- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- A-575-1852-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- P. I.
- Atsakovas
- Valstybinei
- Trečiasis asmuo
- Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. I. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nust a t ė:
I.
Pareiškėja P. I. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 4-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Telšių AVMI, Inspekcija) 2008 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo aktą Nr. ()-PA5.5-23-08-29 (b. l. 8-16), Telšių AVMI 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. A6-24 (b. l. 18-22), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2009 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 68-69 (b. l. 23-27), Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2009 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. S-167(7-97/2009) (b. l. 28-33), kuriais apskaičiuota arba patvirtinta sumokėti į biudžetą 32 783 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 10 861 Lt GPM delspinigių ir 3 278 Lt GPM baudos.
Skunde paaiškino, kad ji nepateikė Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos ir joje nedeklaravo turėtų 120 000 Lt piniginių lėšų, nes šią deklaraciją pildė jos sutuoktinis J. I., todėl ji buvo įsitikinusi, kad papildomai savo lėšų nurodyti neturėjo, nes nėra išsiskyrusi su vyru. Telšių AVMI išvada yra prieštaringa, nes jei Inspekcija pripažįsta, kad jos ir vyro išlaidos 2005 m. viršijo gaunamas pajamas 195 425 Lt, tai reiškia, kad ji ir jos sutuoktinis tuos pinigus turėjo. Sprendime teigiama, kad patikrinimo metu įvertinus jos ir jos sutuoktinio pajamas ir išlaidas, nustatyta, kad ji 2004 m. gruodžio 31 d. galėjo turėti 8 960 Lt nepanaudotą piniginių lėšų likutį. Sprendime nėra nurodyta, kas atliko ir nustatė, kad 2004 m. gruodžio 31 d. ji galėjo turėti 8 960 Lt piniginių lėšų likutį. Iš kur atsirado šis skaičius neaišku, nes tai yra niekuo nepagrįsta prielaida. Atliktas mokestinis patikrinimas yra pagrįstas tik prielaidomis, todėl jo pagrindu priimti sprendimai turi būti panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 39-42) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad patikrinimo metu buvo išsiaiškinta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis J. I. 2004 m. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. įsigijo du žemės sklypus, kuriuose vykdė dviejų butų statybą sublokuotuose namuose, ir pagal 2005 m. gruodžio 28 d. sutartį, dalį žemės sklypo su jame pastatytu 73 proc. baigtumo butu pardavė už 182 500 Lt. Inspekcija, nustatinėdama pareiškėjos išlaidas bei realias pajamas, skirtas butų statybų išlaidoms, vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalies, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 3.117 straipsnio nuostatomis, t.y. atsižvelgė į pareiškėjos sutuoktinio J. I. patirtas išlaidas, kurios nustatytos didesnės 90 605 Lt, negu dokumentais pagrįstos pajamos, bendrą sutuoktinių pajamų ir išlaidų balansą, įvertino visą surinktą informaciją ir patikrinimo akte konstatavo, kad 2005 m. pareiškėjos patirtos išlaidos 104 820 Lt viršijo juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįstas pajamas. Šios piniginės lėšos nebuvo deklaruotos, tačiau jomis pareiškėja pagrindė turėtas išlaidas prieš tai minėtų butų statybai. Todėl, vadovaudamasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Inspekcija šias juridinę galią turinčiais dokumentais nepagrįstas pajamas apmokestino 33 proc. pajamų mokesčio tarifu ir pareiškėjai papildomai apskaičiavo 31 864 Lt GPM. Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja, pardavusi jungtinės nuosavybės teise priklausantį prieš tai paminėtą nekilnojamąjį turtą, nepraėjus trejiems metams po įsigijimo, nedeklaravo gautų pajamų ir nesumokėjo 919 Lt GPM. Dėl šių pažeidimų pareiškėjai papildomai apskaičiuota 32 783 Lt GPM ir 10 861 Lt GPM delspinigių bei paskirta 3 278 Lt GPM bauda. Inspekcija patikrinimo metu nustatinėjo, kokį piniginių lėšų likutį pareiškėja galėjo turėti tikrinimo pradžiai ir nustatė, kad pareiškėja 2003 m. sausio 1 d. galėjo turėti 13 079 Lt, 2003 m. gruodžio 31 d. – 11 688 Lt piniginių lėšų likutį. Mokestinio patikrinimo metu pateiktame paaiškinime nurodytai 120 000 Lt piniginių lėšų sumai (jos įsigijimo šaltiniams) pagrįsti pareiškėja pateisinančių dokumentų nepateikė. Be to, pareiškėja nepateikė Vienkartinės gyventojo 2003 m. gruodžio 31 d. dienai turėto turto deklaracijos (forma FR0593) ir nėra deklaravusi paaiškinime nurodytų turėtų piniginių lėšų. Pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį nuolatinis Lietuvos gyventojas privalėjo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, t.y. pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt, todėl pareiškėja pati turėjo deklaruoti jos turimas pinigines lėšas. Pareiškėja neteikė ir metinės 2003 m. deklaracijos, nedeklaravo bet kokios rūšies gautų apmokestinamų ir neapmokestinamų pajamų. Pinigų likutis banke 2003 m. gruodžio 31 d. buvo 149,21 Lt. Be to, pareiškėjos sutuoktinis J. I., deklaruodamas jo turimas pinigines lėšas ne banke, jų šaltiniu nurodė visai kitas pajamas, todėl pareiškėja pati privalėjo deklaruoti pinigines lėšas, jeigu jas tuo metu turėjo. Pareiškėja nurodė, kad ji turėjo sukaupusi 120 000 Lt, tačiau šiai sumai pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų apie pragyvenimo išlaidas, mokesčių administratorius galimą pajamų likutį 2003 m. gruodžio 31 d. ir 2004 m. gruodžio 31 d. nustatė, remdamasis turima informacija, pateikta patikrinimo akto nustatomosios dalies 1.2 punkte. Įvertinus mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją bei atsižvelgiant į pareiškėjos sutuoktinio gautas pajamas ir patirtas išlaidas per 2005 m., patikrinimo metu padaryta išvada, kad 2005 m. pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais 104 820 Lt, todėl buvo nuspręsta, kad šia suma buvo pagrįstos išlaidos minėtų butų statybai ir pareiškėja disponavo pajamomis, kurių nedeklaravo ir kurių gavimo šaltiniams pagrįsti nepateikė jokių juridinę galią turinčių dokumentų. Pareiškėja 120 000 Lt nurodytų turėtų santaupų nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais, todėl Inspekcija patikrinimo metu 104 820 Lt piniginių lėšų sumą, kuri nepagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais, tačiau panaudota nekilnojamojo turto įsigijimui (butų statybai), teisingai priskyrė kitoms B klasės pajamoms, kurios nebuvo deklaruotos ir apmokestintos GPM. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ir pareiškėjos sutuoktinio 2005 m. išlaidos viršijo gautas pajamas 195 425 Lt suma. Patikrinimo metu šeimos pajamas viršijanti išlaidų dalis buvo padalyta abiems sutuoktiniams per pusę, todėl pareiškėjai pagrįstai papildomai apskaičiuota 31 864 Lt GPM.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (b.l. 44-45) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad Telšių AVMI patikrinimo akte, Telšių AVMI, VMI ir MGK sprendimuose išdėstytos aplinkybės, lėšų paskaičiavimai atitinka mokestinio patikrinimo metu nustatytus faktus ir nurodytus teisės aktus. Pareiškėjos išreikštos abejonės dėl kilusio ginčo minėtuose sprendimuose yra išsamiai aptartos, vadovaujantis rašytiniais įrodymais, įstatymais (ABTĮ 57 str.). Pareiškėja susiklosčiusios situacijos poziciją išdėsto nepatvirtindama rašytiniais įrodymais (ABTĮ 57 str.).
Pažymėjo, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja mokestinio patikrinimo metu pateikė 2008 m. birželio 25 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2003 m. gruodžio 31 d. ji turėjo 120 000 Lt nedeklaruotų sukauptų santaupų, šias lėšas nurodė sukaupusi, nes iki nepriklausomybės atkūrimo turėjo nuolatinį darbą, užsiimdavo gyvulių ir daržovių auginimu, 1991-1998 m. namuose siuvo rūbus, rankines ir kt. Pareiškėja nepaaiškino ir dokumentais nepatvirtino, kokios lėšos buvo gautos iš žemės ūkio veiklos ir siuvimo paslaugų (1991-1998 m. laikotarpis; MGK byloje Nr. 6.11-05 (7-97/2009) nėra duomenų, jog ši veikla buvo oficialiai fiksuota: ar 1991-1998 m. pareiškėja būtų įsigijusi patentą verstis siuvimo paslaugomis ir mokėjusi pajamų mokestį). Pareiškėjos gautos pajamos (išlaidos) patikrinimo akte buvo įvertintos pradedant 1993 metais, nes 1993 metais įvesta nacionalinė valiuta – litas, dokumentų, įrodančių valiutos keitimą banke, patikrinimui nebuvo pateikta. Nustatyta, kad pareiškėja 1993 metais gavo iš Rainių valstybinės gamybos ir serviso įmonės – 954 Lt darbo užmokesčio, 1994-1996 m. – gavo 7 949 Lt darbo užmokesčio iš UAB „Atrax“, minėtosios sumos buvo priskirtos pareiškėjos 1993-2002 m. pragyvenimo išlaidoms, nes pareiškėja 1997-2002 m. kitų, su darbo santykiais susijusių pajamų, negavo. Pagal Inspekcijos surinktą informaciją nustatyta, jog pareiškėja 2003 m. sausio 1 d. turėjo 13 079 Lt, 2003 m. gruodžio 31 d. – 11 688 Lt piniginių lėšų likutį. Pareiškėja nurodytai 120 000 Lt piniginių lėšų sumai (jos įsigijimo šaltiniams) pagrįsti pateisinančių dokumentų nepateikė.
Nurodė, kad pareiškėja nepateikė Vienkartinio gyventojų 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (forma FR0593) ir nėra deklaravusi paaiškinime nurodytų turėtų piniginių lėšų. Nuomonė, kad tokios deklaracijos neprivalėjo teikti, nes turimas pinigines lėšas deklaravo jos sutuoktinis, nėra teisinga ir įstatymiškai pagrįsta. Aptariamoje situacijoje pareiškėjos sutuoktinis yra deklaravęs turimas 300 000 Lt pinigines lėšas, nurodant deklaracijoje kitą pajamų šaltinį (t.y. nurodo dukrų dovanotas pinigines lėšas, 236 000 Lt) nei nurodo pareiškėja. Vadinasi, jog pagal pareiškėjos nurodytus pajamų šaltinius, ji pati turėjo deklaruoti pinigines lėšas. Teismas pažymėjo, kad remiantis Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimą turtą, t. y. pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ar kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 litų. Pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti grindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Taigi, net jeigu pareiškėja 2003 m. gruodžio 31 d. ir būtų turėjusi jos aukščiau nurodomą piniginių lėšų sumą, tačiau nustačius, kad ji nebuvo deklaruota, pareiškėja negalėtų nurodyta pinigų suma pagrįsti kito turto įsigijimo (nagrinėjamu atveju – dviejų butų statybos) pajamų šaltinio.
Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja mokestinio patikrinimo metu nepateikė duomenų apie jos (ar jos šeimos) kasmet patirtas pragyvenimo išlaidas, taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjos atitinkamo mokestinio laikotarpio išlaidos viršijo pajamas, todėl pareiškėjos GPM dydžio už tikrinamą laikotarpį nebuvo galima nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos piniginės vartojimo išlaidos bei nustatytos kitos nedeklaruotos pajamos pagrįstai buvo paskaičiuotos, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, pritaikius išlaidų metodą.
Vadovaudamasis GPM įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad, kadangi pareiškėja 120 000 Lt nurodytų turėtų santaupų nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais, todėl Inspekcija patikrinimo metu 104 820 Lt piniginių lėšų sumą, kuri nepagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais, tačiau panaudota nekilnojamojo turto įsigijimui (butų statybai), teisingai priskyrė kitoms B klasės pajamoms, kurios nebuvo deklaruotos ir apmokestintos GPM.
Atsižvelgęs į tokias susiklosčiusias aplinkybes, ginčijamų sprendimų argumentaciją, teismas padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjos reikalavimus skundo motyvais nėra pagrindo.
III.
Pareiškėja P. I. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 90-91), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes mano, kad teismas vadovavosi iš anksto suformuota analogiškų skundų išnagrinėjimo praktika, neišsiaiškino ginčo esmės, įrodymų vertinimo taisyklių bei netinkamai taikė materialinės teisės normas. Vienas iš kaltinimų buvo ir tai, kad pareiškėja nepateikė Vienkartinės gyventojo 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos. Tokią turto deklaraciją buvo sudaręs jos sutuoktinis, tačiau mokesčių administratorius nenori pripažinti sutuoktinio vardu sudarytos Vienkartinės gyventojo 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos, nors ten buvo nurodytos šeimos piniginės lėšos. Kadangi pareiškėjai nebuvo grąžintas GPM už jos parduotą žemės sklypą su nebaigta statyba, todėl mano, jog nepagrįstai iš jos mokesčių administratorius pradėjo reikalauti deklaruoti ir sumokėti 919 Lt. Nurodo, kad pareiškėja yra II grupės invalidė, bedarbė, gauna 611 Lt invalidumo pašalpą. Pažymi, kad niekas nekreipia dėmesio į tai, kad ji gyvena kaime, neturi išsilavinimo, todėl neišsaugojo visų dokumentų, kurių atkurti dabar neturi galimybės. Mano, jog teismas, vertindamas į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėją turėjo įvertinti kaip silpnąją pusę šiame mokestiniame ginče, nes ji nedarė jokių nusikaltimų, savo darbu užsidirbo pragyvenimui, sukaupė turto savo senatvei, o žiūrint į šio mokestinio ginčo patikrinimo pasekmes, galima vertinti, kad valstybė nori iš pareiškėjos atimti visą jos turtą, palikti be gyvenamosios vietos, be jokio turto, egzistuojant vien tik iš invalidumo pašalpos.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu (b. l. 103-104) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jos socialinės padėties, dėl galimo mokestinės nepriemokos išieškojimo nėra šio mokestinio dalykas, nes ginčo dalykas yra, ar pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu turėjo pakankamai juridinę turinčiais dokumentais pagrįstų pajamų šaltinių, iš kurių tikrinamuoju laikotarpiu yra patyrusi atitinkamas išlaidas. Nustačius, kad pareiškėjos išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu viršijo jos pajamas, remiantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir GPM įstatymo nuostatomis, jos buvo apmokestintos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu (b. l. 101) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas byloje yra kilęs dėl pareiškėjos 2005 m. turėtų ir dviejų butų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., statybai panaudotų piniginių lėšų (104 820 Lt) apmokestinimo GPM, centriniam mokesčių administratoriui konstatavus, kad pareiškėja disponavo pajamomis, kurių nedeklaravo ir kurių gavimo šaltiniams pagrįsti nepateikė jokių juridinę galią turinčių dokumentų.
Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; turi pareigą teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas bei už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms taikomas 33 proc. GPM tarifas.
Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Vadovaujantis šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Tokia tvarka yra nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), kurių 4 – 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais. Remiantis Taisyklių 15 punktu, vertinimas taikant išlaidų metodą, atliekamas lyginant mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių asmenines išlaidas su per atitinkamą laikotarpį deklaruotomis pajamomis.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2005 m. vykdytoms dviejų butų statyboms patyrė 128 250 Lt išlaidų. Dėl turėtų piniginių lėšų pareiškėja 2008 m. birželio 25 d. paaiškinime nurodė, jog 2003 m. gruodžio 31 d. dienai ji turėjo 120 000 Lt nedeklaruotų santaupų, kurias ji sukaupė per daug metų iš gauto darbo užmokesčio, gyvulių ir daržovių auginimo, drabužių bei rankinių siuvimo namuose (per 1991-1998 m.) (MGK byla, b. l. 41). Tačiau pareiškėja negalėjo nurodyti, kiek maždaug ji uždirbo iš siuvimo ir žemės ūkio veiklos, 2008 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinime nurodė, kad detaliai iššifruoti visą sukauptą 120 000 Lt sumą nėra jokios galimybės (MGK byla, b. l. 42), taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų aukščiau nurodytiems pajamų šaltiniams pagrįsti. Patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiškėja būtų įsigijusi patentą siuvimo ar panašiai veiklai vykdyti, ar kad būtų mokėjusi pajamų mokestį. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimą turtą, t. y. pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ar kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti grindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Byloje nustatyta, kad pareiškėja vienkartinės gyventojo 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) nepateikė ir piniginių lėšų nedeklaravo. Pažymėtina ir tai, kad net jeigu pareiškėja 2003 m. gruodžio 31 d. ir būtų turėjusi jos aukščiau nurodomą piniginių lėšų sumą, tačiau nustačius, kad ji nebuvo deklaruota, pareiškėja negalėtų nurodyta pinigų suma pagrįsti kito turto įsigijimo (nagrinėjamu atveju – dviejų butų statybos) pajamų šaltinio. Pareiškėja taip pat nepagrįstai mano, jog ji vienkartinės gyventojo turto deklaracijos neprivalėjo teikti, nes turimas pinigines lėšas yra deklaravęs jos sutuoktinis. Pažymėtina, jog pareiškėjos sutuoktinis yra deklaravęs turimas 300 000 Lt pinigines lėšas, tačiau deklaracijoje yra nurodytas visiškai kitas pajamų gavimo šaltinis, nei nurodo pareiškėja (pareiškėjos sutuoktinio nurodytas pajamų šaltinis – dukrų dovanotos lėšos), todėl pagal pareiškėjos nurodytus pajamų šaltinius, ji pati turėjo deklaruoti pinigines lėšas, jeigu jas tuo metu turėjo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2003 - 2005 metų pajamų ir išlaidų išsamią analizę, nustatė, kad 2005 m. pareiškėjos išlaidos viršijo gautas pajamas 104 820 Lt. Todėl darytina išvada, jog pareiškėja 2005 m. disponavo pajamomis, kurių nedeklaravo ir kurių gavimo šaltiniams pagrįsti nepateikė jokių juridinę galią turinčių dokumentų ar kitų objektyvių įrodymų. Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie jos (ar jos šeimos) kasmet patirtas pragyvenimo išlaidas, pagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių 4.1 punktu ir pareiškėjai mokėtino GPM dydį nustatė pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikydamas išlaidų metodą.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką, priskiriamų tiek A, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Kadangi pareiškėja 120 000 Lt nurodytų turėtų santaupų nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais, o patikrinimo metu pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą buvo nustatyta, kad pareiškėja disponavo 104 820 Lt piniginių lėšų suma, kuri nepagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais ir nebuvo deklaruota, ši suma pagrįstai pripažinta pareiškėjos kitomis B klasės pajamomis, kurios nebuvo deklaruotos ir apmokestintos GPM. Įvertinus abiejų sutuoktinių turėtas išlaidas, viršijančias gautas pajamas, ir padalinus jas abiems sutuoktiniams per pusę (104 820 Lt + 90 605 Lt) : 2), nuo nustatytų nedeklaruotų pareiškėjai tenkančių 97 712 Lt pajamų pagrįstai buvo apskaičiuotas mokėtinas 31 864 Lt GPM.
Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jai nepagrįstai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į biudžetą 919 Lt GPM. Byloje nustatyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu pagal 2005 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė ½ žemės sklypo, įsigyto 2004 m. spalio 5 d., su jame pastatytu butu už 182 500 Lt, iš kurių 22 500 Lt pardavėjai lygiomis dalimis gavo prieš sutarties sudarymą 2005 m., o likusius gavo 2006 m. Nustatyta, kad pareiškėja, pardavusi jungtinės nuosavybės teise priklausantį minėtą nekilnojamąjį turtą, nepraėjus trejiems metams po jo įsigijimo, pažeisdama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, savo gautų pajamų nedeklaravo ir nesumokėjo GPM. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjai papildomai apskaičiavo 919 Lt GPM, iš kurių už 2005 m. – 113 Lt, už 2006 m. – 806 Lt.
Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjos socialinės padėties ir ribotų galimybių sumokėti apskaičiuotas mokestines sumas, pažymi, kad tai nėra pagrindas netvirtinti pagrįstai mokesčių administratoriaus pareiškėjai nustatytų mokestinių prievolių ir dėl to apskaičiuotų mokestinių sumų, priešingu atveju būtų pažeistas Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas mokesčių mokėtojų lygybės principas, nustatantis, kad taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė mokesčius bei mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos P. I. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.