Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui V. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo (išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kuria nurodo, kad, Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio M. K. interesams.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė M. K. paaiškino, kad su atsakovu sudarė taikos sutartį, tėvystę sūnaus atžvilgiu atsakovas pripažįsta. Anksčiau neprisiruošė nueiti ir pas notarą patvirtinti tėvystės.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Danai Sederavičienė nurodė, kad tėvystės nustatymas ir šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinamas

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

M. K. gimusio sūnaus gimimo įraše duomenų apie vaiko tėvą nėra (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, CPK 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Teismas, spręsdamas dėl prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis bei nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra berniuko biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tai yra, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos šalys laikosi vieningos pozicijos, kad vaiko motina su V. M. gyveno bei vedė bendrą ūkį iki ir po M. K. gimimo, šalims gyvenant kartu atsakovas berniuku rūpinosi ir išlaikė. Atvykdavo pas vaiką net ir šalims nutraukus santykius.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pagrindžia, jog M. K. biologinis tėvas yra atsakovas V. M. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.148 straipsnis).

Pagal Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalį bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

Pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nenustatyta kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateiktas susitarimas negali būti tvirtinamas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis).

Teismas šalims išaiškina, jog teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio sprendimo bylos šalims galią ir yra priverstinai vykdytina (CK 6.985 straipsnis).

Teismas taip pat išaiškina, kad, atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių susiklostę santykiai yra tęstinio pobūdžio, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę iš naujo kreiptis į teismą ar klausimus, susijusius su vaiko gyvenamąja vieta, išlaikymu, spręsti bendru sutarimu.

Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atleista.

Šalys taikos sutartimi susitarė, kad valstybės išlaidų priteisimo klausimą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą pažymą, teismui siūloma spręsti CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šalių geranoriškumą pirmojo teismo posėdžio metu šalims susitarus bylą užbaigti taikiai. Pašto išlaidas apmoka atsakovas.

Teismas, įvertinęs šalių elgesį procese, tai, kad taikus susitarimas pasiektas pakankamai greitai, šalys susitarė dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo, atsakovas be nepilnamečio sūnaus, kuriam priteisiamas išlaikymas, turi ir kitų nepilnamečių vaikų, kuriuos taip pat reikia išlaikyti, į atsakovo turtinę padėtį (neturi jokio registruotino turto), vadovaujantis CPK 96 straipsniu, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad valstybė turi padėti sunkiai besiverčiančioms šeimoms, nutaria iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 259–260, 293 straipsnio 5 punktu, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo patvirtinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria, jog jų nepilnamečio sūnaus M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1. Šalys susitaria, kad atsakovas, vaiko tėvas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teiks savo nepilnamečiui sūnui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokėdamas po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt euru) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervesdamas į ieškovės nurodytą sąskaitą banke iki kiekvieno mėnesio 25 dienos;

2. Šalys susitaria, kad V. M., išlaikymo įsiskolinimą – viso 2 400, Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) sūnui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išmokės per tris (3) metus iki 2024 m. balandžio 1 d.;

3. Priteista išlaikymo suma bus indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, o piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama vaiko motina M. K..

Civilinę bylą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.