ parengtas žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, ribų paženklinimo-parodymo aktas ir 2009-07-27 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02- 01-7824, kurio pagrindu buvo nustatyti žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, kadastro duomenys, taip pat dalį, kurioje buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės UAB „Geometra“ ieškovės ir valstybės naudai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai priteisti iš ieškovių.

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje konstatuodamas tam tikras aplinkybes kaip įrodytas, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias Civilinio proceso kodekso nuostatas (CPK 12, 176, 185 str.), ir dėl šių pažeidimų byla buvo išspręsta netinkamai.

Dėl žemės sklypų plotų (ne)pasikeitimo.

Teismo minimas parengtas ir patvirtintas žemės sklypo planas (b. l. 43, t. 3) yra tik nepatvirtintas žemės sklypo plano projektas, kuris buvo parengtas tam, kad paaiškintų atsakovei D. S., kaip turėtų būti keičiamos ir kitos žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, ribos, jei būtų keičiama riba pagal ieškovės reikalavimus.

Parengtame projekte su naujomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 10 ribomis įlendama į S. gatvės zoną, keičiama viso kvartalo žemės sklypų gatvės pusėje suformuota riba. Todėl manoma, kad iš to žemės sklypo plano projekto teismas negalėjo daryti išvados, jog ištaisius padarytas matavimo klaidas, žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, plotas nesikeičia.

Teismo nurodytoje žemės sklypo kontrolinėje nuotraukoje (b. l. 51, 1 t.) išvis nėra minimas nors vieno žemės sklypo plotas. Joje yra nurodyti tik atstumai nuo žemės sklypo ribos iki tvoros krašto. Taigi šis įrodymas taip pat nepatvirtina, jog žemės sklypo plotas nesikeis.

Teismas galėjo padaryti tik priešingą išvadą, kad pakeitus žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, ribą pagal ieškovių reikalavimą (t. y. ją perkėlus į šiuo metu atsakovei priklausančio žemės sklypo pusę), žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 10, plotas sumažės, jei nebus pakeistos kitos žemės sklypo ribos. O įrodymų, jog atitinkamai gali būti keičiamos ir kitos žemės sklypo ribos, byloje nėra.

Teismas, skundžiamu sprendimu nustatydamas ieškovėms priklausančio žemės sklypo koordinates, skirtingai nei VĮ Registrų centras, šio taško (besiribojančio su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) 4A, Kaunas) koordinatės nepakeitė, todėl šiuo metu pagal teismo sprendimą faktiškai ieškovėms priklausančio sklypo plotas padidėjo.

Teismas, konstatuodamas, kad pakeitus ribą pagal ieškovių pageidavimą, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 10 plotas nesikeis, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, tuo pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Aplinkybę, ar plotas nepasikeis (nes tik tokiu atveju galėjo būti tenkintas ieškinys neginčijus sandorių, kurių pagrindu įgijo žemės sklypą atsakovė D. S.), įrodyti turėjo būtent ieškovės, o jos to neįrodė.

Teismas nevisiškai tiksliai nurodo tam tikras aplinkybes, taip iškraipydamas kai kuriuose įrodymuose esančius faktus, Nacionalinės žemės tarnybos rašte nekalbama apie jokią klaidą, taip pat nėra įpareigojimo parengti tinkamus planus. Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi UAB „Geometra“ pateiktus duomenis, nustatė, kad tvora patenka į atsakovės D. S. žemės sklypą, todėl ši tarnyba, norėdama išspręsti ginčą taikiai, prašė (bet neįpareigojo, skirtingai, nei nurodė teismas) parengti pataisytus planus, taip pat neprašė ištaisyti klaidos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad transformuojant gavosi paklaida.

Šiuo atveju nei vienas, nei kitas iš ieškovei priklausančių žemės sklypo taškų, išskyrus du taškus su ieškove, nėra pasislinkę, o tai leidžia teigti, kad jokios paklaidos atliekant VĮ Registrų centro koordinačių transformaciją iš vietinės į naująją nebuvo gauta. O tam, kad išlaikytų nepakitusį žemės sklypo plotą, VĮ Registrų centras papildomai pakeitė dar vieną tašką, ne UAB „Geometra“.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Geometra“ pažeidė teisės aktų reikalavimus

Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Geometra“, atlikdama kadastrinius matavimus, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Atliekant kadastrinius matavimus dalyje, kurioje žemės sklypas ribojosi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, taip pat buvo atlikti matavimai, ir pažymėtina, kad atitinkamai nustatyti taškai sutapo su jau anksčiau įregistruoto žemės sklypo taškų koordinatėmis, kurie sutapo su esamais dirbtiniais objektais, t. y. su namo siena ir su tvoros stulpu.

Remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau Taisyklės), patvirtintų 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 29.4 punktu, riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su natūraliais arba dirbtiniais objektais (pastato siena, medžių eile ir t. t.). Todėl remiantis Taisyklių 26 punktu, o taip pat ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1 punktu, ieškovės į atsakovės žemės sklypo paženklinimą nebuvo kviečiamos, kadangi ieškovių žemės sklypas buvo išmatuotas geodeziniais prietaisais, riba sutapo, riboženklių atstatinėti nereikėjo.

Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą, kuris numato, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).

Tvora yra priskiriama prie inžinerinių statinių, todėl ir atitinkami kadastro nuostatų 20 punkto reikalavimai nedraudė žemės sklypo ribai kirsti atitinkamą statinį.

Teismas perkeldamas tik vieną žemės sklypo ribą faktiškai padidino ieškovėms priklausantį žemės sklypą nesant tam jokio įstatyminio pagrindo.

Teismas nustatė ieškovių žemės sklypo ribas pagal VĮ Registrų centro darbuotojų parengtą planą. Tačiau VĮ Registrų centras rengdamas planą pakeitė ne tik su (duomenys neskelbtini) 10 besiribojančią ribą, bet ir su (duomenys neskelbtini) 4A besiribojančią ribą. O teismas, nustatydamas ieškovėms priklausančio žemės sklypo ribą, pakeitė tik vieną VĮ Registrų centro pakeistą ribą, o kitos nepakeitė, taip faktiškai padidindamas ieškovei priklausančio žemės sklypo plotą.

Teismas turėjo sprendimu nustatyti visus VĮ Registrų centro naujai nustatytus ieškovėms priklausančio žemės sklypo taškus, tačiau pakeitė tik vieną ribą, todėl faktiškai ieškovėms priklausančio žemės sklypo plotas tapo didesnis, nors plotui padidinti nebuvo jokio įstatyminio pagrindo.

VĮ Registrų centras rengdamas planą keitė koordinates, kurių nepakeitė teismas, taip padidindamas ieškovėms žemės sklypo plotą, patvirtina VĮ Registrų centro parengto plano, pagal kurį teismas nustatė ieškovėms priklausančio žemės sklypo ribą su atsakovės sklypu (b. l. 9, l t.). 13 taško, kuris ribojasi su žemės sklypu Kaune, (duomenys neskelbtini) 4A, koordinatės turėtų būti X- 6082010,62 ir Y-496900,33. O šiuo metu šio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto taško koordinatės yra X-6082010,29 ir Y-496900,41. Įregistruoto taško koordinatės atsispindi byloje, esančioje Kadastro žemėlapio ištraukoje (b. l. 139, 2 t.).

Dėl to, jog teismas pakeitė ieškovėms priklausančio žemės sklypo ribos dalį, kurioje sklypas ribojasi su atsakovės D. S. sklypu, ir nepakeitė kitoje VĮ Registrų centrui atlikus matavimus pakeistoje dalyje, ieškovėms priklausančio žemės sklypo plotas padidėjo, taip pat pakito konfigūracija.

Šiuo konkrečiu atveju teismui tenkinus ieškovių ieškinį, visiškai nepagrįstai buvo padidintas ieškovėms priklausančio žemės sklypo plotas ir sumažintas atsakovei D. S. priklausančio žemės sklypo plotas, nors nebuvo ginčijamos sutartys, kuriomis tiek ieškovės, tiek ir atsakovė įgijo savo žemės sklypus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo ir nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl ko sprendimas taip pat turėtų būti panaikintas.

Tenkinus atsakovės UAB „Geometra“ apeliacinį skundą ir atmetus ieškovės ieškinį, atitinkamai turėtų būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

Prisidėjimą prie apeliacinių skundų grindžia tais pačiais pagrindais, kurie nurodyti apeliaciniuose skunduose, bei Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniame skunde šioje civilinėje byloje nurodytais argumentais ir motyvais.

Žemesnės instancijos teismas

Tarp ieškovių ir atsakovės D. S. susiklostė tokia situacija, kai buvo aiškiai neteisingai nustatyta žemės sklypo riba tarp ieškovėms ir atsakovei D. S. priklausančių žemės sklypų, dėl ko ieškovių naudojamos žemės sklypo ruoželis nuo gyvenamojo namo dalies įtraukta ir įregistruota į atsakovei D. S. priklausantį žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini) 10. Tokia situacija yra negalima ir neleistina, todėl teismas visiškai pagrįstai sprendimu atstatė teisingumą ir pašalino padarytą klaidą.

Teismas teisingai nurodė sprendime, kad ieškovėms nuosavybės teise yra registruota 1/2 dalis šulinio. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos ir teisingos išvados, kad dalis ieškovių tvoros statyta 2007 metais, tačiau ant seno betono pamato, kuris skyrė žemės sklypus ir ėjo per vidurį šulinio nuo senų laikų. Todėl nepagrįsti ir paneigti paminėtais argumentais apeliacinio skundo autorės argumentai, kad teismas nesiaiškino, ar naujai pastatyta tvora yra toje vietoje, kurioje buvo sena tvora.

Priešingai apeliantės teiginiams, teismas turėjo jam suteiktą teisę nustatyti sklypų ribas pagal visus civilinės bylos įrodymus. Šiuo atveju žemės sklypo riba nustatyta atsižvelgiant į eilę aplinkybių: faktinį sklypo naudojimąsi, gyvenamojo namo kapitalinę sieną, statinius – šulinį ir tvorą, šalių elgesį, ir tai visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą praktiką. Jokių ginčų dėl žemės sklypo ribos iki šio ieškinio nebuvo. Abiejų valdų savininkai gerai žinojo jų naudojamas ir priklausančias žemės sklypo ribas ir buvo nusistovėjusi aiški faktinė žemės sklypus skirianti riba.

Antstolės N. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu negali nei patvirtinti, nei paneigti nurodomų protokole aplinkybių apie tai, kad tariamai neteisėtai pastatyta tvora kerta žemės sklype ((duomenys neskelbtini) 10) esantį gyvenamąjį namą, nes antstolė neturi nei kvalifikacijos, nei teisės nustatyti žemės sklypų ar statinių koordinates, pagal kurias sprendžiami analogiški ginčai. Taigi minimas protokolas iš viso negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, kadangi iš protokolo netgi neaišku, ką jis patvirtina. Atlikus skaičiavimus pagal teisingas koordinates, tokia situacija, kaip nurodo apeliantė, yra neįmanoma.

Žemesnės instancijos teismas

Transformuojant ieškovėms priklausančio žemės sklypo koordinates buvo padaryta klaida, tačiau šios koordinatės buvo ištaisytos, tai patvirtina žemės sklypo planas (l t., b. 1. 42). Atliekant apeliantės žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo padaryta klaida, sklypo riba kirto ne tik tvorą, tačiau ir gyvenamąjį namą, dėl ko šioms aplinkybėms patikslinti buvo reikalinga kviesti gretimo žemės sklypo savininkus, o to UAB „Geometra“, pažeisdama teisės aktus, neatliko.

Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal ieškovių pateiktą planą nustačius sklypų ribas sumažėjo apeliantės žemės sklypas, kadangi tokio argumento nepatvirtina nei vienas civilinės bylos įrodymas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas priėjo prie pagrįstos ir rašytiniais įrodymais patvirtintos išvados, jog atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo transformuotos jos žemė sklypo vietinėje koordinačių sistemoje matuotų taškų koordinatės į koordinates LKS-94 koordinačių sistemoje, jo ribos buvo priderintos prie 2002-01-10 VĮ Registrų centre įregistruotos gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 8 ribos, nepaisant to, kad gavosi paklaida, ir (duomenys neskelbtini) 10 riba kirto (duomenys neskelbtini) 8 pastatytą tvorą ir gyvenamąjį namą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas priėjo prie pagrįstos ir rašytiniais įrodymais patvirtintos išvados, jog atliekant atsakovės žemė sklypo kadastrinius matavimus, buvo transformuotos jos žemė sklypo vietinėje koordinačių sistemoje matuotų taškų koordinatės į koordinates LKS-94 koordinačių sistemoje, jo ribos buvo priderintos prie 2002-01-10 VĮ Registrų centre įregistruotos gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 8 ribos, nepaisant to, kad gavosi paklaida ir (duomenys neskelbtini) 10 riba kirto (duomenys neskelbtini) 8 pastatytą tvorą ir gyvenamąjį namą.

Dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netaikė CK 4.103 straipsnio nuostatų, nors ieškovė pastatą (tvorą) rekonstravo 2007–2008 m. ant savo ir atsakovės sklypo ribos neturėdama tinkamai įforminto leidimo, kadangi šios civilinės bylos dalykas buvo ne savavališkos statybos padarinių šalinimas ar statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių nustatymas, o žemės sklypo ribų nustatymas (CK 4.45 str.), dėl ko teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti CK 4.103 straipsnio, o skundo argumentai nesuprantami.