Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso/ toliau-LR BK/ 138 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Solidariai iš nuteistųjų T. J. ir E. J. priteista 547 (penki šimtai keturiasdešimt septyni) litai 90 centų Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti bei 4889 (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt devyni ) litai 74 centai nukentėjusiajam V. J. turtinei žalai ir 3000 (trys tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. pagal LR BK 138 str. 1d. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 22-23 dienomis laikotarpiu nuo 22⁰⁰ val. iki 00³⁰ val. Nemunaičio miestelyje Alytaus raj. V. G. sodyboje , kieme bei gyvenamajame name, o taip pat Nemunaičio autobusų stotelėje su E. J., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, panaudojo smurtą nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu suduodami jam rankomis ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas ir tuo padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų apie abi akis, dešinio riešo sąnario nugariniame paviršiuje, kraujosruvų abiejų akių junginėse, galvos smegenų trauminės ligos ūmaus periodo, lengvos formos galvos smegenų sukrėtimo ir daugybinių kaukolės veido dalies kaulų lūžimų.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjos, prašiusios skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso/ toliau- LR BPK/ 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

LR BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. J. būdamas jauno amžiaus praeityje teistas keturis kartus, tai penktasis jo teistumas. Ankstesni du teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Nuteistojo padarytas nusikaltimas nors ir nesunkus, tačiau tyčinis, jo metu buvo pavartotas fizinis smurtas, padaryti sužalojimai gyvybiškai pavojinguose organuose-galvoje, veido srityje, nukentėjusiajam padarytas lengvos formos galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai kaukolės veido dalies kaulų lūžimai. Ankstesni du teistumai už tyčinius nusikaltimus neišnykę ir nepanaikinti, naują tyčinį nusikaltimą T. J. padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų, todėl remiantis LR BK 27 str.1 d. jis yra recidyvistas. LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. T. J. naują nusikaltimą padarė nepraėjus nė vienam mėnesiui po to, kai grįžo iš pataisos įstaigos, atlikęs ankstesnę laisvės atėmimo bausmę. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis išvadų dėl savo elgesio nedaro, padarytas nusikalstamas veikas vertina neadekvačiai, nesistengia pakeisti gyvenimo būdo ir yra linkęs nusikalsti. Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje išdėstytus bausmės tikslus, todėl laisvės atėmimo bausmė nuteistajam paskirta pagrįstai.

Nustatydamas bausmės trukmę apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė, kad padarytas tyčinis nesunkus, tačiau smurtinis nusikaltimas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų, nuteistojo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės- nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir bendrininkų grupe- LR BK 60str.1d.1,9p. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino visas šias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę – 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Paskirtoji bausmė yra artima sankcijoje numatytam bausmė vidurkiui ir netgi mažesnė už jį. LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Byloje nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau nuteistajam paskirta bausmė netgi mažesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, todėl įvertinus taip pat ir nuteistojo pavojingumą bei padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (sužalojimai gyvybiškai svarbiuose organuose, lūžiai veido galvos dalyje), darytina išvada, kad nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Nors apeliantas teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nelaikė atsakomybę lengvinančiomis. Remiantis LR BK 59 str. 1 d. 2 p. lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Prisipažinimas yra reikšmingas, kai jis yra savanoriškas ir grindžiamas pozityviais motyvais- atgaila dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pan. Be to, prisipažinimas laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe kai pripažįstama faktinių aplinkybių, sudarančių nusikaltimo sudėtį, visuma. Tuo tarpu kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo ir nuteistojo skundo, jis teigia, jog smurtą išprovokavo vartoti pats nukentėjusysis, tačiau teismas šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia dėl nusikaltimo darymo motyvų pagrįstai. Apeliantas teigia, jog smurtą vartojo siekdamas, kad nukentėjusysis nebepriekabiautų prie jo sesers, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokiu nors būdu buvo priekabiauta prie nuteistojo sesers ir kad buvo būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties situacija. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis negali būti laikomas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Tenkinti apelianto prašymą ir bausmės vykdymą atidėti, nėra pagrindo.

LR BK 75 str. 1d. nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankami nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

T. J. padarė tyčinį nusikaltimą neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už turtinį smurtinį nusikaltimą. Šią nusikalstamą veiką T. J. padarė vos paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, atlikęs bausmę, niekus nedirbo. T. J. nors ir gyvenantis faktinėje santuokoje, ir išlaikantis savo vaiką M. B., tačiau ši aplinkybė nepatvirtinama jokiais kitais bylos duomenimis, kaip nepatvirtinta ir ta aplinkybė, kad nuteistasis yra M. B. tėvas. Šių aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti, kad nuteistajam būtų apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis būtų nubaustas, būtų įgyvendintas teisingumo principas, o taip pat būtų pasiekta, kad nuteistasis daugiau nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir T. J. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti, nėra teisinio pagrindo, atidėjus bausmės vykdymą būtų pažeistas teisingumo principas ir neužtikrintas bausmės tikslų realizavimas.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso /toliau- LR CK/ 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į sužalojimo sunkumą, tačiau ir į jo pasekmes, pavojingumą, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusįjį sužalojo T. J. ir E. J., kad vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu pripažino ir pats nuteistasis.

Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos žalos pasekmes- nors nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nesunkiai, tačiau jis iki šiol jaučia patirtų sužalojimų pasekmes- ilgiau dirbant svaigsta galva, reikalinga nosies operacija, dėl sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą - nustatytas smegenų sukrėtimas, veido dalies kaukolės lūžiai. Padarytas nusikaltimas yra tyčinis. Nors nuteistasis šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, byloje nėra duomenų, kad nuteistajam trukdytų dirbti sunki liga ar kitos aplinkybės, nuteistasis nevedęs, išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis- 3000 litų atitinka padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, nuteistojo materialinę padėtį, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, žalos dydį mažinti nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. J. skundžiamu Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-04-19 nuosprendžiu bausmė paskirta teisingai, nėra aiškiai per griežta, taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo, nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydis-3000 litų nustatytas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo T. J. apeliacinį skundą atmesti.