- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-30
- Bylos Nr.
- A2.-1781-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00186-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti tik administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. G.
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. G. 2020 m. rugsėjo 28 d., 13 val. 50 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu būnant jo mažamečiui sūnui K. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivus, kai jam nustatytas 2,24 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais Ž. G., būdamas baustas administracine tvarka už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, pakartotinai panaudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams, pažeidė vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, sudarė nepalankias sąlygas ir bauginančią, žalingą socialinę aplinką vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 73 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. G. kaltę pripažino, gailėjosi, parodė, jog nėra priklausomas nuo alkoholio, bet jei pavartoja, sunkiai jaučia ribas, todėl nori ir sutinka dalyvauti alkoholio prevencijos programoje. Yra dirbantis, išlaiko keturis asmenis, tai yra, be savo vaiko Kristupo, dar ir draugę Ireną bei jos dukrą, baudos prašo neskirti. Yra motyvuotas keisti gyvenimo būdą, nuoširdžiai tiki, kad pavyks.
Ž. G. kaltę, be jo paties prisipažinimo, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad Ž. G. 2020 m. rugsėjo 28 d., 13 val. 50 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu būnant jo mažamečiui sūnui K. G., gimusiam 2019 m. kovo 25 d., vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivus, kai jam nustatytas 2,24 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais Ž. G., būdamas baustas administracine tvarka už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, pakartotinai panaudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams, pažeidė vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, sudarė nepalankias sąlygas ir bauginančią, žalingą socialinę aplinką vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis (b. l. 1); nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, iš kurio nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20124206879 dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams nukentėjusiuoju pripažintas K. G. (b. l. 2); Ž. G. paaiškinimas, iš kurio nustatyta, kad jis pripažįsta, jog su drauge išgėrinėjo namuose, kai juose buvo mažametis vaikas, taip pat pripažįsta, jog namuose būnant mažamečiui vaikui konfliktavo su drauge, kuri kartu yra ir mažamečio vaiko mama. Dėl savo elgesio labai gailisi, nori keisti gyvenimo būdą (b. l. 3); I. I. paaiškinimas, iš kurio nustatyta, kad I. I. pripažįsta, jog su sugyventiniu Ž. G. išgėrinėjo, po ko kilo konfliktas (b. l. 4); iš informacijos, pateiktos elektroninio ryšio priemonėmis, nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai gavę pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš pranešėjo dukrą ir jos motiną yra smurtaujama, nuvykta į įvykio vietą, kur nustatyta, kad namuose išgertuvių metu Ž. G. smurtavo prieš sugyventinę I. I., šūkavo, stumdėsi (b. l. 5-6); kita rašytinė bylos medžiaga.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad Ž. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt iki vieno šimto eurų.
Iš Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad Ž. G. 2020 m. kovo 17 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį (b. l. 14-15). ANK 40 straipsnyje reglamentuota, jog, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, 40 straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Taigi, 2020 m. rugsėjo 28 d. Ž. G. įvykdyta veika atitinka ANK 73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius.
Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėta, kad Ž. G. jau buvo baustas dėl tėvo valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaikų interesams, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, tačiau Ž. G. prisipažino padaręs nusižengimą, padėjo jį išaiškinti, gailisi dėl neteisėtų savo veiksmų, ką teismas pripažįsta atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Pagal ANK 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kitas bylos aplinkybes ir į tai, ar tai padėtų geriau įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, turi teisę motyvuotu nutarimu neskirti administracinės nuobaudos ir asmeniui paskirti tik administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Skiriant šią administracinio poveikio priemonę, nustatomas jos įvykdymo terminas. Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, nustatė, kad Ž. G. nurodė norintis gydytis nuo priklausomybių (b. l. 3), į tai, kad teismo posėdžio metu išreiškė sutikimą dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo, nurodė vienas išlaikantis keturis asmenis, iš ko darytina išvada, kad tikslinga administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje (kursuose), neskiriant administracinės nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
Pripažinti Ž. G. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 30 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 73 straipsnio 3 dalimi, Ž. G. skirti administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje (kursuose), šią programą (kursus) išklausant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.