Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-11-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-14285-1051/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-12
Bylos Nr.
2YT-14285-1051/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06638-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Valiuškienė
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
D. S., VĮ Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-14285-1051/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06638-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 12 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovei adv. Stanislavai Šulcaitei,suinteresuotam asmeniui D. S.,liudytojams V. S., K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. S., VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis - pareiškėjas A. K. priėmė savo brolio J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdydamas.

2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K., jo atstovė adv. Stanislava Šulcaitė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dar iki brolio J. K. mirties pareiškėjas padėjo jam tvarkytis ūkyje, prižiūrėti namus, nes jam vienam buvo sunku, jis buvo pensininkas. Broliui mirus (duomenys neskelbtini) m., pareiškėjas jį palaidojo, ir toliau tvarkė ir prižiūrėjo po brolio mirties likusį jo turtą, mokėjo mokesčius, jokių skolų nėra.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo D. S. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdžio metu patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas A. K. priėmė savo brolio J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, laidojo brolį, ir toliau tvarkė ir prižiūrėjo po brolio mirties likusį jo turtą, mokėjo mokesčius, dirbo žemę.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškime nurodyto turto faktinį valdymą ir nėra gavę pranešimo dėl jo perėmimo valstybei. Nurodė, kad jie neprieštaraus pareiškime nurodyto prašymo tenkinimui, tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas, per 1964 m. galiojusiame CK nustatytą 6 mėnesių, terminą, priėmė mirusiojo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, aktyviais veiksmais, atitinkančiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pateikus išaiškinimus apie tai. Prašo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Prašė prašymą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 39-41).

5. Teismo posėdžio metu liudytoja V. S. nurodė, kad ji yra pareiškėjo kaimynė, gyvena šalia, adresu (duomenys neskelbtini) km., Šiaulių r. Ten seniau gyveno jos tėvai, ji gyveno nuo gimimo iki 18 metų, po to 1995 m. vėl grįžo gyventi. Nors J. K. laidotuvėse nedalyvavo, tačiau dar iki jo mirties atvažiuodavo pas tėvus į savo gimtinę, ir matydavo dažnai pareiškėja A. K., kuris padėdavo savo broliui J., nes šis mėgdavo išgerti. Po brolio mirties pareiškėjas A. K. ir toliau rūpinasi namu ir prižiūri ūkį, namas sutvarkytas, nudažytas.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas K. S. nurodė, kad jis yra pareiškėjo kaimynas, gyvena šalia, adresu (duomenys neskelbtini) km., Šiaulių r.. Jis yra liudytojos V. S. sutuoktinis. Kai J. K. dar buvo gyvas, jis, atvykęs pas uošvius į svečius, matydavo pas J. ir brolį A. K., kuris padėdavo broliui. Ir dabar, ir po J. K. mirties turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) km., Šiaulių r., rūpinasi pareiškėjas A. K.. Pareiškėjas dažnai atvyksta į (duomenys neskelbtini) kaimą, taip pat skambina liudytojui telefonu, nes liudytojas padeda pareiškėjui prižiūrėti ūkį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. K., P. – V. K. (K.), gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), J. K. (K.), gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) yra broliai, kurių tėvai buvo J. K. (K.) ir J. K. (iki santuokos sudarymo N.) (5, 6, 7, 11, 12). Pareiškėjo tėvas J. K. (K.) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu po pareiškėjo ir jo brolių tėvo mirties, po 1/3 dalių namo, tvarto, sandėlių, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., asmeninės nuosavybės teise priklausė - pareiškėjui A. K., J. K., P. V. K. (b. l. 21-23). Iš Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro 2018 m. liepos 25 d. liudijimo matyti, kad J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas nepriimtas (b. l. 13). Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarės V. J. – B. 2018 m. liepos 26 d. liudijime užfiksuota, jog po J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biure paveldėjimo byla nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2018 m. liepos 26 d. nėra pradėta (b. l. 14). Po mirusiojo pareiškėjo brolio P. V. K. mirties, jo palikimą priėmė jo dukra (suinteresuotas asmuo) D. S. (b. l. 4, 8, 9, 15-20).

8. Byloje nustatyta, kad J. K. (pareiškėjo brolis), gimimo liudijime nurodyta „K.“, mirties liudijime – „K.“, mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 6, 11), todėl pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po J. K. (K.) mirties (duomenys neskelbtini) d., jis (pareiškėjas), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs jo turtą valdyti, nagrinėtinas, remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

9. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. CK 587 straipsnis nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad niekas dėl J. K. (K.) mirties (duomenys neskelbtini) d., palikimo paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėjas, kreipdamas į teismą, nurodė, kad jis iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Jis priėmė visą jo turtą – baldus, namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką. Prižiūri ir įdirba žemės sklypą, esantį prie namo, moka už žemės sklypą mokesčius. Taip pat brolį palaidojo savo lėšomis ir dabar prižiūri ir tvarko mirusio brolio kapą. Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas pats pareiškėjas A. K., suinteresuotas asmuo D. S., liudytojai V. S. ir K. S.. Todėl darytina išvada, kad toks po J. K. (K.) mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

11. Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjas po savo brolio J. K. (K.) mirties (duomenys neskelbtini) d., iš karto priėmė mirusiojo palikimą, nes brolį palaidojo, prižiūri jo kapą, perėmė visus palikėjo turėtus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, mokėjo ir moka mokesčius, tvarko ir remontuoja namą, todėl palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku nesikreipė į vietos notarą.

12. 1964 m. Civilinio kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas A. K. po brolio J. K. (K.) mirties (duomenys neskelbtini) d. priėmė visą po brolio mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas A. K. po brolio J. K. (K.) mirties (duomenys neskelbtini) d. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (1964 m. CK 587 straipsnis), pradėjęs faktiškai visą paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio J. K. (K.), gim. (duomenys neskelbtini), mirties, miręs (duomenys neskelbtini) d., priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Irma Valiuškienė