Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-02 · Administracinė byla Nr. I-1346-279/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-02
Bylos Nr.
I-1346-279/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01987-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1346-279/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01987-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15; 1.15.2.3.2; 1.21.; 3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 2 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. Ž. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 1000,00 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI kamerose, atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 39, kurioje nebuvo sanitarinio mazgo, unitazo, durų, nebuvo stalo, kėdžių (suoliukų), spintelės arba sieninės lentynos dviem suimtiesiems, knygoms ir daiktams susidėti, nebuvo spintelės arba lentynos maisto produktams laikyti, higienos reikmenims susidėti, nebuvo pakabų rūbams ir rankšluosčiams pasikabinti. Taip pat nurodė, kad kameroje nebuvo langų, taip pat tinkamo apšvietimo, ventiliacijos, buvo drėgna (pelijo čiužiniai, asmeniniai krepšiai, kameros sienos). Teigė, jog kamera, kurioje buvo laikomas, buvo perpildyta, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis kaip 3,6 kv. m., todėl buvo suvaržytos judėjimo galimybės. Nurodė, kad dėl tokių laikymo sąlygų jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą; pablogėjo sveikatos būklė – atsirado alergija, dėl to kiekvieną savaitę privalo leistis vaistus bei gerti tabletes.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta ABTĮ nustatyta tvarka, teismo šaukimu. Šiaulių TI atsiliepimu prašė bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 27).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 22-27) nurodė, kad su pareiškėjo skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-01-30 iki 2015-02-09 kameroje Nr.39, kurioje buvo laikomi 4-6 asmenys ir vienam asmeniui tenkantis plotas svyravo nuo 3,82 kv. m. iki 5,73 kv. m. Papildomai paaiškino, kad asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje).

Atsiliepime pateiktus paaiškinimus grindė 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nuostatomis. Minėtųjų taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems Tardymo izoliatoriams. Higienos normos HN 76:2010, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 2 punkte įtvirtinta analogiško pobūdžio nuostata, t. y. veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas pastatytas ir įrengtas iki Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Nurodė, kad Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Higienos normos HN 76:200 ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); kėdė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukai patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė – 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge. Teigė, jog visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Pažymėjo, kad mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso (pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą) negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga už nustatomus šių reikalavimų pažeidimus.

Nurodė, jog teisės aktai numato pareigą kameroje esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje, tam yra sudarytos sąlygos (esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, išduodamas valymo inventoriaus komplektas). Teigė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas pareiškėjo A. Ž. keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; kt.).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrąsias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinančioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta ir nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustato laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

Dėl pareiškėjui tekusio kameros ploto

Pareiškėjas A. Ž. skunde kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo nepakankamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, norma nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) (toliau – Įsakymas Nr. V-124). Šio Įsakymo 1.3.1. punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Teismas, vadovaudamasis minėtąja Įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punkto nuostata daro išvadą, kad Šiaulių TI kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto.

Iš byloje pateiktos Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-08-06 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. Ž.“ (b. l. 29) matoma, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2015-01-30 iki 2015-02-09 (toliau – ir ginčo laikotarpis), iš viso 10 parų, kameroje Nr. 39, kurioje pareiškėjui tekęs plotas svyravo nuo 3,82 kv. m. iki 5,73 kv. m. Pateikti duomenys patvirtina, kad ploto norma nė vieną pareiškėjo laikymo Šiaulių TI dieną ginčo laikotarpiu nebuvo mažesnė nei 3,6 kv. m. Šiuo aspektu paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos pažeidimo nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl ploto normos, tenkančios vienam asmeniui, pažeidimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kameros ir joje esančio sanitarinio mazgo įrengimo

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su aplinkybe dėl netinkamo kameros ir joje esančio sanitarinio mazgo įrengimo.

Vadovaujantis byloje atsakovo pateikta 2015-08-10 pažyma Nr. 62/08-788 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (b. l. 33-36), Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose yra: prie grindų pritvirtintos metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); kėdė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukai patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1vienetas patalpai); 1 šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Minėtoje pažymoje atsakovas taip pat nurodė, kad sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, o sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio gyvenamosios kameros ploto atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara bei padengta lengvai valoma danga.

Nagrinėjamu aspektu teismas pažymi, jog tardymo izoliatorių kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyriaus bei Higienos normos HN 76:2010 VI skyriaus nuostatos. Minėtųjų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kameroje prie grindų turi būti pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai) (14.6. punktas); viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7. punktas); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8. punktas); viršutinių drabužių pakaba (14.9. punktas); sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas (14.5. punktas). Sanitarinio mazgo įrengimą taip pat reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas, kuriame nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge taip pat turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Byloje taip pat vertintinos atsakovo pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas Šiaulių TI kameros Nr. 39 įrengimas (b. l. 30-31). Pateiktose fotonuotraukose matoma, kad kameroje įrengti keturi dviaukščiai gultai, kameros viduryje išilgai gultų pastatytas stalas, kurio gale sumontuota kėdė; prie kairiosios sienos stovi nuo grindų iki lubų iš trijų, vienas šalia kito stovinčių, segmentų sumontuotos lentynos, dėl kurių kiekio sudaromos galimybės laikyti asmeninius daiktus, higienos reikmenis, maisto produktus. Pateiktose fotonuotraukose taip pat matoma, jog netoli sanitarinio mazgo ant sienos įrengti kabliukai drabužiams ar rankšluosčiams pasikabinti.

Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl unitazo nebuvimo, atkreipia dėmesį, jog aptartas teisinis reguliavimas nenustato konkrečių reikalavimų tardymo izoliatoriaus kamerose įrengiamų tualetų konstrukcijai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovui paliekama teisė nuspręsti dėl kameros sanitariniuose mazguose įrengiamų tualetų konstrukcijos tinkamumo, įvertinant pastato architektūros sprendinius, laikomų asmenų interesus bei kitas aplinkybes. Taigi, sanitarinio įrenginio įrengimas su skyle grindyse nepaneigia laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo.

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde patvirtina aplinkybę dėl sanitarinio mazgo ploto atitvėrimo nuo gyvenamosios paskirties ploto atitvaru, tačiau, pasak pareiškėjo, sanitariniame mazge nėra durų. Minėta, jog Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas nustato pareigą tardymo izoliatoriuose sanitarinio mazgo patalpą nuo likusio kameros ploto atitverti ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Šios nuostatos įgyvendinimą patvirtina atsakovo atsiliepime ir pažymoje nurodyti duomenys. Tačiau teismas pažymi, jog durų įrengimo, atitveriant sanitarinio mazgo plotą nuo likusios gyvenamosios kameros ploto dalies, minėtieji teisės aktai nenumato.

Taigi, vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, atsakovo pateiktais rašytiniais bei užfiksuotais įrodymais, teismas daro išvadą, kad kamerų įrengimas atitinka minėtųjų teisės normų reikalavimus.

Dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI kameroje

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad Šiaulių TI kameroje nebuvo langų, todėl buvo tamsu, taip pat buvo drėgna, dėl ko pelijo čiužinys, asmeniniai daiktai, kameros sienos.

Atsakovo pateiktoje 2015-08-10 pažymoje Nr. 62/08-788 nurodyta, kad kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi-keturios dienos šviesos lempos (lium 36W/840 613) ir dirbtinė naktinė šviesa (kaitrinė lemputė 25 W). Taip pat pažymėjo. kad gyvenamosiose kamerose yra skaidraus stiklo langai. Be to, iš byloje atsakovo pateiktose fotonuotraukose užfiksuotų vaizdo duomenų matoma, kad kameroje Nr. 39 įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina šviesos patekimą į kamerą.

Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Higienos normos HN 76:2010 22 punktas numato, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Tuo tarpu dirbtinė naktinė apšvieta turi būti mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas).

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas numato, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. Ginčo laikotarpiu galiojusios Higienos normos HN 76:2010 (2010-03-30 redakcija) 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vadovaujantis atsakovo pateiktos 2015-08-10 pažymos Nr. 62/08-788 duomenimis, Šiaulių TI nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, todėl patalpose gali būti per mažas judėjimo greitis ir /ar santykinės drėgmės lygis.

Pateiktame atsiliepime bei minėtoje pažymoje atsakovas akcentavo, kad Šiaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natūralaus apšvietimo, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs tai, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 2 punktą ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1758-575/2015; 2015 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1780-575/2015).

Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė vėdinti kameros, tokiu būdu išvengiant drėgmės patalpose. Be to, vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 58 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, iš esmės tokiu būdu išvengiant pelėsio atsiradimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, išvardindamas galimai netinkamas jo laikymo sąlygas Šiaulių TI, tuo pasisakydamas, kad kameroje buvo tamsu, drėgna, šių laikymo sąlygų pažeidimų nedetalizavo, nepaaiškino, kokią žalą tokios sąlygos sukėlė jo fizinei ar psichinei sveikatai. Teismas, įvertinęs byloje atsakovo pateiktus asmens sveikatos istorijos duomenis, sprendžia, jog sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti pareiškėjo nurodytos laikymo sąlygos, nenustatė, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Ginčo laikotarpiu kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją nesikreipė (b. l. 32), taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais ir/ar prašymais dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Šiaulių visuomenės sveikatos centrą ar kt.).

Taigi, nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygų būtų padaryta žalos jo fizinei ar psichinei sveikatai, be to, ginčo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI administracijai skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų neteikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad Šiaulių TI pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos Šiaulių TI, nenustatė, todėl nėra pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė