Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą dėl baudos skyrimo A. K., suinteresuotas asmuo G. V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad ką galėjo padaryti vienas, jis padarė. Jis apdraudė pastatus, buvo nuvykęs pas notarę A. S., kalbėjo su ja dėl hipotekos, kuri paaiškino kad hipotekos sandoriui sudaryti reikia gauti ir Nacionalinės žemės tarnybos leidimą, nes pastatai yra valstybinėje žemėje. Į Nacionalinę žemės tarnybą nuvykęs nebuvo. Su G. V. K. bendravo kelis kartus, ji dėl išlaidų nėjo į kalbas. Sutinka sudaryti hipotekos sandorį, jo išlaidas pasidalijant pusiau.

Teismo posėdžio metu A. K. atstovas advokatas Šarūnas Jazukevičius prašė pareiškimą atmesti, nes prievolė sudaryti hipotekos sandorį nėra asmeninė, tai dviejų asmenų sutartinė prievolė. Dvišalį sandorį turi sudaryti du asmenys. Pagal teismų formuojamą praktiką tik nustačius, kad prievolė asmeninė, galima taikyti prašomą sankciją. Esant tokiai situacijai antstolis turėjo kontroliuoti ir fiksuoti, kad viena iš šalių neatvyko pas notarą. Pažymėjo, kad A. K. apdraudė turtą, vykdo įsipareigojimą dėl piniginių išmokų mokėjimo G. V. K., be to jam atitekęs turtas net nėra įregistruotas jo vardu, todėl G. V. K. interesai nėra pažeidžiami.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Skolininko atsakomybė už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 771 straipsnyje. Jei per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir jį perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui (straipsnio 1 ir 6 dalys). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti baudą išieškotojo naudai (straipsnio 6 dalis).

Teismo sprendimų priverstinio vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių, teisėtų interesų ir, atlikdamas vykdymo veiksmus, neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 4 dalis, 634 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad antstolis, gavęs išieškotojo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo ir atlikdamas CPK 771 straipsnyje nurodytus veiksmus dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, prieš konstatuodamas, kad teismo sprendimas neįvykdytas, privalo, laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų, pagal jam suteiktus įgaliojimus patikrinti ir nustatyti, jog teismo sprendimu skolininkui nustatytas įpareigojimas neįvykdytas (2014 m. balandžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-262/2014).

Teismas, gavęs antstolio surašytą Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje (šiuo metu 6 dalyje) nurodytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė yra asmeninė, tačiau skolininkas sprendimo neįvykdė, teismas gali tenkinti antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje (šiuo metu 6 dalyje) nustatytas sankcijas – skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą (šiuo metu 300 eurų) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (2016 m. spalio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-401-9162016).

Antstolis kreipdamasis į teismą su prašymu skirti baudą nurodė, kad A. K. 2020 m. sausio 28 d. buvo surašytas raginimas įvykdyti teismo sprendimą, tačiau per 10 dienų nuo jo gavimo dienos A. K. įsipareigojimo neįvykdė. Tai, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas (neįregistruota hipoteka), patvirtina ir antstolio po pareiškimo pateikimo teismui bei pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu pateiktos VĮ Registrų centras pažymos. Kadangi antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką (A. K.) atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus aktą, laikytina, kad antstoliui sprendimas, dėl kurio nevykdomos dalies išduotas vykdomasis raštas ir jo vykdymo tvarka buvo aiški, t. y. kad teismo sprendimu nustatyta skolininko A. K. prievolė yra asmeninė (veiksmus gali atlikti tik jis pats). Tačiau šioje situacijoje svarbu, kad teismas 2020 gegužės 28 d. nutartimi išaiškino, 2019 m. lapkričio 29 d. teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kuria patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 9 punkte G. V. K. ir A. K. susitarė dėl sutartinės hipotekos, atsirandančios iš sutarties, įforminimo, kas reiškia, kad šalių pareiga sudaryti sutartinės hipotekos sandorį yra bendra, ir atsiranda jų sutarties, o ne vienašalio sandorio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.175 straipsnio 1 dalis) pagrindu. A. S., įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus akte nenurodė, nei kokiais konkrečiais A. K. veiksmais (ar neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo neįvykdymas, nei kokios faktinės aplinkybės (įrodymai) tai patvirtina, t. y. nenustatė jokių objektyvių duomenų, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Antstolis, šių aplinkybių nesiaiškinęs ir netyręs, be pagrindo priėjęs išvados, kad teismo sprendimu pagal išduotą vykdomąjį raštą nustatytas prievolės pobūdis yra A. K. asmeninis, o ne bendras su išieškotoja G. V. K., t. y. kad įvykdyti teismo sprendimą spendimą dalyje dėl išduoto vykdomojo rašto galėjo tik pats skolininkas (nes tik tai galėjo būti kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui pagrindas), ir konstatavęs, kad prievolė neįvykdyta, be pagrindo kreipėsi į teismą dėl baudos A. K. skyrimo. Todėl net pasitvirtinus, kad teismo sprendimas ir nėra įvykdytas (hipoteka neįregistruota), tačiau nustačius, kad prievolė įforminti hipoteką nėra asmeninė, bei nesant duomenų, kad teismo sprendimo neįvykdymas pasireiškė tik A. K. veiksmais (ar neveikimu) (pvz. nenuvykimu pas notarą sutartu metu), antstolio prašymas dėl baudos A. K. skyrimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 335 straipsnio 1 dalimi, 585 straipsniu, 771 straipsnio 9 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui A. K., atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui Aleksandrui Ščiukinui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.