- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- 1S-96-1076/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- R. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties, kuria netenkintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalį, 277 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausme.
2. Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausmė, vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sumažinta vieneriais metais.
3. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio l dalį, 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį. Už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrintos apėmimo būdu ir R. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausme (sumažinta Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi) ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso jo turto konfiskavimu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 277 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 4 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus apėmimo būdu su R. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi sumažinta bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir subendrintą bausmę sumažinus 1/5, jam paskirta galutinė subendrinta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė su ½ turto konfiskavimu ir 1 250 litų bauda.
5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsniu, R. S. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso jo turto konfiskavimu ir 1 250 litų bauda.
6. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi R. S., nuteisto Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, nusikalstama veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; nusikalstama veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; nusikalstama veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; nusikalstama veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 4 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir R. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme ir R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
7. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartis pakeista: R. S. nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, 8 dalimi, ši bausmė ir bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalį ir Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, 178 straipsnio 1 ir 2 dalį, apėmimo būdu subendrintos ir R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Paskirtos bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. balandžio 15 d.
8. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi netenkintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nuteistojo R. S. skundas dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties atmestas.
9. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nuteistojo R. S. skundas dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kauno apygardos teisme 2022 m. sausio 31 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodyta, kad pataisos įstaigoje nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos, nustatytų elgesio taisyklių bei bendravimo ypatumų. R. S. tarpasmeniniai bendravimo įgūdžiai adekvatūs, atitinka jo amžių, išsilavinimą ir aplinkybes, valios savybės išugdytos. Pataisos įstaigoje nuteistasis vengia destruktyvių grupių, bendraujant su administracija išlieka tolerantiškas, mandagus, pagarbus, su kitais nuteistaisiais bendravimo problemų neturi. Sugeba atpažinti socialinius veiksnius, dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika. Naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamu elgesiu, vengia situacijų, kurios tokią galimybę suteikia. Nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų vyraujančių diskriminacinių nuostatų ar būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Nuteistasis R. S. socialinius ryšius skambučių, laiškų bei pasimatymų metu palaiko su mama, žmona, dukra ir broliu. Artimųjų parama gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo nusikalstamumo. Po bausmės atlikimo planuoja vykti gyventi pas žmoną bei dukrą.
Šalies argumentai
11. R. S. išsilavinimas vidurinis, pats nurodo, kad turi mūrininko specialybę, tai patvirtinančių dokumentų nėra. Atlikdamas bausmę studijavo Vytauto Didžiojo universitete, Švietimo akademijoje socialinę pedagogiką, studijų nepabaigė, nes pataisos įstaigoje nuteistasis negalėjo atlikti praktikos ir apsiginti diplominio darbo. Pataisos įstaigoje VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo dailidės specialybę. Atvykęs į pataisos įstaigą R. S. sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Nuo 2015 m. spalio 5 d. buvo įdarbintas į (duomenys neskelbtini) kaip atsarginis darbuotojas, tačiau į darbą išvedamas buvo nuo 2019 m. lapkričio 15 d. Nuteistojo nuostata į darbą yra teigiama. Teismo sprendimais nuteistasis turi didelių solidariai priteistų civilinių ieškinių. Pataisos įstaiga R. S. vardu yra gavusi 7 vykdomuosius patvarkymus, išskaičiuoja iš jo gaunamų lėšų. Nuteistasis nesusiduria su išskirtiniais finansiniais sunkumais, pagal galimybes moka turimus įsipareigojimus. Bausmės atlikimo laikotarpiu R. S. 15 kartų buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 22 kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį, darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo veikloje. Pastaruoju metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiai veiksniai: turi priteistą civilinį ieškinį, užsiimdavo veikla, kuri skatino nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, nusikaltimo padarymo metu buvo būdingas impulsyvus elgesys, turėjo savitvardos problemų, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Pagal OASys metodiką 2021 m. spalio 26 d. jam nustatyta vidutinė rizika.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi netenkino (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo, padaręs išvadą, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.
II. Skundo argumentai
13. Nuteistasis R. S. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimą dėl jam, R. S., paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme tenkinti.
Šalies argumentai
13.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad paskutinio vertinimo metu atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taikant OASys metodiką 2021 m. spalio 26 d. buvo nustatyta vidutinė rizika (43 balai). Dinaminių balų sudedamoji dalis ,,Gyvenimo stilius ir draugai” sudaro 10 balų. Pasak nuteistojo, šie balai siejami su padaryto nusikaltimo pobūdžiu (bendrininkaujant su kitais asmenimis) ir jie visą laiką išliks nepakitę, todėl nors faktiškai jie priskirti prie dinaminių balų, tačiau realiai yra statiniai, todėl savo pastangomis, elgesiu ar kitokiu būdu nuteistasis jų pakeisti negali. Skiltį ,,Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti” sudaro 2 balai, kurie yra skirti už tai, jog nuteistasis ilgą laiką pataisos namuose nedirbo, todėl realiai sumažinti dinaminių balų skaičių ir pasiekti žemą vertinimo riziką nuteistasis gali tik sumokėjęs ieškinius, t. y. sumažinęs skilties ,,Lėšų tvarkymas ir pajamos” balų skaičių, kurį šiuo metu sudaro 7 balai. Tuo tarpu R. S. vienintelės pajamos yra iš darbinės veiklos pataisos namuose, kurios yra labai menkos (š. m. vasario mėnesio atlyginimas siekė 77 Eur), todėl realiai sumokėti reikšmingą ieškinio dalį galėtų tik daugiau kaip po 15 metų, o visą ieškinį – tik po 30 metų. Nuteistasis teigia, kad jis dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės anksčiau išmokėti teismo priteistą ieškinį, tačiau deda visas pastangas ir pasižada su laiku visiškai atlyginti padarytą žalą.
13.2. Vardindamas bausmės atlikimo vietos administracijai pateiktus prašymus, nuteistasis nurodo, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuolat prašė, kad būtų įdarbintas, norėjo dirbti tikslu atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, tačiau dėl darbo vietų stokos realiai pradėjo dirbti tik nuo 2019 m. lapkričio 15 d.
13.3. Nuteistasis pažymi, jog nuo 1999 m. iki 2009 m. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime. Tuo laikotarpiu su juo nebuvo vykdoma jokia socialinės reabilitacijos programa. Nuo 2009 m. laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. Iki 2015 m. nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme buvo laikomi izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Dėl šios priežasties su nuteistaisiais, atliekančiais laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nebuvo vykdomos jokios socialinės reabilitacijos programos, jiems buvo draudžiama dalyvauti sportiniuose ar kultūriniuose renginiuose, nebuvo sukurtos darbo vietos, nebuvo organizuojami laisvalaikio praleidimo užsiėmimai, nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, reintegracija ir pan., nebuvo sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas (pirmą kartą sudarytas tik 2016 m. sausio 15 d.), nebuvo atliekamas ir nusikalstamo elgesio rizikos ir kriminogeninių veiksnių vertinimas (pirmą kartą atliktas tik 2017 m. kovo 27 d.). Dėl nurodytų priežasčių nuteistajam nebuvo sudarytos sąlygos gauti paskatinimus už įvairią socialinę veiklą. Be to, nuteistasis nurodo, jog dėl pataisos įstaigos administracijos vykdomos politikos, iki 2020 m. nė vienam nuteistajam nuteistam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nebuvo suteikta lengva grupė, dėl ko nukentėjo ir R. S. teisiniai interesai. Pasak nuteistojo, jis jau 2010 m. galėjo būti perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, tačiau pataisos namų administracija kategoriškai atsisakė nagrinėti nuteistųjų iki gyvos galvos perkėlimo į lengvąją grupę klausimą, kadangi grupės skyrimas buvo administracijos teisė, o ne pareiga. Tuo tarpu 2020 m. pasikeitęs Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) sugriežtino perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją sąlygas (BVK 68 straipsnio 1 dalis, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. birželio 20 d.) ir įtvirtino administracijos pareigą perkelti nuteistąjį, kuris atitinka BVK 68 straipsnio 1 dalies sąlygas, iš paprastosios grupės į lengvąją. Tokiu būdu R. S. ir kiti nuteistieji, atliekantys laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais buvo perkelti iš paprastosios į lengvąją grupę. Tik pasikeitus bausmių vykdymo politikai nuo 2015 - 2016 m. nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, aktyviai įtraukiami į pozityvaus užimtumo programas, sudaromos sąlygos dalyvauti įvairiose socialinėse programose bei gauti paskatinimų už įvairią socialinę veiklą. Nuteistojo teigimu, tai, kad pataisos įstaiga ilgą laiką nesinaudojo savo teise skirti jam paskatinimų, perkelti į lengvąją grupę, nesudarė sąlygų dalyvauti pozityvaus užimtumo programos, negali jo neigiamai charakterizuoti ir sudaryti prielaidą, kad R. S. elgesys pradėjo keistis teigiama linkme tik nuo 2016 m. ir taip pasunkinti jo teisinę padėtį. Nuteistasis nesutinka su apygardos teismo išvada, kad jo pastangos į elgesio korekciją išimtinai teigiama linkme vis dar yra menkos. Pasak nuteistojo, nuobaudos jam buvo skirtos bausmės atlikimo pradžioje, tuo tarpu baustas jis paskutinį kartą 2010 m. liepos 13 d., o per paskutinius 12 metų nėra gavęs nei vienos nuobaudos ar įspėjimo dėl netinkamo elgesio ar vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo.
13.4. Nuteistasis taip pat pažymi, jog teigiamiems elgesio pokyčiams reikia laiko ir pagalbos. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nebuvo taikoma socialinė reabilitacija, jis buvo užrakintas vienutėje ir paliktas vienas su savo mintimis. Vertindamas padarytus nusikaltimus, prasižengimus, palaipsniui pradėjo atpažinti savo klaidingas mąstymo schemas, neatsakingą požiūrį į galiojančią tvarką, įvertinti savo veiksmų pasekmes bei atpažinti ir išvengti rizikingas situacijas, galimas problemas. Pervertinęs gyvenimo klaidas R. S. suprato, kad jos veda į pražūtį, todėl sąmoningai pradėjo keisti savo požiūrį, elgesį ir formuoti savo asmenybę tapatindamas save su visuomene, o ne su kriminaline subkultūra ir vadovautis visuomenei priimtinomis vertybinėmis normomis. Pakeitus savimonę, vertybes, sustiprėjo motyvacija elgtis teisingai, nuteistasis individualiai lavino savo sugebėjimus rankdarbių srityje (drožinėjimas, nėrimas vąšeliu ir pan.), studijavo universitete, Lietuvos Respublikos Konstituciją, vykdė savišvietą, o nuo 2016 m. pradėjus taikyti socialinės reabilitacijos priemones aktyviai jose dalyvauja, vykdo sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja pozityvaus užimtumo, socialinės reabilitacijos programose bei psichologinės tarnybos užsiėmimuose.
13.5. Kartu nuteistasis atkreipia dėmesį, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę keičia savo mąstymą, elgesį, vertybes ir jau 12 metų nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių. Bausmės eigoje pradėjo atpažinti netinkamo elgesio problemas ir ilgus metus, padedamas psichologinės tarnybos specialistams, savarankiškomis pastangomis bei tikslu pakeisti savo netinkamą elgesį susidoroja su netinkamo elgesio problemomis, atpažįsta ir sąmoningai atsiriboja nuo tokį elgesį skatinančių asmenų ar situacijų. Vengia destruktyvių grupių, atpažįsta socialinius veiksnius, dėl kurių gali atsirasti netinkama ar nusikalstama veikla, yra atsiribojęs nuo kriminalinės subkultūros ir jos nepalaiko, stato ir siekia gyvenimo tikslų nesusijusių su nusikalstama veikla ar elgesiu. Įkalinimo įstaigose nuteistasis patiria daugiau neigiamos įtakos nei būdamas laisvėje ir norint jai atsispirti, nepasiduoti kitų blogai įtakai reikia daugiau valios pastangų. Pakeitęs savo požiūrį į gyvenimą aiškiai nubrėžė tikslą gyventi be nusikaltimų, pažeidimų ir tokią įtaką galinčių padaryti asmenų draugijos, todėl jei įkalinimo įstaigoje sugeba atsiriboti nuo tokių asmenų, laisvėje tikrai nesudarys sunkumų su tokiais nebendrauti, jų šalintis. Nuteistasis turi šeimą, specialybę, mokosi, yra darbingo amžiaus ir turi galimybę gauti darbo bei rūpintis pajamomis išskirtinai teisėtais būdais ir priemonėmis vykdant profesinę veiklą. Suvokia, jog norint prisitaikyti visuomenėje yra privaloma laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių, priimtinų visuomenei moralinių normų. Laikydamasis vidaus tvarkos taisyklių formuoja teigiamą požiūrį į nustatytas ir priimtinas elgesio taisykles, jų reikalavimą ir pripažįsta įstatymų viršenybę. Atmesdamas nuteistųjų subkultūros reikalavimus priima visuomenės nustatytas vertybes ir įkalinimo įstaigoje pakeitęs savo gyvenimo būdą kelia vertybinę motyvaciją vesti dorą gyvenimą, gyventi su šeima ir visiškai atsisakyti teisės pažeidimų
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
14. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nėra pagrindo R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
15. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
16. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę.
17. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.
18. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. S. anksčiau teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis, buvo 22 kartus skatintas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja Socialinių įgūdžių lavinimo programoje bei individualioje terapijoje elgesio keitimui, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, neturi diskriminacinių nuostatų, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, gailisi, dengia iš gaunamo darbo užmokesčio priteistą civilinį ieškinį, kas rodo R. S. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.
19. R. S. šiuo metu atlieka bausmę už kelis savanaudiškus, smurtinius, tame tarpe labai sunkų nusikaltimą – dviejų asmenų itin žiaurų nužudymą. Pastebėtina ir tai, kad metų laikotarpyje, kai buvo įvykdytas nužudymas R. S. darė ir kitus savanaudiškus nusikaltimus, kas rodo tuo metu buvusį siekį siekti turtinės naudos neteisėtomis priemonėmis. Šis kontekstas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo R. S. pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. S. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat turėtų būti vertinama.
20. Be to, byloje yra ir nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Nors nuteistasis R. S. yra 22 kartus skatintas už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, asmens byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas bausmę pirmuosius 11 metų iš esmės nerodė jokių teigiamų pokyčių. Per nurodytą laikotarpį nuteistasis 16 kartų pažeidė nustatytus pataisos įstaigų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimus (paskutinį kartą 2010 m. liepos 13 d.), jam buvo paskirta 11 drausminių nuobaudų. Nurodytu laikotarpiu R. S. nei karto nebuvo skatintas. Nuteistasis buvo nubaustas už nepagarbų, įžūlų elgesį prieš pareigūnus, kuriems grasino ir fiziniu susidorojimu (asmens bylos 2 dalies t. 3, b. l. 26), pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, draudžiamų daiktų laikymą (be kita ko užgaląsto šaukšto, asmens bylos 2 dalies t. 2, b. l. 16) ir kitus pažeidimus. Nuo 1999 m. lapkričio 18 d. iki 2007 m. liepos 12 d. R. S. buvo įrašytas į linkusių pabėgti įskaitą (asmens bylos t. 1, b. l. 132; t. 3, b. l. 70), taip pat užfiksuoti duomenys apie savęs žalojimą. Nesutiktina su R. S. skundo argumentais, jog pirmaisiais bausmės atlikimo metais, tai yra 1999 m. - 2009 m. laikotarpiu, įkalinimo įstaigose nebuvo užtikrinama socialinė reabilitacija dėl ko nebuvo sudarytos sąlygos gauti paskatinimus. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateiktose nuteistojo R. S. 2002 m. - 2010 m. metinėse charakteristikose nurodoma, jog nuteistasis į auklėjamąsias priemones bei socialinės reabilitacijos priemones reaguoja ne visada teigiamai (asmens bylos t. 2, b. l. 197), nežymiai (asmens bylos t. 2, b. l. 33, 39, 57, 67), patenkinamai (asmens bylos t. 2, b. l. 105). Taigi, galima teigti, jog nuteistųjų (konkrečiai – R. S.) reabilitacija tam tikru mastu bausmės atlikimo vietoje buvo vykdoma. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į paties R. S. negatyvų požiūrį į socialinės reabilitacijos priemonių taikymą (ne visada teigiamai, nežymiai, patenkinamai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal tuo metu galiojančius teisės aktus aptariamu bausmės atlikimo laikotarpiu paskatinimo priemonės buvo skiriamos: už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei mokymąsi (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso patvirtinimo“ 67 straipsnis, 1993 m. spalio 19 d. įstatymo Nr. I-280 redakcija, galiojusi nuo 1993 m. spalio 27 d.); už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi (BVK 140 straipsnis, redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.). Tuo tarpu nuteistojo asmens bylų duomenys patvirtina, jog šiuo laikotarpiu R. S. skatinamas nebuvo. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nuteistojo teiginiai, jog aptariamu laikotarpiu jam nebuvo sudarytos sąlygos gauti paskatinimus, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Be kita ko, svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis iš esmės visą atliktą bausmės dalį atlikinėjo paprastosios grupės sąlygomis, į lengvąją grupę buvo perkeltas tik 2020 m. rugsėjo 2 d. (asmens bylos t. 5, b. l. 97). Iš asmens byloje esančių R. S. charakteristikų taip pat matyti, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis pataisos įstaigų administracijos charakterizuojamas patenkinamai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad bausmės pradžioje nuteistojo neigiamas charakteristikas iš esmės lėmė netinkamas teisinis reguliavimas.
21. Teismui pateikta medžiaga patvirtina skundo teiginius, kad R. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką nuo paskutinio vertinimo, sumažėjo 6 balais, ir šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, įvertinta 43 balais, taip pat tai, kad nuteistasis jau ilgą laiką nepadarė nustatytos vidaus tvarkos pažeidimų ir neturi galiojančių nuobaudų, buvo 22 kartus skatinamas, nuo 2019 m. lapkričio 15 d. dirba, yra atlyginęs nedidelę dalį priteisto ieškinio, dalyvauja įvairiose pozityvaus elgesio programose. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis R. S. gavęs ne vieną padėką už atliktus darbus bei dalyvavimą įvairiuose renginiuose. Nurodytos aplinkybės, kurias įvertino ir apygardos teismas, neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis pastaruoju metu keičia savo elgesį teigiama linkme. Kita vertus, R. S. asmens duomenys rodo, kad 2021 m. spalio 26 d. atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vis dar pakankamai didelę nusikalstamo elgesio rizikos dalį (23 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, kurie yra kintantys ir juos, kitaip nei teigiama skunde, nuteistasis savo pastangomis gali sumažinti. Po atlikto nuteistojo R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; priteistas ieškinys; užsiimdavo veikla, kuri skatino nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; nusikaltimo padarymo metu buvo būdingas impulsyvus elgesys; turėjo savitvardos problemų; stokojo tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Suprantama, kad kriminalinės ir smurtinio elgesio istorijos, būdingo teisės pažeidimų modelio, nusikaltimų sunkėjimo ir praeityje buvusios asocialios grupės įtakos buvimo nuteistasis nepašalins, tačiau kitus veiksnius nuteistasis gali pašalinti arba sumažinti. Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Nuo pirminio 2017 metais atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika yra sumažėjusi 22 balais. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo R. S. pastaruoju metu dedamas pastangas mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pat jo požiūrį į darbą, šeimą, mokymąsi bei pastangas atlyginti žalą. Tačiau pirmiau aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad nuteistasis jau tikrai yra pakankamai motyvuotas laikytis visuotiniai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
22. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad jo asmenybė prarado pavojingumą.
23. Taigi, esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo R. S. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.