- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-741-397-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01440-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Ramutė Noreikienė
- Kategorijos
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr.1A-741-397/2011;
2011 m. gruodžio 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Algimanto Smolsko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistojo V. Š. gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams, bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė V. Š. skirta laisvės atėmimas 4 metams, o paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2002-10-11 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė V. Š. skirta 5 metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš V. Š. R. K. priteista 1100 litų turtinei žalai atlyginti ir 1500 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje R. K. civilinį ieškinys atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu K. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė 10 MGL dydžio 1300 litų bauda, vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, į bausmę įskaitytas laikotarpis, K. P. išbūtas laikinai sulaikius jį nuo 2010-12-07 iki 2010-12-09 (dvi paras) ir galutinė bausmė K. P. skirta 6 MGL dydžio 780 litų bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad 2010-08-21 apie 20.00 val., neturėdamas teisėto pagrindo, atvykęs pas nukentėjusįjį R. K. į namus, adresu Kaunas, Neries krantinė 5-30, reikalavo jam atiduoti automobilį BMW 325, v/n (duomenys neskelbtini), 1500 Lt vertės, registruotą nukentėjusiojo R. K. vardu, grasindamas, jog neperdavus automobilio su nukentėjusiuoju bus susidorota fiziškai ar sunaikintas jam priklausantis turtas, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-08-22 atvykęs į nukentėjusiojo R. K. namus, adresu Kaunas, Neries krantinė 5-30, reikalavo pasirašyti automobilio BMW 325, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį.
Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 7 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (Cannabis L.) ir jų dalių, kuriose yra 5,6 % psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio, kurių bendra masė 0,1282 g, bei neteisėtai įsigijo psichotropinės medžiagos – 0,2398 g metamfetamino miltelių, kuriuose yra 0,0069 g (2,9 %) gryno metamfetamino, 0,0338 g. metamfetamino miltelių, kuriuose yra 0,0015 g (4,3 %) gryno metamfetamino, 0,4582 g metamfetamino miltelių, kuriuose yra 0,0174 g (3,8 %) gryno metamfetamino, psichotropinės medžiagos-p-metoksimetamfetamino (PMMA) 0,7765 g, jas laikė prie savęs iki 2010 m. gruodžio mėn. 07 d. apie 15 val. 35 min., Kaune, Baltų g. 20-7 bute, kol policijos pareigūnai atlikdami kratą rado ir paėmė šias narkotines ir psichotropines medžiagas, tai yra neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nuteistas K. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikaltimą iš BK 181 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 1 dalį, taip pat perkvalifikuoti jo padarytą nusikaltimą iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, sušvelninti jam paskirtą bausmę ir panaikinti priteistą iš jo R. K. civilinio ieškinio dalį 1500 litų neturtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog V. Š. neslėpė įvykių aplinkybių ir dėl šių įvykių gailisi, turi mažametį vaiką, kuriuo reikia rūpintis. Apeliantas teigia, jog davė nuoseklius parodymus, paklaustas pareigūnų, kur yra automobilis, nurodė jo buvimo vietą, kas rodo, jog įvykio aplinkybių jis neslėpė, nes automobilį buvo tartasi pirkti. Parodymus keitė kiti asmenys, norėdami išvengti atsakomybės, o nukentėjusysis turėjo ne vieną galimybę kreiptis į policiją, kai buvo pasirašinėjami automobilio pirkimo – pardavimo dokumentai, tačiau to nepadarė, kadangi nesijautė reketuojamas. Dėl narkotinių medžiagų apeliantas nurodo, jog pareigūnams atliekant kratą jo namuose, jis pats savo noru ištraukė ir atidavė pareigūnams savo naudojimui turėtas narkotines medžiagas. Kad jis vartoja narkotines medžiagas patvirtino ir apklausti K. P., R. K., S. Š., kas rodo, kad narkotines medžiagas V. Š. laikė savo reikmėms.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnis). Nuteistojo K. P. atžvilgiu byla netikrinta, kadangi dėl jo nusikaltimo apeliaciniai skundai nepateikti.
Nors nuteistasis neigia prievartavęs turtą nukentėjusiojo atžvilgiu, iš bylos medžiagos matyti, jog jis suvokė, kad be teisėto pagrindo verčia R. K. įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją (atiduoti automobilį) panaudodamas psichinę prievartą (įvairius grasinimus) ir norėjo taip veikti. Tokia V. Š. nusikalstama veika pilnai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje požymius, todėl kvalifikuota tinkamai, V. Š. veiksmus kvalifikuoti kaip vagystę (BK 178 straipsnio 1 dalį), ko jis prašo apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis laisvanoriškai jam perdavė savo automobilį, o vėliau pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kad bet kuriuo metu galėjo kreiptis į policiją, tačiau to nedarė, nes nuteistojo manymu, nukentėjusysis nesijautė reketuojamas. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. Š. R. K. atžvilgiu, kai pastarasis atsisakė parduoti jam automobilį, pradėjo nuolat ir sistemingai, vartodamas psichologinį smurtą, reikalauti automobilį jam perduoti, nurodydavo įvairias bauginančias aplinkybes, neva V. Š. matė važinėjant R. K. automobiliu tam tikri nusikalstamo pasaulio asmenys, kurie dabar gali susidoroti su R. K., su jo sugyventine S. Š., sugadinti jų turtą ir pan.. Tokio pobūdžio psichologinis smurtas R. K. atžvilgiu buvo naudojamas tol, kol pastarasis perdavė savo automobilį BMW V. Š.. Apeliacinės instancijos teismas laiko V. Š. grasinimus realiais, kadangi R. K., bijodamas V. Š. grasinimų savo automobilį buvo paslėpęs tėvų garaže, o taip pat jis su savo sugyventine, bijodami dėl savo sveikatos ir turto, kurį laiką negyveno savo namuose. Pats nukentėjusysis ir jo sugyventinė parodė, jog bijojo dėl nuteistojo grasinimų, bijodavo net išeiti į gatvę, nuolat jautė įtampą, baimę, dėl to atsirado sveikatos problemų. Jų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje bei byloje esančiai medžiagai, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad netikėti jų parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, V. Š. gąsdino ne tik nukentėjusįjį ir jo sugyventinę, bet ir nukentėjusiajam bandžiusius padėti asmenis. Liudytojas T. P. parodė, kad jis, nukentėjusiojo prašomas bandė susisiekti su V. Š., parašė jam žinutę, kad atiduotų automobilį nukentėjusiajam, tačiau nuteistasis jam pagrasino fiziškai susidoroti ir į kalbas dėl automobilio gražinimo nesileido. Visos šios aplinkybės parodo, kad nukentėjusysis buvo įbaugintas, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik atiduoti nuteistajam savo automobilį, kadangi bijojo nuteistojo grasinimų. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo versiją, neva nukentėjusysis laisvanoriškai atidavė jam savo automobilį, apeliacinės instancijos teismas laiko gynybine versija, sukurta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, nuteistojo versiją dėl automobilio laisvanoriško atidavimo paneigia ir tai, kad nuteistasis prašo apeliacinės instancijos teismo perkvalifikuoti jo veiką iš turto prievartavimo į vagystę. Neesant jo veiksmuose jokios kaltės ir nukentėjusiajam iš tiesų laisva valia atidavus automobilį, jų sandorį prašyti kvalifikuoti kaip nusikalstamą veiką, nebūtų tikslo. Vadinasi, V. Š. pats pripažįsta, jog nukentėjusysis jam automobilį atidavė jo paveiktas, supranta, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, tačiau tikėdamasis lengvesnės bausmės, prašo perkvalifikuoti jo veiką į kitą, švelnesnę bausmę numatantį, straipsnį.
Nepagrįsti V. Š. apeliacinio skundo argumentai, jog jis neslėpė įvykio aplinkybių, kadangi parodė policijos pareigūnams, kur yra R. K. automobilis, davė nuoseklius parodymus. Tai, kad nuteistasis nurodė, kur yra nukentėjusiojo automobilis, dar neįrodo, jog jis davė nuoseklius parodymus. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog jo parodymai prieštaringi, neatitinka kitų, byloje apklaustų asmenų, nuosekliems parodymams. Nuteistasis teigia, jog visi kiti asmenys jį apkalba, tačiau nenurodo, dėl kokių priežasčių jie galėtų jį apkalbėti. Apklausti asmenys – nukentėjusysis, kitas nuteistasis bei liudytojai parodė, kad su V. Š. nekonfliktavo, vadinasi, jiems nebuvo pagrindo jo apklabėti, jų parodymai yra nuoseklūs ir atitinkantys kitus, byloje esančius, įrodymus.
Šalies argumentai
Apelianto teiginiai, kad aplinkybę, jog narkotines medžiagas jis laikė savo reikmėms, įrodo tai, jog jis pats policijos pareigūnams atidavė laikomas narkotines medžiagas, nepagrįsti. Savanoriškas narkotinių medžiagų atidavimas policijos pareigūnas neįrodo, jog V. Š. narkotines medžiagas laikė tik sau, neturėjo tikslo jų platinti. Apklausti liudytojai byloje patvirtino, kad V. Š. prekiavo narkotinėmis medžiagomis. Tai visų pirma įrodo kito nuteistojo šioje byloje, K. P., parodymai, kuriuose jis nurodo, jog kelis kartus yra matęs, kaip V. Š. pardavė narkotines medžiagas kitiems asmenims. Nukentėjusysis R. K. taip pat parodė, jog V. Š. jam pats yra sakęs, jog prekiauja narkotinėmis medžiagomis, kad tuo metu, kai vežiojo V. Š. ir K. P. po miestą, V. Š. prekiavo narkotikais. Liudytoja S. Š. nurodė, kad V. Š. jai ir R. K. siūlė ne tik vartoti, bet ir pardavinėti narkotines medžiagas, sakė, jei tik prisireiks narkotikų, jie visada gali kreiptis pas jį. Telefoninių pokalbių suvestine (b. l. 32-33, t. 1), telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu (b. l. 34, t. 1) nustatyta, kad buvo kontroliuojami K. P. pokalbiai telefonu, šios kontrolės metu užfiksuota, kaip K. P. kalbasi su nenustatyta moterimi ir vyru apie narkotikus, svarstykles, nurodo, kad pas V. Š. jų visada yra. Teisėjų kolegija sutinka, kad ir šiuo atveju nenustatyta, kad apklausti asmenys būtų konfliktavę su V. Š., kad būtų turėję tikslą jį apkalbėti, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. Š. platino narkotines medžiagas, duodamas jų K. P. ir liudytojai S. Š., todėl jo nusikalstami veiksmai – neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas, turint tikslą jas platinti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus laiko siekimu švelninti sau baudžiamąją atsakomybę ir juos atmeta.
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais, padarytomis išvadomis dėl V. Š. kaltumo ir todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodomais motyvais pagrindo nėra.
Bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nuostatų. Paskirtoji bausmė laikytina teisinga ir ne per griežta, todėl šiuo atveju keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsniu, 321 straipsniu, 324 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.