- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- I1-5086-423/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03284-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. Ž skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (po 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos, patikslintas atsakovas – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (t. 1, b. l. 1–64) nurodė, jog atliekant bausmę Pataisos įstaigoje laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. vasario mėn. buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas. Dalį ploto užėmė baldai ir sanitariniai mazgai. Dėl vietos trūkumo bei netinkamo gyvenamojo ploto pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, sutriko sveikata, kentėjo. Nurodė, jog kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, pasivaikščioti vesdavo tik 1 valandą į kiemelį. Kamerose, kurioje jis atliko laisvės atėmimo bausmę, nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas, kaupėsi drėgmė, pelėsis, šalta, netinkamas apšvietimas, 2017-2018 m. buvo laikomas kameroje, kurioje nebuvo lango, tik uždengta stogo skylė. Nurodė, kad 2020 m. vasario-rugsėjo mėn. buvo laikomas Marijampolės PN Marijampolės sektoriaus 2-ojo ir Kybartų sektoriaus 4-ojo būrio patalpose. 2 būrio gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, pelėsis, blakių, netinkamai vykdoma dezinfekcija. 2-ojo būrio sanitariniame mazge buvo veikiantys tik du tualetai, nuteistųjų apie 80, tualetai perskirti užuolaidomis, nebuvo užtikrintas privatumas. 4 būrio patalpose šalta, nes šildymas įjungiamas vėlai ir išjungiamas anksti. Pareiškėjas to pasėkoje patyrė papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinius dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 72-79) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašo teismo taikyti pareiškėjui senaties terminą laikotarpiui iki 2018 m. gruodžio 6 d. Teigė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus teisės aktuose numatytas gyvenamasis plotas. Kamerų tipo patalpose pareigūnų iškvietimo sistema yra įrengta, tačiau nuteistieji ją dažnai gadina, todėl stengiamasi ją sutvarkyti, atsižvelgiant į turimas lėšas. Visuomenės sveikatos centro periodiniai patikrinimai yra atliekami kas dvejus metus, o operatyvieji patikrinimai atliekami tik gavus pareiškėjų skundus. Pareiškėjas visą Marijampolės PN buvimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normoms. Marijampolės PN gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ir aprūpintos inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.V-245. Patalpų atitikimas higienos normoms - atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir t.t. yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, o šiurkščiai pažeidžiančioms šias normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklą, susijusią su asmenų laikymu tokiose patalpose. Pastebėjęs tokius pažeidimus nedelsiant (atlikdamas bausmę) į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiškėjas, tačiau, kiek mums žinoma, to nedarė. Marijampolės PN kamerų tipo patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Kamerų tipo patalpose išvedžiota vėdinimo sistema bei yra vėdinamos per langus. Baudos izoliatoriaus (KTP) kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta vėdinimo ventiliacija. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės PN sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“. Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus specialistai atlieka patalpų patikrinimą ir esant poreikiui atlikti paprastus patalpų remonto einamus darbus, surašomi avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktai. Pažymėjo, kad Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu. Be to, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Marijampolės pataisos namų veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. rugsėjo 15 d.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. atliko bausmę Marijampolės PN, o nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriuje (t. 1, b. l. 80).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo dalį pagal pareiškėjo A. A. Ž. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 17 d., ir šios bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Todėl esant įsiteisėjusiai teismo sprendimo daliai, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl jo kalinimo neužtikrinant sanitarinių ir buities sąlygų, nenagrinėtinos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo kamerų tipo ir gyvenamosiose patalpose.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.
Atsakovės atstovė į bylą pateikė duomenis, kad pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. atliko laisvės atėmimo bausmę 17 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas yra 78,48 kv. m., joje įrengta 25 miegamos vietos, viso patalpoje buvo iki 25 nuteistųjų. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. birželio 20 d. buvo perkeltas į 20 būrį (drausmės grupė) ir paskirtas į kamerą Nr. 4, kurios plotas yra 24,19 kv. m., įrengta 6 miegamos vietos, viso joje buvo iki 6 nuteistųjų. Nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2020 m. vasario 23 d. perkeltas į 20 būrio (drausmės grupė) kamerą Nr. 7, kurios plotas yra 17,21 kv. m. ir yra įrengtos 4 miegamos vietos, viso joje buvo iki 4 nuteistųjų (t. 2, b. l. 42–44).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 17 d. buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, t. y. gyvenamosiose patalpose pareiškėjui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto, kamerų tipo patalpose – nuo 4,03 kv. m iki 4,30 kv. m. Taigi darytina išvada, jog nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl žalos atlyginimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Byloje esančios pažymos patvirtina, kad pareiškėjas į psichologus dėl kalinimo sąlygų nesikreipė (t. 1, b. l. 82, 83).
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.