Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteista laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2010-12-08 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl V. M. priklausančios piniginės vagystės) ir nuteista laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl M. A. priklausančios piniginės vagystės) ir nuteista laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl A. J. priklausančios piniginės vagystės) ir nuteista laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 214 str. 1 d. ir nuteista laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams;

pagal BK 215 str. 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

pagal BK 182 str. 1 d. ir nuteista laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteista už tai, kad 2011-06-22, apie 12 val., Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste, adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. B., parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, slapta pagrobė svetimą turtą iš rankinės, o būtent iš nukentėjusiajai A. J. priklausančios rankinės slapta pagrobė piniginę 50 litų vertės, su joje buvusiais 267 litų, asmens tapatybės kortele, išduota A. J. vardu ir tuo nukentėjusiajai A. J. padarė 317 litų turtinę žalą.

A. B. nuteista už tai, kad 2011-06-02, apie 14.10 val., Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, slapta pagrobė svetimą turtą iš rankinės, o būtent iš nukentėjusiajai V. M. priklausančios rankinės slapta pagrobė piniginę 30 litų vertės, su joje buvusiais 300 litų, 14 vnt. Šiaulių miesto autobusų parko bilietų, kurių bendra vertė 14 litų, tuo nukentėjusiajai V. M. padarydama 344 litų turtinę žalą.

Be to, A. B. nuteista už tai, kad 2011-06-02, apie 14.10 val., Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, slapta pagrobdama iš rankinės neteisėtai įgijo ir nuo 2011-06-02 iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko neteisėtai laikė svetimą - AB „Šiaulių bankas“ V. M. vardu išduotą mokėjimo kortelę „Maestro“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, minėtos mokėjimo kortelės PIN kodą.

Be to, A. B. nuteista už tai, kad 2011-06-02 du kartus neteisėtai panaudojo finansinei operacijai inicijuoti vieną svetimą mokėjimo priemonę – V. M. priklausančią AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, minėtos kortelės PIN kodą, o būtent: 2011-06-02, 14.43 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), Kuršėnų m., Šiaulių r., išėmė iš V. M. priklausančios sąskaitos 200 litų; 2011-06-02, 14.44 val. - iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), Kuršėnų m., Šiaulių r., išėmė iš V. M. priklausančios sąskaitos 100 litų.

Be to, A. B. nuteista už tai, kad 2011-06-02 neteisėtai panaudodama finansinei operacijai inicijuoti vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, V. M. priklausančią AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, minėtos kortelės PIN kodą, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2011-06-02, 14.43 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), Kuršėnų m., Šiaulių r., išėmė iš V. M. priklausančios sąskaitos 200 litų; 2011-06-02, 14.44 val., iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), Kuršėnų m., Šiaulių r., išėmė iš V. M. priklausančios sąskaitos 100 litų, tuo padarydama nukentėjusiajai V. M. 300Lt turtinę žalą.

Be to, A. B. nuteista už tai, kad 2011-06-07, apie 14.10 val., Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje slapta pagrobė svetimą turtą iš rankinės, o būtent iš nukentėjusiajai M. A. priklausančios rankinės slapta pagrobė 10 litų vertės piniginę, su joje buvusiais 5 vnt. raktų, kurių bendra vertė 350 litų, AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Nord LB“ mokėjimo kortelėmis, 1000 litų, tuo nukentėjusiajai M. A. padarydama 1360 litų turtinę žalą.

Be to, A. B. nuteista už tai, kad 2011-06-22, apie 12 val., Šiaulių r., Kuršėnų mieste, adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. J., parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, slapta pagrobė svetimą turtą iš rankinės, o būtent iš nukentėjusiajai A. J. priklausančios rankinės slapta pagrobė 50 litų vertės piniginę, su joje buvusiais 267 litų, asmens tapatybės kortele išduota A. J. vardu, tuo nukentėjusiajai A. J. padarė 317 litų turtinę žalą.

Dėl jai skirtos bausmės apeliantė pažymi, kad teismas, jai skirdamas laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad ji augina tris mažamečius vaikus, kuriems būtina jos priežiūra ir teigia, kad jai atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nebus kam prižiūrėti jos mažamečių vaikų, todėl teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 2 d. 2 p., galėjo jai paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmė. Taip pat apeliantė teigia, kad teismas galėjo dar sykį atidėti jai paskirtos bausmės vykdymą, nes, pasak nuteistosios, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji A. J. ir nuteistųjų gynėjas R. Gargasas prašė tenkinti apeliacinius skundus, o prokuroras prašė abu nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. J. ir A. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, A. B. pripažino kalta įvykdžius tris kvalifikuotas vagystes pagal BK 178 str. 2 d., taip pat neteisėtai įgijus, laikius naudojus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę atitinkamai pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., ir apgaule įgijus svetimą turtą pagal BK 182 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistoji neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimų aplinkybių, jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, nesukdama tik su, jos teigimu, paskirta per griežta galutine subendrinta bausme. Tuo tarpu nuteistoji A. J. skundu nesutinka ne tik su, jos nuomone, teismo taikyta baudžiamąja atsakomybe jai už padarytą nusikalstamą veiką, bet ir su veikos kvalifikacija. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).

Dėl nuteistosios A. J. apeliacinio skundo argumentų

Savo skunde A. J. teigia, kad jos veika turėjo būti kvalifikuojama ne kaip baigtas nusikaltimas, o kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę pagal BK 22 str. ir 178 str. 2 d., nes, neišėjusi iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), ji negalėjo valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu.

Iš tikrųjų, byloje surinkti duomenys rodo, kad A. J. su pagrobtu svetimu, nukentėjusiajai A. J. priklausančiu, turtu nebuvo išleista iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), nes kelią jai pastojo parduotuvės pardavėja liudytoja S. T., paprašiusi parodyti, ką A. J. turi rankinėje. Tokiu būdu, apeliantės A. J. rankinėje buvo surasta pagrobta nukentėjusiosios A. J. piniginė su pinigais ir kitais daiktais, kurie gražinti nukentėjusiajai (1 t., 51–53 b. l.), tačiau tai nepaneigia to, kad buvo padarytas baigtas nusikaltimas.

Byloje nustatyta, kad iš nukentėjusiosios A. J. rankinės piniginę su pinigais ir kitais daiktais parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ištraukė ir A. J. perdavė nuteistoji A. B.. A. J. suprato, kad jai perduota piniginė yra pavogta ir bandė išeiti iš parduotuvės, kuomet buvo sulaikyta (2 t., 91–93 b. l.). Tačiau vien tai, kad A. J. iš parduotuvės su pagrobtu turtu nebuvo išleista, negali būti pagrindas išvadai, kad jos nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. ir A. B. yra nuteistos už aptariamą bendrai įvykdytą nusikalstamą veiką. Iš byloje surinktų įrodymų, tarp jų nuteistųjų A. J. ir A. B. parodymų, yra aišku, kad bendrininkės, būdamos parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pagrobė privataus fizinio asmens turtą ir ne tik turėjo galimybe disponuoti pagrobtu svetimu turtu savo nuožiūra (pvz. galėjo iš piniginės išimti svetimus pinigus, jais atsiskaityti už prekes, o kitus daiktus, piniginę paslėpti parduotuvėje, numesti ir pan.), tačiau ir disponavo juo – perduodamos tą turtą viena kitai. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Šioje byloje nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina A. J. inkriminuotos vagystės baigtumo faktą, todėl nėra teisinio pagrindo kvalifikuoti jos įvykdytą nusikaltimą pagal BK 22 str. 1 d ir 178 str. 2 d., kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Kaip jau minėta, nuteistoji A. J. nesutinka ir su baudžiamosios atsakomybės taikymu jos atžvilgiu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su jai paskirta realia laisvės atėmimo bausme, manydama, kad yra pagrindas taikyti jos teisinę padėtį lengvinančius institutus, numatytus BK 62 str. 2 d. 2 p. ar BK 75 str. Konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas tokių pagrindų nenustatė ir kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui.

Nepagrįstai apeliantė skunde teigia, kad, sprendžiant jos baudžiamosios atsakomybės klausimą, nebuvo atsižvelgta į kai kurias reikšmingas aplinkybes. Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra paminėta, kad A. J. augina tris mažamečius vaikus, gyvenamoje vietoje charakterizuojama teigiamai, todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jos šeiminę padėtį ar kitas teigiamai ją apibūdinančias aplinkybes. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl kaltininkui taikytinos baudžiamosios atsakomybės griežtumo ir apimties, būtina atsižvelgti ne į atskirus – teigiamai ar neigiamai kaltininką apibūdinančius duomenis, o vertinti visumą šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių.

Iš tikrųjų, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad A. J. šeimoje auga trys jos mažamečiai vaikai (1 t. 144–146, 157–158 b. l.; 2 t., 79 b. l.), tačiau vien tai nemenkina apeliantės pavojingumo visuomenei ir nepaneigia jos kaltės nusikaltimo padaryme.

Nuteistoji A. J. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad yra teisinis pagrindas skirti jai švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, nes yra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas tikrai nustatė esant apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi, kad atlygino padarytą žalą, kad augina tris mažamečius vaikus. Asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta atitinkamo BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. BK 62 str., į kurį apeliuoja nuteistoji, numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė, tik jei teismas nustatys, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltininkui švelnesnę bausmę. Iš šios baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad tokiai išvadai nėra pagrindo, o be to BK 178 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos trys švelnesnės alternatyvios bausmės, kurias būtų galima skirti nesvarstant švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmė skyrimo klausimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. niekur nedirba, nuo 2009 metų nutrauktos jos darbo paieškos darbo biržoje (1 t., 116–117 b. l.), skundžiamu nuosprendžiu yra nuteista jau 7 kartą (1 t., 87-88 b. l.), tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl apylinkės teismas pagrįstai apeliantę laikė recidyviste (BK 27 str. 1 d.) – asmeniu, keliančiu didesnį pavojų visuomenei, kuriam, paprastai, skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Be to, A. J. net 17 kartų yra bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 111–115 b. l.). Aptartos aplinkybės rodo, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais apeliantės atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės (baudos), bausmės vykdymo atidėjimas, jai pozityvaus poveikio nedaro. Visa tai byloja apie neigiamą A. J. orientaciją visuomenėje, apie susiformavusias jos antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai skirti apeliantei griežčiausią BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Savo skundu nuteistoji A. J. apeliuoja į tai, kad ji viena augina 3 mažamečius vaikus ir be jos vaikų nebus kam prižiūrėti. Šiuo atveju pažymėtina, kad A. J. dėsningas įstatymų pažeidinėjimas, įvykdyto nusikaltimo faktinės aplinkybės (gyvendama Ukmergės raj., vagystę įvykdė Kuršėnuose) neleidžia daryti išvados, kad apeliantė faktiškai viena prižiūri savo vaikus. Jau minėta, kad A. J. niekur nedirba ir neieško darbo per darbo biržą, jos šeimos pajamos – socialinės išmokos už vaikus (2 t., 79 b. l.), dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė, niekur nedirbdama ir dėsningai pažeidinėdama įstatymus, vienintelė teikia savo vaikų poreikiams bei vystymosi sąlygoms reikalingą materialinį išlaikymą ir be jos nebūtų kam pasirūpinti jos vaikais.

Aptarta ir skundžiamame nuosprendyje išdėstyta baudžiamosios bylos aplinkybių visuma nemenkina A. J. asmenybės ir jos padarytos veikos pavojingumo, ir kolegija nemano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti, paskyrus apeliantei švelnesnę alternatyvią bausmę ar dar sykį atidėjus paskirtos bausmės vykdymą pagal BK 75 str. nuostatas, kaip skundu prašo nuteistoji. Todėl tenkinti A. J. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl nuteistosios A. B. apeliacinio skundo argumentų

Jau minėta, kad skundžiamu nuosprendžiu A. B. buvo pripažinta kalta ir nuteista iš viso už keturis tyčinius apysunkius nusikaltimus ir už vieną nesunkų nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, nuosprendyje detaliai pasisakė dėl jos prisipažinimo vertinimo, nuoširdaus gailėjimosi aplinkybių, taip pat dėl padarytos žalos atlyginimo ir nukentėjusiųjų atsiprašymo, todėl A. B. teiginiai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į kai kurias, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nepagrįsti. Be abejonės, skiriant bausmę kaltininkui, svarbi ir nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų asmenų nuomonė, tačiau tai negali būti lemiamas faktorius, sprendžiant dėl taikytinos baudžiamosios atsakomybės. Priešingai nei skunde teigia apeliantė, nukentėjusiosios M. A. ir A. J. teisiamajame posėdyje neišdėstė savo nuomonės dėl A. B. skirtinos bausmės, o nukentėjusioji V. M. sutiko su prokuroro pozicija, vadinasi su tuo, kad apeliantei būtų skirtos prokuroro siūlomos laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams (2 t., 96 b. l.).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę A. B. atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, apeliantės asmenį apibūdinančius duomenis (skundžiamu nuosprendžiu nuteista 6 kartą, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, yra recidyvistė, bausta administracine tvarka, nedirba), jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailisi dėl to, atlygino nukentėjusioms padarytą žalą, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas bausmes skyrė atitinkamų įstatymų straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytų sankcijų ribose ir apeliantės teiginiai, kad apylinkės teismas nesivadovavo BK 54 str., 59 str. ir 61 str. nuostatomis yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Iš A. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė konkrečiai nesutinka su jai paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme ir prašo sutrumpinti jos terminą. Šiuo atveju kolegija atkreipia dėmesį, kad A. B. galutinė subendrinta bausmė buvo paskirta ne už vieną, o už penkias nusikalstamas veikas, iš kurių keturi apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimas. Taigi, nėra jokio pagrindo laikyti, kad apeliantei paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams yra aiškiai per griežta, nes pastaroji nesiekia net BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių, skirtinų už vieną nusikalstamą veiką, vidurkių (vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Todėl keisti skundžiamą nuosprendį nuteistosios A. B. apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų A. J. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.