- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-256/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-01071-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė (pirm.), Kęstutis Jucys, Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- E. S., T. R., Ž. D., D. K., V. D., T. N., D. A., G. P., G. M.
- Advokatai
- Renas Bradūnas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams;
- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta bausmė subendrinta, iš dalies sudedant, su 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-03-18 nuosprendžiu, ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteisti T. R., Ž. D., D. K., V. D., T. N., D. A., G. P., G. M., V. D., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
E. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiu T. R., D. K., G. M., Ž. D., V. D., T. N., G. P., D. A., V. D. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sukurstė ir padėjo neteisėtai pereiti valstybės sieną ir kontrabanda gabenti cigaretes, o būtent: 2011 metų pavasarį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pasiūlydamas Ž. D. už atlygį kontrabanda gabenti cigaretes ir paaiškindamas neteisėto cigarečių gabenimo aplinkybes, šį pasiūlymą, paskambinęs telefonu, pakartodamas 2011 m. gegužės 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, palenkė Ž. D. neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus - cigaretes, nepateikiant jų muitinės kontrolei, šiam sutikus, G. P. perdavė telefonu informaciją - Ž. D. telefono numerį ir vardą, o Ž. D. - informaciją apie susitikimo su G. P. laiką, vietą ir automobilį, kuriuo pastarasis atvažiuos, po ko 2011 m. gegužės 10 d. apie 22 val. G. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu „VW Golf“ bei G. P. automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvežus T. R., T. N., D. K., V. D. ir Ž. D. iš (duomenys neskelbtini) kaimo Vilkaviškio rajono iki (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių garažų ir pėsčiomis juos palydėjus nuo garažų iki krūmų, esančių VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Kybartų užkardos veikimo teritorijoje, valstybės sienos AE10 (bendrame su Rusijos Federacija 10D) kvadrate, 200 metrų atstumu nuo Lieponos upelio, kurio viduriu eina Lietuvos Respublikos valstybės siena, kur jų laukė V. D., D. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, V. D. ir G. M. parodžius D. A., T. R., T. N., D. K., V. D. ir Ž. D., kaip rišti cigarečių dėžes ir nurodžius, kad reikės nešti po 3 cigarečių dėžes, taip pat nurodžius D. A. kaip vedlį, po ko G. P. nurodžius pastariesiems išjungti mobiliojo ryšio telefonus ir palikti jam bei padavus diržus, T. N. perdavus pirštines, V. D. ir G. M. nurodžius T. R., T. N., D. K., V. D. ir Ž. D. eiti paskui D. A., o patiems kartu su G. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pasilikus laukti krūmuose ir stebėti, kad nusikaltimo nepastebėtų pašaliniai asmenys, po ko T. R., D. K., Ž. D., V. D., T. N., D. A. neteisėtai, pažeidžiant 2000-05-09 Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr.VIII-1666, 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, apeinant pasienio kontrolės punktą, perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir atgal bei, apeinant muitinės postą ir taip išvengiant muitinės kontrolės, neteisėtai gabenus nuo Rusijos Federacijos valstybės sienos signalizacinės įrenginių sistemos link Lietuvos Respublikos valstybės sienos privalomus pateikti muitinei daiktus – 9 000 pakelių cigarečių bendros 59 055 Lt vertės, iš jų: 6000 pakelių cigarečių „North Star Filter“ raudonos spalvos pakeliais su Rusijos Federacijos ženklais 39 120 Lt vertės, 2 500 pakelių cigarečių „North Star Lights“ mėlynos spalvos pakeliais su Rusijos Federacijos ženklais 16 300 Lt vertės ir 500 pakelių cigarečių „Viceroy Red“ be akcizo ženklų 3 635 Lt vertės, kuriuos, pastebėjus VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės pareigūnams, paliko Rusijos Federacijos teritorijoje, o patys buvo sulaikyti pareigūnų, t. y. nusikaltimo nebaigus dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, tokiu būdu padėjo T. R., D. K., Ž. D., V. D., T. N., D. A. neteisėtai pereiti valstybės sieną ir pasikėsinti gabenti cigarečių kontrabandą.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.
Apeliantas mano, kad skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas netinkamai taikė baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei jų vertinimą, rėmėsi tik jį kaltinančiais duomenimis ir netyrė bei nevertino jį teisiančių faktinių duomenų, tuo suvaržė jo teisę į tinkamą gynybą bei į tinkamą ir nešališką teismą (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 5 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė surinktus įrodymus, tačiau nepateikė jų analizės ir vertinimo, nenurodė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų, tuo pažeidė BPK 305 straipsnio nuostatas ir nesilaikė teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 apžvalga Nr. 40).
Apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindė kaltinamojo Ž. D. parodymais, kurie, priešingai nei nurodė teismas, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Ž. D. apklaustas kaip įtariamasis 2011-05-11 ir 2011-05-12 nurodė, kad užsiimti cigarečių kontrabanda jam pasiūlė G. P., ir tik vėliau, 2011 m. gruodžio mėn., kaip nusikaltimo organizatorių įvardijo apeliantą (E. S.). Jis (apeliantas) teismui nurodė, kad Ž. D. parodymų pasikeitimo priežastis yra tarp jų įvykęs konfliktas, dėl kurio Ž. D. pagrasino jį (apeliantą) apkaltinti dėl nepadaryto nusikaltimo, tačiau teismas į šiuos jo parodymas neatsižvelgė ir rėmėsi išimtinai tik nuteistojo Ž. D. parodymais. Jis teismui nurodė, jog Ž. D. prieš įvykį iš jo pasiskolino 500 Lt cigarečių įgijimui. Ž. D. netekus gabentų tabako gaminių, o apeliantui pareikalavus grąžinti skolą (500 Lt), Ž. D., neturėdamas galimybės grąžinti skolą, pagrasino apeliantui, kad jei šis iš jo reikalaus skolos, jis nurodys jį (apeliantą) kaip asmenį, organizavusį nusikaltimą ir įtraukusį jį (Ž. D.) į nusikalstamą veiklą. Jam nekreipus dėmesio į tokius Ž. D. grasinimus, pastarasis 2011 m. gruodžio mėn. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad neva apeliantas jam pasiūlė užsiimti tabako gaminių kontrabanda, po ko jis ir tapo įtariamuoju. Šių faktų teismas nuosprendyje neaptarė, neanalizavo, o tik nurodė, kad skolos versiją atmeta, nes nėra tai patvirtinančių duomenų. Tokie teismo motyvai pažeidžia jo teises į teisingą nuosprendį.
Apelianto manymu, jo kaltės neįrodo ir aplinkybė, kad 2011-05-10 iš jo (apelianto) telefono G. P. telefone buvo gauta SMS žinutė su Ž. D. numeriu. Apeliantas teigia, kad tuo metu jis keitė telefono aparatą ir persiuntinėjo visus turėtus abonentų numerius iš vieno aparato į kitą, todėl galėjo supainioti numerius ir nusiųsti numerį ne tam adresatui. Apelianto manymu, jo kaltės įrodymu negali būti pripažinta ir Ž. D. jam siųsta SMS žinutė 2011-05-10 20 val., kurioje jis klausia su kokia mašina jis turi atvažiuoti. Apeliantas teigia, kad jis nežinojo ir nesuprato, kas tas ,,jis“ ir kur jis turi atvažiuoti, todėl jokio atsakymo Ž. D. nesiuntė. Mano, kad Ž. D. galėjo supainioti adresatus. Kitą žinutę, kurioje Ž. D. klausia kada jis turi atvažiuoti, apeliantas paaiškina tuo, kad po pasieniečių bandymo Ž. D. ir kitus asmenis sulaikyti, Ž. D. jam paskambino ir prašė parvežti jį iš pasienio, tačiau jis tuo metu buvo Kaliningrado srityje, todėl negalėdamas pats parvežti, paskambino ir paprašė G. P., nežinodamas, kad būtent G. P. Ž. D. ir atvežė į pasienį. G. P. sutikus pavežti Ž. D., jis (apeliantas) apie tai informavo Ž. D., o pastarasis, nesulaukęs atvykstant G. P., rašė jam (apeliantui) SMS žinutę, klausdamas kada jis turi atvažiuoti paimti bei parvežti. Apeliantas mano, kad šios SMS žinutės įrodomosios reikšmės neturi, todėl teismas be pagrindo jomis rėmėsi, įrodinėdamas jo kaltę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neatsižvelgė ir neaptarė jo nurodytos aplinkybės, kad Ž. D. jau anksčiau prekiavo tabako gaminiais, kuriuos gabeno iš Kaliningrado srities, jų ketino pargabenti ir 2011-05-11 bei siūlė apeliantui pirkti. Šias aplinkybes patvirtina SMS žinutės, surastos Ž. D. mobiliajame telefone. Šie duomenys patvirtina, kad Ž. D. užsiiminėjo nelegalia tabako, gabenamo iš Rusijos Federacijos, prekyba, todėl jis (apeliantas) negalėjo jo įtraukti į veiklą, kuria pastarasis jau pats užsiiminėjo. Teismas šių faktų nuosprendyje neaptarė.
Apeliantas tvirtina, kad 2011-05-10 vakare jis buvo išvykęs į Kaliningrado sritį, turėdamas tikslą parsigabenti savo reikmėms pigesnio kuro, kurį gabeno teisėtai, nepažeisdamas galiojančių įstatymų. Todėl būdamas išvykęs į kitą valstybę, jis negalėjo daryti įtakos nusikaltimo vykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis E. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo E. S. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašydamas išteisinti nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir teigia, kad jis nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, nepadarė. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik jį kaltinančiais duomenimis ir netyrė bei nevertino jį teisiančių faktinių duomenų, tuo suvaržė jo teisę į tinkamą gynybą bei į tinkamą ir nešališką teismą.
Nuteistojo prašymas skundžiamą nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti netenkinamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58 straipsnyje pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo apeliantas, bei priėmė pastarojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas bei pastarojo teisės į gynybą pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo prerogatyva, teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali tik siūlyti savo vertinimą. Tai, kad apeliantas ir teismas skirtingai vertino įrodymus, nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą, jeigu teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, tokie motyvai skundžiamame teismo nuosprendyje yra išdėstyti. Teismas pripažindamas E. S. kaltu, veikiant bendrininkų grupe, sukursčius ir padėjus neteisėtai pereiti valstybės sieną ir kontrabanda gabenti cigaretes rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išsamiai išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas grįsdamas E. S. kaltę pagrįstai rėmėsi kito nuteistojo Ž. D. parodymais, kurie, priešingai nei nurodo apeliantas savo skunde, dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Nuteistojo Ž. D. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – iš dalies nuteistųjų G. P., D. K. parodymai, asmens kratų protokolai, daiktų apžiūrų protokolai, UAB „Bitė Lietuva”duomenys, Kauno teritorinės muitinės informacija.
Apeliantas skunde nurodo, jog nuteistasis Ž. D. apklausų metu davė prieštaringus parodymus apie tai, kas jam pasiūlė užsiimti cigarečių kontrabanda. Iš pradžių jis nurodė, kad cigarečių kontrabanda jam pasiūlė užsiimti G. P., o tik vėliau, kai Ž. D. su juo (E. S.) susipyko, kaip nusikaltimų organizatorių įvardijo apeliantą.
Šie apelianto argumentai prieštarauja bylos aplinkybėms, todėl atmetami. Kaip jau minėta, nuteistasis Ž. D. viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių davė nuoseklius parodymus, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Iš tikrųjų nuteistasis Ž. D. pirmųjų ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu (2011-05-11, 2011-05-12, 2011-08-17) neminėjo apie tai, kad būtent E. S. jam pasiūlė kontrabanda gabenti cigaretes, ir parodė, kad E. S. G. P. perdavė jo mobiliojo ryšio telefono numerį bei nurodė vardą, E. S. jam (Ž. D.) perdavė informaciją apie susitikimo su G. P. laiką, vietą ir automobilį, kuriuo pastarasis atvažiuos. Šių apklausų metu nuteistasis Ž. D. apsiribojo aplinkybių apie neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir kontrabandinių cigarečių gabenimą nurodymu, Ž. D. nurodė aplinkybes nuo to momento, kuomet jam 2011 m. gegužės 10 d. vakare paskambino G. P. ir nurodė kurioje vietoje jis atvažiuos jo paimti. Kita vertus, vėlesnių ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu (2011-12-01, 2011-12-07, 2011-12-20, 2011-12-29) nuteistasis Ž. D., patvirtinęs ankstesnių apklausų metu duotus parodymus, savo parodymus ne pakeitė, kaip teigia apeliantas, o papildė bei parodė aplinkybes, susijusias su apelianto vaidmeniu padarant nusikalstamas veikas. Beje, analogiškas aplinkybes nuteistasis Ž. D. nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Nuteistasis Ž. D. parodė, jog 2011 metų pavasarį jam paskambino E. S. ir pasiūlė kontrabanda iš Rusijos pėsčiomis gabenti cigaretes, pasakė, kad už tai jis gaus 100 litų. Tuomet jis atsisakė. 2011 m. gegužės 10 d. jam vėl paskambino E. S. ir dar kartą pasiūlė gabenti cigaretes. Jis sutiko. E. S. jam pasakė, kad jis duos jo telefono numerį G. P., kuris apie 19 val. jam paskambins, atvažiuos ir nuveš kur reikia. G. P. iki tos dienos jo (Ž. D.) telefono numerio neturėjo, jis taip pat G. P. telefono numerio neturėjo. Jam G. P. telefono numerį pasakė E. S., kurį jis išsaugodamas mobiliajame telefone įvardijo vardu „(duomenys neskelbtini)”. E. S. telefono numeris jo mobiliajame telefone buvo įvestas vardu „(duomenys neskelbtini)”. Apklausų metu nuteistasis Ž. D. patvirtino, kad įvykio dieną su E. S. jis susirašinėjo SMS žinutėmis bei bendravo skambučiai. Jis rašė E. S. SMS žinutę, klausdamas, kodėl neatvažiuoja G. P., taip pat jis rašė ir G. P., klausdamas, ar jiems dar jo reikia, E. S. klausė, kokiu automobiliu G. P. turi atvažiuoti. G. P. atvažiavo apie 20 val. automobiliu VW Passat. Po to kai nepavyko pernešti kontrabandinių cigarečių ir iš G. P. atgavo savo mobiliojo ryšio telefoną, jis rašė bei skambino E. S., norėjo, kad šis jį parvežtų namo. E. S. tuo metu buvo Rusijos muitinėje.
Nuteistasis G. P. teisiamojo posėdžio metu neigė, jog nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo E. S., tačiau patvirtino, jog įvykio naktį jis su E. S. bendravo telefonu, patvirtino, kad pastarasis prašė parvežti Ž. D., kuris buvo prie „(duomenys neskelbtini)”. Taip pat nuteistasis apklausos metu nurodė, jog Ž. D. jis anksčiau nepažinojo, jo telefono numerio neturėjo. Nuteistasis patvirtino, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra jo.
Nuteistasis D. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog E. S. jis pažįsta. E. S. telefono numeris jo SIM kortelėje buvo įvestas vardu ir pavarde „E. S.“. Įvykio vakarą E. S. su jais nebuvo.
Be aukščiau išdėstytų nuteistųjų G. P., D. K. parodymų, nuteistojo Ž. D. parodymus taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Iš 2011-05-11 asmens kratos protokolo matyti, kad iš įtariamojo Ž. D. asmens kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (b.t. 1, b.l. 86). Iš UAB „Bitė Lietuva“ 2011-09-16 rašto matyti, kad mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), 2011-05-10 buvo naudotos SIM kortelės su abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l. 130, 133 ). Iš 2011-05-12 apžiūros protokolo matyti, kad įtariamojo Ž. D. mobiliojo ryšio telefone „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini), su „Bitės“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), adresų knygoje vardu „(duomenys neskelbtini)“ įvestas telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“, vardu „(duomenys neskelbtini)“ įvestas telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“. Grafoje „Rinkti numeriai“ 2011-05-11 00.01 val. užfiksuotas skambutis abonentui vardu „(duomenys neskelbtini)“; grafoje „Priimti ryšiai“ 2011-05-11 00.02 val. priimtas skambutis iš abonento vardu „(duomenys neskelbtini)“, 2011-05-11 00. 38 val. priimtas skambutis iš abonento vardu „(duomenys neskelbtini)“; grafoje „Praleisti ryšiai“ 2011-05-11 02.30 val. užfiksuotas praleistas abonento vardu „(duomenys neskelbtini)“ skambutis. Grafoje „Gautos SMS“ užfiksuoti gauti trumpieji pranešimai iš abonento vardu „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011-05-07 iki 2011-05-11: 2011-05-10 17.18 val. gauta trumpoji žinutė: „Tik jis rusyne 1.80 kainuoja, tai man neapsimoka“; 2011-05-10 17.20 val. gauta trumpoji žinutė: „Plonos ir palaidos pigiausios“; 2011-05-11 01.18 val. gauta trumpoji žinutė: „Jo, arciau muitines“; 2011-05-11 01.19 val. gauta trumpoji žinutė: „Apie 2 jaučiu tik“; 2011-05-11 02.32 val. gauta trumpoji žinutė: „Namie jau“. Grafoje „Išsiųstos SMS“ užfiksuoti išsiųsti trumpieji pranešimai abonentui vardu „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011-05-10 iki 2011-05-11: 2011-05-10 19.38 val. išsiųsta trumpoji žinutė: „Tai kas zino?“; 2011-05-10 19.39 val. išsiųsta trumpoji žinutė: „2 blokus pigeu biskely?“; 2011-05-10 19.59 val. išsiųsta trumpoji žinutė: „Tai pz kur jie dinge“; 2011-05-10 20.04 val. išsiųsta trumpoji žinutė: „Su kokia jis masina turi atwaryt?“; 2011-05-10 23.44 val. išsiųsta trumpoji žinutė: „Ka tu“; 2011-05-11 01.13 val. išsiųsta trumpoji žinutė: „Nu jiudi?“; 2011-05-11 01.17 val. abonentui vardu „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsta trumpoji žinutė: „Uz kiek laiko busi“. Grafoje „Išsiųstos SMS“ taip pat užfiksuotas išsiųstas trumpasis pranešimas ir abonentui vardu „(duomenys neskelbtini)“: 2011-05-10 20.00 val. abonentui vardu „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsta trumpoji žinutė: „Tai kada jus atwarysit ar jeu nereiks“ (b.t. 1, b.l. 88-89).
Iš 2011-05-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus reikalaujamų daiktų, dokumentų paėmimo protokolu iš įtariamojo G. P. paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog adresų knygoje vardu „Mano“ įvestas telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“, taip pat 2011-03-25 yra užfiksuotas praleistas skambutis iš abonento „(duomenys neskelbtini)“ (b.t. 1, b. l. 65-66 ). Kaip matyti iš 2011-05-11 asmens kratos protokolo, G. P. asmens kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini) be SIM korteles (b.t. 1, b.l. 74). Iš UAB „Bitė Lietuva“ 2011-09-16 rašto matyti, kad mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), 2011-05-10 buvo naudota SIM kortelė su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l. 130-131). Apžiūrėjus įtariamojo G. P. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini), užfiksuoti gauti ir išsiųsti trumpieji pranešimai iš abonento „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011-05-04 iki 2011-05-10. 2011-05-10 18.12 val. iš abonento „(duomenys neskelbtini)“ gauta trumpoji žinutė - „(duomenys neskelbtini)“, o 2011-05-10 20.01 val. iš abonento „(duomenys neskelbtini)“ gauta trumpoji žinutė - „Tai kada jus atwarysit ar jeu nereiks“ (b.t. 1, b.l. 76-77)
Iš 2011-05-11 asmens kratos protokolo matyti, kad iš nuteistojo D. K. buvo paimta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l. 97). 2011-05-12 apžiūros protokolu nustatyta, kad SIM kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) adresų knygoje vardu „E. S..“ įvestas telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“ (b.t. 1, b.l. 99).
Iš Kauno teritorinės muitinės 2012-01-06 rašto matyti, kad E. S. automobiliu VW Paesat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tamsiai žalios spalvos, išvyko iš Lietuvos Respublikos 2011-05-10 5.44 val., 7.54 val., grįžo 2011-05-11 02.26 val. (b.t. 1, b.l. 187-190).
Aukščiau išdėstyti duomenys, nustatyti apžiūrėjus nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonus bei SIM korteles, neabejotinai patvirtina nuteistojo Ž. D. parodymus, aplinkybes, jog apeliantas nusikalstamų veikų padarymo metu mobiliojo ryšio telefonu bendravo tiek su nuteistuoju Ž. D., tiek su nuteistuoju G. P.. Išdėstytų SMS žinučių turinys patvirtina tai, jog E. S. iš tikrųjų nuteistajam G. P. 2011-05-10 SMS žinute nusiuntė Ž. D. telefono numerį bei nurodė jo vardą. Ž. D. 2011-05-10 apie 20 val. SMS žinutėmis teiravosi E. S. „Tai pz kur jie dinge“, „Su kokia jis masina turi atwaryt?“. SMS žinutėse asmenų vardų neįvardijimas neabejotinai patvirtina, kad apeliantas puikiai suprato apie kokius asmenis rašoma ir kas užtruko bei vėluoja pas Ž. D. atvykti. Taip pat Ž. D. 2011-05-10 apie 20 val. SMS žinutę siuntė ir į G. P. priklausantį telefono numerį, klausdamas „Tai kada jus atwarysit ar jeu nereiks“. Kaip matyti iš užfiksuotų skambučių, SMS žinučių bei nuteistojo Ž. D. parodymų, nepavykus pergabenti per valstybės sieną kontrabandinių cigarečių ir Ž. D. pabėgus nuo pasienio pareigūnų, pastarasis atgavęs iš G. P. savo telefono aparatą, susisiekė su E. S., prašydamas, kad šis jį parvežtų namo. Nuteistasis G. P. taip pat teisme patvirtino, kad apeliantas 2011-05-11 naktį skambino jam ir prašė, kad jis parvežtų Ž. D. namo. Be to, kaip matyti iš Kauno teritorinės muitinės 2012-01-06 rašto, apeliantas į Lietuvą sugrįžo iš karto po nusikalstamų veikų padaryme dalyvavusių asmenų sulaikymo, vos tik sugrįžęs į Lietuvą, pravažiavęs Kybartų kelio postą (2011-05-11 02.26 val.) bandė susisiekti su Ž. D. (Ž. D. telefone, grafoje „Praleisti ryšiai“ 2011-05-11 02.30 val. užfiksuotas praleistas abonento vardu „(duomenys neskelbtini)“ skambutis). Tuo pačiu pažymėtina, jog aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia apelianto skundo argumentus dėl SMS žinučių turinio.
Priešingai aukščiau išdėstytiems įrodymams, nėra pagrindo šiuo atveju tikėti apelianto parodymais ir jo pateikta versija, jog jis nusikalstamų veikų nepadarė, o nuteistasis Ž. D. jį apkalba. Būtent E. S. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, jie neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. neneigė, kad pažįsta Ž. D., tačiau neigė jį matęs ir su juo telefonu bendravęs 2011 m. gegužės 10-11 d. Be to, nurodė, jog Ž. D. telefono numerio jis neturėjo, jo nuomone, Ž. D. taip pat neturėjo jo telefono numerio. Jis G. P. neprašė parvežti Ž. D.. Tuo tarpu iš teisiamojo posėdžio metu apelianto duotų parodymų seka, jog jis vis tik nusikalstamų veikų padarymo dienomis bendravo telefonu su Ž. D., turi įsivedęs jo telefono numerį, Ž. D. prašė jo parvežti namo. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, apeliantas versiją, jog Ž. D. jį apkalba dėl 500 Lt skolos, pateikė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jokių E. S. nurodomas aplinkybes patvirtinančių duomenų dėl skolos byloje nėra. Ž. D. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai neigė skolos E. S. buvimo faktą. Jis patvirtino, jog su Ž. D. buvo apsipykę dėl to, kad šis jį nuvažiavus pas merginas paliko, tačiau nurodė, jog tai nėra pagrindas jam apeliantą apkalbėti. Nelogiški ir niekuo nepagrįsti taip pat ir apelianto skundo argumentai, susiję su Ž. D. telefono numerio persiuntimu nuteistajam G. P.. Apie tai, kad jis netyčia persiuntinėdamas numerius iš vieno savo telefono į kitą galėjo nusiųsti Ž. D. telefono numerį G. P., apeliantas taip pat parodė tik teisiamojo posėdžio metu, be to tokie jo parodymai neįtikinantys. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu pastarasis teigė, jog Ž. D. telefono numerio jis neturėjo, neprisiminė, ar kada nors G. P. buvo prašęs Ž. D. telefono numerio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog E. S. pirmosios instancijos teismui negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių jo parodymai yra tokie prieštaringi.
Apeliantas skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė ir neaptarė jo nurodytos aplinkybės, kad Ž. D. jau anksčiau prekiavo tabako gaminiais, kuriuos gabeno iš Kaliningrado srities, jų ketino pargabenti ir 2011-05-11 bei siūlė apeliantui jų pirkti. Šie apelianto skundo argumentai yra visiškai nesusiję su nagrinėjama baudžiamąja byla bei nepaneigia apelianto kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Juolab, kad duomenų patvirtinančių, jog Ž. D. verstųsi cigarečių kontrabanda byloje nėra. Pats Ž. D. neigė kada nors E. S. pardavęs cigaretes, priešingai, nurodė, kad būtent jis iš E. S. yra pirkęs iš Rusijos parvežtų cigarečių. Ž. D. nurodė, kad byloje esančiose žinutėse kalbama ne apie tas cigaretes, kurios buvo gabenamos pėsčiomis per valstybės sieną. Šiuos nuteistojo Ž. D. parodymus patvirtina ir aukščiau išdėstytų SMS žinučių turinys bei tai, kad SMS žinutes apie cigaretes Ž. D. siuntė būtent E. S., o ne atvirkščiai.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį.
Taip pat teisingai apeliantui skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos ir bausmės. Skirdamas E. S. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 291straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kita, numatyta BK 199 straipsnio 1 dalyje, - sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Abi apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Viena iš padarytų nusikalstamų veikų yra baigta, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Paskirdamas E. S. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, teismas taip pat įvertino ir jo kaip bendrininko vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, padarant nusikalstamas veikas jis veikė kaip kurstytojas ir padėjėjas. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmes už padarytus nusikaltimus, kaip ir privalu, teismas įvertino ir E. S. asmenybę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas praeityje keturis kartus teistas, teistas ir už neteisėtą valstybės sienos perėjimą (BK 291 straipsnio 1 dalis), teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas (b.t. 4, b.l. 144-146). Apelianto atžvilgiu ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų įspėtas, kad jeigu ir toliau nevykdys teismo paskirtų įpareigojimų arba darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymas jam gali būti panaikintas ir vykdoma nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė (b.t. 4, b.l. 160-161). Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas apeliantas taip pat padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, E. S. baustas ir administracine tvarka (b.t. 4, b.l. 165- 168). Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti. Pažymėtina ir tai, jog kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalimi, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas pagrįstai apeliantui parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, ir nustatė tinkamą jos dydį. Apeliantas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra išsiskyręs, turi mažametę dukrą, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b.t. 4, b.l. 139-141, 143). E. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” krovėju, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai (b.t. 8, b.l. 24). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija ir (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl apelianto gyvenimo būdo ar elgesio nėra gavusios (b.t. 4, b.l. 172, 173). Nustatant bausmės dydį teismas atsižvelgė ir į paminėtas aplinkybes.
Įvertinusi aukščiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantui skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Priešingai, teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes artimas BK 199 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių žemutinei ribai. Taip pat teisingai pirmosios instancijos teismas pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, bendrindamas apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei subendrintą bausmę bendrindamas su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-03-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.
Naikinti skundžiamą teismo nuosprendį nuteistojo E. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais teisėjų kolegija pagrindo nenustatė, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.