Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 41ANN-90685151-17 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017 m. kovo 16 d. priėmė nutarimą Nr. 41ANN-90685151-17 (toliau – Nutarimas), kuriuo L. J. skyrė nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 48 straipsnio 3 dalį – 190 Eur baudą už tai, kad 2017 m. sausio 19 d. 9.00 val. nesilaikydama Šiaulių m. savivaldybės tarybos sprendimo dėl triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių, neinformavo savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus apie bute vykdomus buto remonto darbus ir bute darė remontą.

Nesutikdama su Nutarimu L. J. 2017 m. balandžio 11 d. teismui pateikė skundą dėl Nutarimo panaikinimo, kuriame nurodė, kad Nutarime nurodytas pažeistas teisės aktas - Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T-20 dėl triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių 19.2 punkto reikalavimus. ANK 48 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T-20 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. T-89 „Dėl triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ yra patvirtintos Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklės (toliau - Taisyklės). Nutarime nurodyta, kad pažeidė Taisyklių 19.2 punktą, kuris numato, kad triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus Šiaulių miesto viešosiose vietose ir gyvenamosiose vietovėse, įpareigoti ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Remontą darė savo bute - (duomenys neskelbtini), tai nėra vieša vieta ir jai netaikytinos Taisyklės bei jų 19.2 p. reikalavimai, ji neturėjo pareigos apie savo bute planuojamą remontą pranešti Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui, todėl ir nėra subjektas atsakomybei už Taisyklių 19.2 p. reikalavimų pažeidimą. Be to, kreipėsi į Šiaulių savivaldybės administraciją, kur jai buvo paaiškinta, kad remontą savo bute daryti gali ir niekam apie tai neprivalo pranešti. Pareiga pranešti apie planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus atsirado vėliau - tai pažymėjo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyrius 2017 m. kovo 3 d. rašte, Institucijai išaiškinęs, kad Savivaldybės administracija tik vasario mėnesį gyventojus informavo apie pasikeitusį LR Triukšmo valdymo įstatymą. Tik Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. A-234 „Dėl statybos darbų pradžios ir pabaigos laiko nustatymo“ gyventojai yra įpareigoti savivaldybės administracijai pateikti šiuo įsakymu patvirtintą Pranešimo dėl informacijos apie planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus formą. Yra įsitikinusi, kad ši administracinio nusižengimo byla ir skundžiamas nutarimas atsirado dėl to, kad kreipėsi į Šiaulių AVPK Imuniteto skyrių su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba Šiaulių miesto ir rajono PK pareigūnų atžvilgiu, teikė skundus dėl jos neteisėto sulaikymo, nes 2017 m. sausio 19 d. savo bute, (duomenys neskelbtini), buvo sumušta policijos pareigūnų, dėl ko patys išsigandę iškvietė jai GMP, bet po to, apkaltino neva ji vienam iš jų įspyrė į lytinius organus ir ją uždarė į areštinę. Pati nukentėjusi nuo policijos pareigūnų, yra patraukta ir baudžiamojon atsakomybėn už pasipriešinimą policijos pareigūnams Šiaulių miesto ir rajono PK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02893-17. Tiek pareiškimą dėl jos bute daromo remonto parašiusi D. S., tiek namo bendrijos pirmininkas, buvęs policijos pareigūnas V. Š., prieš ją darė savo butuose remontą, griovė sienas, visi kaimynai kantriai kentė triukšmą kelis mėnesius, bet buvo supratingi ir nesiskundė, o ji buvo apskųsta visoms įmanomoms institucijoms.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017 m. balandžio 21 d. teisme gautu atsiliepimu į skundą, prašo netenkinti skundo ir palikti galioti Nutarimą nepakeistą, kadangi priimant Nutarimą visos bylos aplinkybės ir įrodymai buvo įvertinti tinkamai ir priimtas pagrįstas bei teisingas sprendimas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu pareiškėja buvo pripažinta kalta dėl nusižengimo, numatyto ANK 48 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir jai paskirta administracinė nuobauda – 190 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad L. J. pažeidė Taisyklių 19.2 punkto reikalavimus.

ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą - bauda nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Taisyklių 19.2 punktas numato, kad planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus Šiaulių miesto viešosiose vietose ir gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

L. J. įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos esminės sąlygos administracinės atsakomybės taikymui – nebuvo tinkamai įsigilinta į konkrečias faktines aplinkybes bei teisės normas.

Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu L. J. vykdė remonto darbus savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). To neneigia nei pati L. J., be to, šį faktą patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga: D. S. pareiškimas dėl L. J. bute vykdomo remonto ir keliamo triukšmo; Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniai pranešimai; L. J. paaiškinimas, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės dokumentų registre nėra L. J. pranešimo apie planuojamus atlikti statybos darbus (duomenys neskelbtini) bute. Atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės administracija tik vasario mėnesį gyventojus informavo apie pasikeitusį LR triukšmo valdymo įstatymą. Pirmas pranešimas apie atliekamus statybos darbus Savivaldybės administracijoje buvo gautas 2017 m. vasario 14 d. Šiuo metu gyventojai, planuojantys statybos darbus, privalo vadovautis Savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. A-234 „Dėl statybos darbų pradžios ir pabaigos laiko nustatymo“. Vadovaujantis šiuo įsakymu, pranešimą apie planuojamus statybos darbus gyventojas privalo pateikti tik tada, kai statybos darbus numato vykdyti ilgiau nei 15 kalendorinių dienų. Visais atvejais privalo laikytis nustatyto statybos pradžios ir pabaigos laiko bei vykdyti prevencines priemones: netriukšmauti nuo 13.00 iki 15.00 val., vykdydami statybos darbus vakaro metu ar sekmadieniais turi turėti besiribojančių butų valdytojų sutikimus (teismas atkreipia dėmesį, kad minimo įsakymo 3 punkte nurodyta, kad statybos darbus atliekantys triukšmo šaltinių valdytojai ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki statybos darbų pradžios privalo pateikti statybos darbų triukšmo kontrolieriams pranešimą, kuriame būtų Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo 38 buto savininkė L. J. ūkio būdu vykdo savo buto kapitalinį remontą (rengia angą laikančiojoje sienoje tarp virtuvės ir kambario) be kapitalinio remonto projekto, nepasamdžiusi statybos darbų rangovo bei statinio statybos techninio prižiūrėtojo; (duomenys neskelbtini) namo gyventoju prašymas; liudytojų P. M., I. K., S. P., D. S., V. Š., S. Č., D. B. apklausos protokoluose užfiksuoti parodymai, administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas.

Pasak L. J., Institucija nepagrįstai jos butą pripažino viešąja vieta, todėl netinkamai nustatė, jog buvo pažeistas Taisyklių 19.2 punkto reikalavimas.

Teismas, išnagrinėjęs skundą, negali sutikti su tokiu L. J. teiginiu ir pažymi, kad kaip jau minėta, Taisyklių 19.2 punktas numato, kad planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus Šiaulių miesto viešosiose vietose ir gyvenamosiose vietovėse „(...)“. Tų pačių Taisyklių 5.4 punkte nurodyta, kad gyvenamoji aplinka – tai nuolatinis bei laikinasis būstas, gyvenamųjų namų bendro naudojimo ir viešosios paskirties patalpos, gyvenamosios bei rekreacinės teritorijos. Be to Taisyklių 5.15 punkte nurodyta, kad viešoji vieta – tai miesto aikštės, skverai, parkai, gatvės, paplūdimiai, gyvenamųjų namų kiemai, viešasis transportas ir kt. visuomenės reikmėms naudojama teritorija, gyvenamoji aplinka. Šių aplinkybių kontekste, teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos L. J. inkriminuotu nusižengimu, numatytu ANK 48 straipsnio 3 dalyje, kadangi šio straipsnio sankcija reikalauja, kad būtų pažeistas savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas, kas šioje byloje ir nustatyta, kadangi L. J. savo bute atliko remonto darbus, nepranešus apie tai atitinkamoms institucijoms. Atkreiptinas dėmesys, kad L. J. darant remontą savo bute galiojo Taisyklių 19.2 punktas, todėl ji teisingai patraukta administracinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į tai, kad kaip nurodyta Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus rašte, kad šiuo metu gyventojai, planuojantys statybos darbus, privalo vadovautis Savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. A-234 „Dėl statybos darbų pradžios ir pabaigos laiko nustatymo“.

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad L. J. paskirta nuobauda – bauda lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nutarime nurodyta, kad nenustatyta L. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad L. J. nusižengimo padarymo bei nuobaudos skyrimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgęs į šias nuostatas bei įvertinęs bylos duomenis (L. J. administracine tvarka nebausta, neginčijo paties fakto, kad vykdė remontus, savo veiksmais nepadarė didelės žalos kitų asmenų sveikatai, saugomoms vertybėms ir kt.), teismas šiuo atveju mano, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti įgyvendinti pažeidėjai už ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus ir mažesnę baudą nei paskirta Nutarimu, tai yra paskyrus minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Teismo nuomone, paskirtos piniginės baudos dydis neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, parinkta nuobauda adekvati padarytam nusižengimui ir tikėtina, kad tokio dydžio nuobauda pasieks administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pakeitus Institucijos nutarimą ir paskyrus mažesnę nuobaudą pažeidėjai, pastaroji nėra per švelni, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. J. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 41ANN-90685151-17 pakeisti ir L. J. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio 3 dalyje, paskirti 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) baudą.

Apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo nutarties gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.