- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- e2S-1320-265/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- I. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą dėl pažeistų teisių bei turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl teisinių santykių subjektų kaltės, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos I. T. pareiškimas, kuriame prašoma teisinių santykių subjektų atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais, nesilaikant CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos, pažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip pat prašoma iš kaltų asmenų priteisti padarytą žalą bei nutraukti vykdomąsias bylas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos I. T. pareiškimą.Teismas nurodė, kad pareiškėja pateiktu pareiškimu skundžia antstolės B. T. veiksmus, t. y. prašo nutraukti vykdomąsias bylas, pažymėjo, kad pareiškėja nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos išankstinio neteisminio skundo nagrinėjimo tvarkos, todėl pareiškimą atsisakė priimti. Išaiškino, kad skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėja turi pateikti antstolei kartu su įrodymais.Taip pat nurodė, kad dėl pažeistų teisių bei turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl teisinių santykių subjektų kaltės, pareiškėja turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį, priimti pareiškėjos pareiškimą ir jį tenkinti. Iš atskirojo skundo turinio galima suprasti, kad apeliantė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi, jos manymu, teismas nepagrįstai pareiškimo priėmimo stadijoje įvertino pareiškimo pagrįstumą. Apeliantė nurodo, jog pareiškime yra nurodyti subjektai, dėl kurių neteisėtų veiksmų padaryta turtinė ir neturtinė žala pareiškėjai. Pažymi, kad ikiteismine skundo tvarka pasinaudojo, tačiau teisinių santykių subjektai nesilaiko įstatymų ir trikdo pareiškėjos sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija. Esant šiai stadijai, atliekami veiksmai, kurių tikslas – iškelti civilinę bylą. Šioje stadijoje tikrinama, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne (teismui paduodamas pareiškimas, teisėjas svarsto pareiškimo priėmimo klausimą, šalinami ieškinio pareiškimo trūkumai ir panašiai). Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Taigi civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną veiksmą – priimti rezoliuciją. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako priimti ieškinį: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti I. T. pareiškimą motyvuodamas, jog pareiškėja nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos išankstinio neteisminio skundo dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs I. T. pareiškimo turinį, su minėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada nesutinka.
Iš I. T. pareiškimo, pateikto Klaipėdos miesto apylinkės teismui, bei atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė nurodo aplinkybes, jos manymu, patvirtinančias tiek antstolės, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo neteisėtus veiksmus, dėl kurių I. T. padaryta žala, ir kurią prašo priteisti. Iš I. T. pareiškimo matyti, kad turtinę žalą ji įvertina 10 000 Eur, atskirajame skunde teigia, kad nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 16 d. padaryta turtinė žala siekia 845,54 Eur.
Apeliacinės instancijos teismo vertimu, iš I. T. pateikto pareiškimo negalima daryti kategoriškos išvados, jog pareiškimu I. T. skundžia antstolės veiksmus, todėl spręstina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą motyvuodamas, jog pareiškėja nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos išankstinio neteisminio skundo dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Tačiau įstatymo leidėjas suteikė proceso dalyviams ne tik procesines teises (CPK 5, 42 straipsniai), bet nustatė ir pareigas.Jei pateiktu procesiniu dokumentu siekdama apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau dokumentą pateikęs asmuo neaiškiai suformuluoja ieškinio pagrindą ir (ar) dalyką, tai toks procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip ieškinys, turintis trūkumų, kurie gali būti pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis).Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog I. T. pateiktas procesinis dokumentas, kuriuo pareiškėja prašo teisinių santykių subjektų atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais, nesilaikant CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos, pažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip pat prašoma iš kaltų asmenų priteisti padarytą žalą bei nutraukti vykdomąsias bylas, neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, todėl spręstinas klausimas dėl ieškinio trūkumų instituto taikymo.
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą ir nutaręs atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.