Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-11-20 · Civilinė byla Nr. 2S-656-71/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-20
Bylos Nr.
2S-656-71/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
G. B., E. B., Žemės
Trečiasis asmuo
Pakruojo rajono notarų biurui

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2S-656-71/2012

Teisėja R. Razumienė Procesinio sprendimo kategorija 110.,122.4

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Regina Agota Gutauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, pagal kurią buvo panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemones civilinėje byloje Nr.2²-438/1999 pagal ieškovo V. B. pareikštą ieškinį atsakovams G. B., E. B. ir Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filialui bei trečiajam asmeniui Pakruojo rajono notarų biurui dėl sutuoktinių turto dalybų sutarties, pasirašytos 1998-11-03 tarp G. B. ir E. B. pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai E. B. ir G. B. su pareiškimu (109 b. l.) kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą ir prašė panaikinti areštą namų valdai civilinėje byloje Nr. 2² -438/1999 ir nurodė, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistos iš atsakovų teismo bylinėjimosi išlaidos yra įvykdytas, todėl nebėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (122 – 123 b. l.) pareiškėjų E. B. ir G. B. pareiškimą tenkino. Panaikino areštą E. B. vardu registruotam nekilnojamam turtui: gyvenamajam namui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), viralinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems(duomenys neskelbtini), ir kilnojamam turtui, priklausančiam pareiškėjams E. B. ir G. B., gyvenantiems(duomenys neskelbtini), areštuotiems Pakruojo rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 13 dienos nutartimi ir teismo antstolių kontoros prie Pakruojo rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 13 dienos turto arešto aktu, rašto Nr.13 civilinėje byloje Nr. 2²-438/1999 m. Teismas nurodė, kad pareiškėjams E. B. ir G. B., įvykdžius teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2²-438/1999 m., laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 dienos nutartį civilinėje byloje Nr. 2²-438/1999 (128 – 129 b. l.) ir nurodė, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 1999-10-13 nutartimi buvo areštuotas atsakovų E. ir G. B. turtas, ieškinio užtikrinimui civilinėje byloje Nr. 2²-474/1998. Apeliantas nurodė, kad sprendimas šioje byloje dėl skolos 62554,80 Lt išieškojimo apelianto naudai nėra įvykdytas ir iki šiol apeliantui nėra sumokėta daugiau nei 33500,00 Lt. Nurodo, kad atsakovai ilgą laiką nerodo iniciatyvos grąžinti apeliantui skolą, mano jog panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, skolos išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą vadovaujantis LR CPK 318 str. negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Apelianto V. B. atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių, yra pagrįsta ir teisėta.

Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (LR CPK 144 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą sprendė civilinėje byloje Nr. 2² -438 pagal ieškovo V. B. pareikštą ieškinį atsakovams G. B., E. B., žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Šiaulių filialui ir trečiajam asmeniui Pakruojo rajono notaro biuro notarei N. D. dėl sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, sprendžia, ar šioje byloje Nr. 2²-438/1999 priimtas sprendimas yra įvykdytas. Pakruojo rajono apylinkės teismas 1999-11-30 sprendimu (53 –54 b. l.) ieškovo V. B. ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu V. B. (56 – 57 b. l.) kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismas 1999-11-30 sprendimo panaikinimo ir Šiaulių apygardos teismas 2000-01-17 sprendimu (71 – 73 b. l.) Pakruojo rajono apylinkės teismo 1999-11-30 sprendimą panaikino ir byloje priėmė naują sprendimą – sutuoktinių turto dalybų sutartį, sudarytą 1998 m. lapkričio 3 d. tarp G. B. ir E. B. dalyje dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pasidalinimo pripažino negaliojančia nuo sandorio sudarymo momento ir šalis grąžino į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Ieškinio dalį dėl įpareigojimo panaikinti pastatų teisinę registraciją atmetė. Priteisė iš atsakovų G. B. ir E. B. po 1390,31 Lt teismo išlaidų ieškovui V. B. ir po 10,25 Lt teismo išlaidų valstybei. G. B. ir E. B. kasaciniu skundu (76 – 78 b. l.) kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2000-01-17 sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. balandžio 5 dienos nutartimi (91 – 93 b. l.) Šiaulių apygardos teismo 2000 m. sausio 17 dienos sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, jog nutartis neskundžiama ir galutinė, įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Šioje byloje Pakruojo rajono apylinkės teismas 1999 m. spalio 13 dienos nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir buvo areštuotas atsakovės E. B. vardu registruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini)ir kitas nekilnojamasis turtas, priklausantis E. B. ir G. B. (17, b.l. ).

Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Antstolis įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą (LR CPK 150 str. 3 d.).

Byloje pateikti įvykdyti vykdomieji raštai (96 – 99,108 b. l.), bei antstolės Z. P. 2008-11-13 patvarkymas Nr. 0145/07/00102 apie vykdomosios bylos pilną įvykdymą ( 107 b. l.). Apeliacinis teismas daro išvada, kad civilinėje byloje Nr. 2²-438/1999 priimtas teismo sprendimas yra įvykdytas ir išnyko priežastys, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai, pagrįstai ir teisingai 2012 m. rugpjūčio 7 dienos nutartimi panaikino atsakovų turtui taikytą areštą.

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir tinkamai taikė procesinės teisės normas ir apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 dienos nutartį nėra įstatyminio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 dienos nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. 2²-438/1999 iš atsakovų G. B. ir E. B. apelianto minima skola nebuvo priteista.

Atkreiptinas apelianto V. B. dėmesys į tai, kad jo prašymas panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 dienos nutartį su jo minima byla dėl skolos išieškojimo iš G. B. nėra susijusi.

Byloje yra pateiktas Pakruojo rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 17 dienos sprendimo išrašas civilinėje byloje Nr. 2²-474/1998 iš kurio matyti, kad V. B. šiuo sprendimu buvo priteista iš atsakovo G. B. 59576,00 Lt skolos ir 2978,80 Lt teismo išlaidų. Civilinėje byloje, kurioje buvo priteista apeliantui V. B. skola iš G. B., laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, o taip pat ir nėra duomenų, kad minėtoje byloje būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo G. B. turtui.

Vertinant aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visetą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 dienos nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Regina Agota Gutauskienė